- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-16
- Bylos Nr.
- 2A-712-280/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08096-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelziene (pirm.), Zina Mickeviciute, Laimute Sankauskaite
- Atsakovas
- J. K.
- Ieškovas
- I. K.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civiline byla Nr. 2A-712-280/2010
teiseja Dalia Pranckiene Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08096-2009-7
2010 m. gruodžio 16 d.
Panevežio apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Margaritos Dzelzienes,
uždarame teismo posedyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal atsakovo J. K. apeliacini skunda del Panevežio miesto apylinkes teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimo civilineje byloje pagal ieškoves I. K. ieškini atsakovui J. K., institucija, teikianti išvada, Panevežio miesto savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyrius del santuokos nutraukimo.
Teiseju kolegija, išklausiusi teisejos L. Sankauskaites pranešima apie byla bei atsakovo atstovo paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Ieškove I. K. ieškiniu praše nutraukti jos ir atsakovo santuoka del atsakovo kaltes, paliekant iki santuokos tureta pavarde bei priteisti bylinejimosi išlaidas. Nurode, kad santuoka iširo del atsakovo kaltes, nes gimus dvynukams vaikams, ieškove visuomet budavo namuose ir rupinosi vaikais bei šeima. Atsakovas ja vadindavo necenzuriniais žodžiais, jos negerbe, nereme šeimos materialiai. Teigia, kad visa bendro gyvenimo laikotarpi mylejo ir gerbe sutuoktini, buvo jam lojali, atlaidi ir demesinga, visada jam padedavo ir užjausdavo. Atsakovas daresi vis uždaresnis, nepakantus, del netinkamo atsakovo elgesio gyventi kartu tapo nebeimanoma. Atsakovas paliko šeima, išvyko gyventi i užsieni, vaikams neteike išlaikymo, kreipesi i teisma del tevystes nugincijimo.
Atsiliepimas
Atsakovas J. K. pareiške priešieškini, kuriuo praše nutraukti šaliu santuoka del ieškoves kaltes. Nurode, kad šaliu santuoka iširo del ieškoves kaltes, nes ieškove buvo atsakovui neištikima, apgavo ji, nurodydama, kad jis yra santuokoje gimusiu vaiku tevas, budama santuokoje ignoravo atsakovo kaip sutuoktinio poreikius, pati negriždavo i namus.
Žemesnės instancijos teismas
Panevežio miesto apylinkes teismas 2010 m. birželio 3 d. sprendimu ieškini ir priešieškini tenkino iš dalies. Santuoka nutrauke del abieju sutuoktiniu kaltes, po santuokos nutraukimo J. K. paliko santuokine pavarde „K.“, o I. K. paliko ikisantuokine pavarde „Kulikauskaite“. Teismas konstatavo, kad santuokos sudarymo metu ieškove buvo nešcia, taciau buvo isitikinusi, jog laukiasi dvynuku nuo atsakovo, atsakovas taip pat buvo tuo isitikines, nes dalyvavo gimdyme. Šaliu bendras gyvenimas santuokoje truko apie dešimt menesiu, po to šalys apsigyveno atskirai ir ju santuokiniai šeiminiai ryšiai nutruko. Teismas dare išvada, kad tik sudare santuoka, sutuoktiniai igyja Civiliniame kodekse numatytas teises ir pareigas, todel esant nustatytam neištikimybes ieškovei iki santuokos sudarymo faktui negali buti preziumuojama ieškoves kalte del santuokos iširimo. Teismas dare išvada, jog ne vien atsakovas kele barnius, bet abu sutuoktiniai dažnai pykosi, abu nemylejo vienas kito ir del to nebuvo pakantus ir tolerantiški vienas kitam, todel visapusiškai ir objektyviai išnagrinejes bylos proceso metu šaliu irodinejamas aplinkybes ir pagal savo vidini isitikinima ivertines byloje esancius irodymus bei vadovaudamasis LR CK 3.60str. 2d., 3.61str.2d. pripažino, kad abu sutuoktiniai pažeide sutuoktiniu pareigas, del to bendras ju gyvenimas tapo negalimas, o šaliu santuoka iširo del abieju sutuoktiniu kaltes. Nurode, kad ieškove turi teise pati nuspresti del to, kokia pavarde ji pageidauja tureti po santuokos nutraukimo, todel teismas jai paliko jos iki santuokos tureta pavarde, o atsakovui ta pacia santuokos metu tureta pavarde.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas J. K. prašo sprendimo dali del santuokos nutraukimo del abieju sutuoktiniu kaltes pakeisti ir santuoka nutraukti del ieškoves I. K. kaltes. Nurodo, kad teismas nepagristai remesi tik vieninteles liudytojos R. Aleksandravicienes parodymais, taciau neatsižvelge, kad ji yra ieškoves mama. Kad santuoka iširo del ieškoves kaltes negincytinai irodo faktas, kad teismo keliu buvo nustatyta, jog po santuokos gimusiu vaiku tevas yra ne jis. Nurodo, kad vien tas faktas, jog ieškove nuslepe nuo jo prieš santuoka savo neištikimybe bei tai, kad laukiasi ne jo vaiku, irodo ieškoves kalte del santuokos iširimo, todel teismas privalo vadovautis ne tik CK 3.60 str. 3 d. bet ir teisingumo, protingumo bei sažiningumo principais.
Atsiliepimas
Ieškove I. K. atsiliepime i apeliacini skunda prašo ji atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustate svarbias bylos aplinkybes, kad šalys kelis menesius gyveno kartu iki santuokos sudarymo, per ta laika buvo susipyke ir gyveno atskirai, o šiuo laikotarpiu ieškove turejo intymiu santykiu su kitu vyru. Apie tai iki santuokos sudarymo ji papasakojo atsakovui. Po santuokos sudarymo šalys netinkamai vykde sutuoktiniu pareigas, buti lojalus, gerbti ir myleti vienas kita, todel teismas pagristai konstatavo, kad šaliu santuoka iširo del abieju kaltes.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2008 m. gegužes 17 d. sudaryta šaliu santuoka, kurios metu gime L. K., gim. 2008-05-22 ir G. K., gim. 2008-05-22 yra iširusi (b.l. 6-8). Šia aplinkybe šalys pripažista, taciau skirtingai nurodo, kas yra kaltas del santuokos iširimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos aplinkybes, sudarancios pagrinda pripažinti sutuoktini kaltu del santuokos iširimo, o CK 3.60 straipsnio 3 dalyje – aplinkybes, kurioms esant taikoma sutuoktinio kaltes del santuokos iširimo prezumpcija. CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys del santuokos nutraukimo, gali prieštarauti del savo kaltes ir nurodyti faktu, patvirtinanciu, kad santuoka iširo del ieškovo kaltes. Teismas, atsižvelgdamas i bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo del abieju sutuoktiniu kaltes. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dali sutuoktinis pripažistamas kaltu del santuokos iširimo, jeigu jis iš esmes pažeide savo kaip sutuoktinio pareigas ir del to bendras sutuoktiniu gyvenimas tapo negalimas. CK 3.27 str. nustatyta sutuoktiniu pareiga buti vienas kitam lojaliems ir vienas kita gerbti, remti moraliai, atsižvelgiant i kiekvieno iš ju galimybes, prisideti prie bendru šeimos ar sutuoktinio poreikiu tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribu turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeniniu ir šeimos interesu supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalauja iš sutuoktinio abipusio pasitikejimo vienas kitu ir atvirumo, kartu tai reiškia ir protinga tolerancija ir pakantuma, be kurio neimanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kita reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomones, buti ištikimi, spresti gyvenimo klausimus bendru sutarimu. Esminiu sutuoktiniu pareigu pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas teises ir morales požiuriu: žiaurus elgesys su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, šeimoje vartojama fizine ar psichine prievarta ir kt.. Pirmosios instancijos teismas dare išvada, kad del santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, nes pažeide minetas istatymo nuostatas, taciau atsakovas teigia, kad santuoka iširo del ieškoves I. K. kaltes, nes teismine tvarka buvo nustatyta, jog po santuokos gimusiu vaiku tevas yra ne jis. Ieškove nurode, kad atsakovas girtas ja ižeidinejo, vadino necenzuriniais žodžiais, visa tai girdint ir matant mažameciams vaikams, buvo neištikimas, negerbe nei ieškoves nei vaiku, todel ji liepe nuo 2009-09-01 atsakovui išeiti. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai, o J. K. nepaneige minetu ieškoves teiginiu. Atsakovas nurodo, kad vien tas faktas, jog ieškove nuslepe nuo jo prieš santuoka savo neištikimybe bei tai, kad laukiasi ne jo vaiku, irodo ieškoves kalte del santuokos iširimo. Teiseju kolegija pažymi, kad tik sudare santuoka, sutuoktiniai igyja Civiliniame kodekse numatytas teises ir pareigas (CK 3.26 str.), todel nustacius ieškoves iki santuokos sudarymo neištikimybes fakta negali buti preziumuojama ieškoves kalte del santuokos iširimo (b.l. 48). Pirmosios instancijos teismas pagristai ivertino visu liudytoju parodymus, tame tarpe ir R. Aleksandravicienes, pas kuria gyveno sutuoktiniai. Ji nurode, kad ne vien atsakovas kele barnius, abu sutuoktiniai dažnai pykosi, abu nemylejo vienas kito ir del to nebuvo pakantus ir tolerantiški vienas kitam. Pagal nustatyta sutuoktiniu lojalumo pareiga ir jos turini, jeigu yra sutuoktinio negerbimo faktu, neprisidejimas pagal galimybes prie bendru šeimos poreikiu patenkinimo, yra pagrindas nustatyti, kad yra sutuoktinio kalte del santuokos iširimo. Jeigu šiuos veiksmus atliko abu sutuoktiniai, tai yra pagrindas teismui nustatyti abieju sutuoktiniu kalte del santuokos iširimo. CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinejamu atveju neturi teisines reikšmes tai, kad vienas iš sutuoktiniu šias pareigas pažeide daugiau, o kitas – mažiau. Teiseju kolegija, ivertinusi byloje pateiktu irodymu viseta, daro išvada, kad abi šalys pažeide savo pareigas, nebuvo vienas kitam lojalus ir pagarbus, nes, kaip matyti, šeima kure gerai neapsisprende. Santuokoje gimusiu vaiku tevystes nugincijimas iškilo šeiminiu santykiu nutrukimo pasekmeje. Atsakovo teiginiai tik apie ieškoves netinkama elgesi jo atžvilgiu po santuokos sudarymo neirodyti, todel negalima daryti išvados, kad šeima iširo tik del atsakoves kaltes. Atsakovas J. K. nepaneige CK 3.60 straipsnio 3 dalyje itvirtintos prezumpcijos ir apeliacines instancijos teisme, todel kolegija konstatuoja, jog teismas, ivertines byloje nustatytas aplinkybes, dare pagrista išvada, kad santuoka iširo del abieju sutuoktiniu kaltes, todel keisti sprendima nera pagrindo.
Pašto išlaidos valstybei, priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.1 d., b.l. 90).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teiseju kolegija:
nutaria:
Panevežio miesto apylinkes teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendima palikti nepakeista.
Priteisti iš atsakovo J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 5 Lt (penkis litus) procesiniu dokumentu apeliacines instancijos teisme iteikimo išlaidu i valstybes biudžeta, jas sumokant i Surenkamaja VMI saskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esancia banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, imokos kodas 5660.