Kauno apylinkės teismo sprendimas

pareiškėjos (duomenys neskelbtini) Nukryžiuotojo Jėzaus parapijos atstovui advokatui Raimundui Gargasui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) Nukryžiuotojo Jėzaus parapijos pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Raimundas Gargasas pareiškėjos reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti pareiškime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad perdavus statinius (duomenys neskelbtini) Nukryžiuotojo Jėzaus parapijai, bažnyčia buvo atrestauruota parapijos lėšomis, yra mokami mokesčiai už elektros energiją, atliekamas pastatų einamasis remontas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Apie civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme paskelbta viešai, 2019 m. vasario 5 d. nutartimi, paskelbiant specialiame internetiniame tinklapyje www.teismai.lt pranešimą, kuriame nurodyta teismo posėdžio vieta, data ir laikas, taip pat nurodyta informacija suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per 20 dienų kreiptis į teismą dėl įtraukimo dalyvauti procese (b. l. 24-25, 26). Per nustatytą terminą prašymų dėl įtraukimo dalyvauti procese ir prieštaravimų dėl teisme pareikšto pareiškimo negauta. Teismas daro išvadą, kad iki posėdžio dienos nėra ginčijamas pareiškėjos valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas.

Pareiškėjos atstovo paaiškinimais ir byloje pateiktais dokumentais nustatyta, kad 1948 metais Kėdainių rajone buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) religinė bendruomenė, kuri turėjo maldos namus. Po (duomenys neskelbtini) religinės bendruomenės panaikinimo 1949 metais maldos namai nebuvo parduoti ar nugriauti. Pastatas buvo perduotas kolūkiui, kuris ilgą laiką jį naudojo gamybinei paskirčiai. 1988 metais kolūkis nustojo naudotis pastatu – maldos namais (bažnyčia ir varpine). Iš byloje pateikto Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) Katalikų religinės bendruomenės 1989 m. vasario 20 d. pareiškimo Kėdainių rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto pirmininkui nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) religinė bendruomenė kreipėsi į nurodytą instituciją dėl religinės bendruomenės įregistravimo ir leidimo naudotis maldos namais (b. l. 9). Iš byloje esančio Kėdainių rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1988 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 182 matyti, jog nuspręsta įregistruoti (duomenys neskelbtini) religinę bendruomenę ir leisti naudotis maldos namais, sutvarkant juos religinės bendruomenės lėšomis, bei prašyti Lietuvos TSR Ministrų tarybos ir Religinių reikalų tarybos prie TSRS Ministrų tarybos įgaliotinį Lietuvos TSR išduoti (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei registracinį pažymėjimą (b. l. 7). Iš byloje esančio 1989 m. kovo 3 d. Religinės bendruomenės vykdomojo organo ir revizijos komisijos registracijos pažymėjimo nustatyta, kad 1989 m. kovo 3 d. įregistruotas (duomenys neskelbtini) katalikų religinės bendruomenės vykdomasis organas (b. l. 10). Iš byloje pateikto Juridinių asmenų registro Registravimo pažymėjimo Nr. 095173 kopijos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Nukryžiuotojo Jėzaus parapija įregistruota Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre (kodas (duomenys neskelbtini) ) ir 2006 m. birželio 8 d. išduotas Registravimo pažymėjimas (b. l. 5). Iš Kauno A. M. 2003 m. birželio 20 d. Dekreto Nr. 37 matyti, kad (duomenys neskelbtini) Nukryžiuotojo Jėzaus parapijos klebonu paskirtas D.G. kun. G. G. (b. l. 6). Iš byloje pateiktos VĮ Registrų centras Kauno filialo Kadastro ir registro dokumentų bylos, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) , matyti, kad (duomenys neskelbtini) Nukryžiuotojo Jėzaus parapijos maldos namus, esančius (duomenys neskelbtini) g. 1A (duomenys neskelbtini) k. Kėdainių r. sav., sudaro du statiniai: bažnyčia, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , vietovės plane pažymėta 1R1p, ir varpinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , vietovės plane pažymėta 2R1ž (b. l. 12-19). Iš Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. KAKT–2279 nustatyta, jog atsisakyta patenkinti (duomenys neskelbtini) Nukryžiuotojo Jėzaus parapijos prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų – bažnyčios 1R1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir varpinės 2R1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančių Kėdainių r. sav. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) g. 1A, kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti nuosavybės teises į jas, kadangi 1988 m. spalio 26 d. Kėdainių rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 182 nėra tinkamas juridinis pagrindas įregistruoti (duomenys neskelbtini) Nukryžiuotojo Jėzaus parapijos nuosavybės teises į bažnyčią 1R1p ir varpinę 2R1ž, šis dokumentas tik leidžia naudotis maldos namais, bet nepatvirtina daiktinių teisių atsiradimo į pastatus.

2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnis nustato, jog CK ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija (2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011) pasisakė, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, tai yra asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (Lietuvos Respublikos CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (Lietuvos Respublikos CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (Lietuvos Respublikos CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, tai yra pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi Lietuvos Respublikos CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Be to, nutartyje nurodyta, jog tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Taikant įgyjamosios senaties institutą, užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012).

Išanalizavus bei įvertinus bylos įrodymų visumą, konstatuotina, kad pareiškėja nėra nekilnojamųjų daiktų – bažnyčios, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , registro Nr. (duomenys neskelbtini) , pažymėtos plane 1R1p, ir varpinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , registro Nr. (duomenys neskelbtini) , pažymėtos plane 2R1ž, esančias (duomenys neskelbtini) g. 1A (duomenys neskelbtini) k. Kėdainių r. sav. savininkė, tačiau yra sąžiningai įgijusi minėtą nekilnojamąjį daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdo nuo 1988 m. spalio 26 d., tai yra daugiau kaip 10 metų. Byloje nustatyta, kad pareiškėja – statinių (bažnyčios ir varpinės) valdytoja, pradėjusi juos valdyti buvo pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į užvaldomą daiktą ir sąžininga valdytoja išliko visą įgyjamosios senaties laiką (Lietuvos Respublikos CK 4.70 straipsnio 1 dalis). Minėti nekilnojamieji daiktai nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, jie nėra registruoti ir kitų asmenų vardu. VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad ji nėra ir nebuvo gavusi duomenų apie galimą minėto turto perėjimą valstybei. Byloje pateiktoje Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2019 m. vasario 28 d. informacijoje Nr. AS-1040 „D. Š. Nukryžiuotojo Jėzaus parapijos“ nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia ir varpinė nėra savivaldybės balanse ir nėra įtrauktos į bešeimininkį turtą, Kėdainių rajono savivaldybės administracija neturi turtinių pretenzijų į minėtus pastatus. Taip pat informuoja, kad (duomenys neskelbtini) Nukryžiuotojo Jėzau bažnyčios ir varpinės pastatai sovietinės okupacijos laikotarpiu bei laikotarpiu nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iki šios dienos buvo ir yra naudojami religinėms apeigoms atlikti (b. l. 32). Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėja valdė pastatus (bažnyčią ir varpinę), į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio nustatyta tvarka. Jokiais įrodymais nepaneigti pareiškėjos pareiškime nurodyti faktai, kad daugiau kaip dešimt metų pareiškėja nepertraukiamai naudojosi daiktais (bažnyčia ir varpine), juos turi ir valdo kaip savo turtą, jais rūpinasi, prižiūri, remontuoja ir saugoja. Todėl byloje esant įrodytoms visoms Lietuvos Respublikos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytoms sąlygoms, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) Nukryžiuotojo Jėzaus parapija (kodas (duomenys neskelbtini) ) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į statinius – bažnyčią, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , registro Nr. (duomenys neskelbtini) , pažymėtą plane 1R1p, ir varpinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , registro Nr. (duomenys neskelbtini) , pažymėtą plane 2R1ž, esančias (duomenys neskelbtini) g. 1A (duomenys neskelbtini) k. Kėdainių r. sav.

Valstybė nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje (procesiniai dokumentai ir teismo nutartis bei šaukimai byloje dalyvaujantiems asmenims siųsti elektroniniu paštu).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 263, 265 straipsniais, 268 straipsnio 3 dalimi, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) Nukryžiuotojo Jėzaus parapija (kodas (duomenys neskelbtini) ) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į statinius – bažnyčią, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , registro Nr. (duomenys neskelbtini) , pažymėtą plane 1R1p, ir varpinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , registro Nr. (duomenys neskelbtini) , pažymėtą plane 2R1ž, esančias (duomenys neskelbtini) g. 1A (duomenys neskelbtini) k. Kėdainių r. sav.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.