Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. Ž. ir antstolio Tomo Ubarto atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10334-797/2015, kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas G. Ž. kreipėsi į teismą, prašydamas paskelbtas varžytines, vykusias nuo 2015 m. spalio 21 d. iki 2015 m. lapkričio 20 d., pripažinti neteisėtomis bei panaikinti antstolio Tomo Ubarto 2015 m. spalio 21 d. pranešimą (2–3 b. l.).

Nurodė, kad 2015-10-23 pareiškėjas gavo antstolio Tomo Ubarto 2015-10-21 pranešimą apie paskelbtas varžytines. Pranešimas yra naikintinas, kadangi antstolis neatliko pareigos pranešti apie pirmąsias vykdomas varžytines, pranešimas buvo antstolio išsiųstas ir gautas jau vykstant varžytinėms, o varžytinių rezultatas pareiškėjui iki šiol nežinomas, dėl antstolio neteisėtų veiksmų pareiškėjas negalėjo pasinaudoti jam įstatymo suteikta teise pačiam rasti savo turto pirkėją ir parduoti turtą būtent tam asmeniui, kuris pasiūlys didžiausią kainą. Be to, antstolis nesikreipė į teismą dėl turto dalies sutuoktinių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Antstolis neturėjo įstatyminio pagrindo nukreipti išieškojimą į kito sutuoktinio asmeninį turtą (jo dalį bendrame turte). Antstolis neatsižvelgė į tai, kad šeimoje yra nepilnametis vaikas ir nukreipė išieškojimą į vienintelį šeimos būstą, taip pažeisdamas nepilnamečio vaiko teisėtus interesus. Antstolis nesiėmė veiksmų po baudžiamosios bylos teismo posėdžio perimti vekselį ir nukreipti išieškojimą į tikrąjį skolininką D. R..

Antstolis T. Ubartas 2015-11-02 Patvarkymu dėl skundo išnagrinėjimo pareiškėjo skundą atmetė, skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Šiaulių apylinkės teismui (4–5 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi pareiškėjo G. Ž. skundą tenkino iš dalies, panaikino 2015-10-21 pranešimą dėl varžytinių paskelbimo Nr. 0136/14/02181-S, skundo reikalavimą dėl paskelbtų varžytinių pripažinimo neteisėtomis paliko nenagrinėtu (26 – 31 b. l.).

Teismas nurodė, kad atlikdamas išieškojimą vykdomojoje byloje antstolis žinojo, kad pareiškėjas G. Ž. yra vedęs, turėjo galimybę įsitikinti, jog žemės sklypas, į kurį nukreiptas išieškojimas, skolininko įsigytas pagal sandorį jam būnant santuokoje, todėl nepagrįstai apsiribojo vien tik nekilnojamojo turto registro duomenimis ir nepasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog antstolis būtų pateikęs ir pareiškėjui (skolininkui) bei jo sutuoktinei pasiūlymą kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo. Teismas konstatavo, jog šeimos turto teisinis statusas prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotas tik tuo atveju, jei jis būtų įregistruotas kaip šeimos turtas. Kadangi siekiamas parduoti iš varžytinių pareiškėjo turtas nebuvo išviešintas kaip šeimos turtas, tai tokiam turtui netaikytini disponavimo apribojimai, nustatyti Civilinio kodekso 3.85 straipsnyje. Teismas nurodė, kad pirmosios varžytinės paskelbtos 2015-08-27, antstolis išieškojimo procese tinkamai atliko informavimo pareigą, o skolininkas turėjo realią galimybę pasinaudoti teise pačiam rasti savo turto pirkėją.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas G. Ž. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo reikalavimas paliktas nenagrinėtu, patenkinti pareiškėjo reikalavimą – pripažinti varžytines neteisėtomis, likusią nutarties dalį palikti nepakeistą (66– 67 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiuo argumentu:

6.1. Prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto. Nagrinėjamu atveju antstolis neturėjo įstatyminio pagrindo nukreipti išieškojimą į kito sutuoktinio asmeninį turtą (jo dalį bendrame turte), todėl vykusios varžytinės a priori yra neteisėtos. Teismas negalėjo remtis ta aplinkybe, kad varžytinės jau įvyko ir turtas parduotas.

7.1. Antstolis, vadovaudamasis viešo registro informacija, areštavęs G. Ž. priklausantį turtą, neturėjo pagrindo teikti pasiūlymo pareiškėjui ar jo sutuoktinei kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, kadangi Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruota duomenų apie tai, kad areštuojamas žemės sklypas priklauso G. Ž. kartu su kitais asmenimis. Negalima ignoruoti fakto, kad antstolis dėjo pastangas išsiaiškinti visą išieškojimui reikšmingą informaciją. 2015-04-29 antstolis priėmė Patvarkymą, kuriuo įpareigojo G. Ž. pateikti duomenis apie turimą turtą, jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą ir lėšas, lėšas kredito įstaigoje, taip pat pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausantį G. Ž. iš kitų asmenų.

7.2. Pareiškėjo sutuoktinė I. Ž. yra teisininkė, ne kartą atstovavusi sutuoktinį antstolio kontoroje, o taip pat ir teismo procese, todėl jai turėjo būti žinomos jos, kaip skolininko bendraturtės, teisės civiliniame procese, tuo labiau, kad teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, jog antstolis tinkamai įvykdė pareigą informuoti tiek skolininką, tiek jo sutuoktinę apie išieškojimo veiksmus ir visi vykdymo procese atliekami veiksmai bei jų pasekmės G. ir I. Ž. buvo suprantami.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Dėl antstolio Tomo Ubarto atskirojo skundo argumentų

12. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 666 str. 1 d). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.).

13. Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad 2015 m. kovo 20 d. turto arešto aktu antstolis Tomas Ubartas areštavo skolininko G. Ž. kelių transporto priemonę Opel Astra, 2007 m. gamybos, žemės sklypą, pastatą ir neidentifikuotą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. 52–55 b. l.). Turto arešto aktas išsiųstas G. Ž. ir I. Ž. bei UAB „Tytus“ (v. b. 56, 57 b. l.). 2015 m. balandžio 8 d. suinteresuotas asmuo I. Ž. kreipėsi į antstolį T. Ubartą prašydama panaikinti 2015-03-20 Turto arešto aktą, nurodydama, jog antstolis nesikreipė į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, o nesant teismo sprendimo, antstolis neturėjo įstatyminio pagrindo nukreipti išieškojimą į kito sutuoktinio asmeninį turtą (jo dalį bendrame turte) (v. b. 66–67 b. l.). Kartu su skundu I. Ž. pateikė santuokos liudijimą, iš kurio matyti, kad santuoka tarp G. Ž. ir I. Ž. (J.) įregistruota (duomenys neskelbtini). Taigi, antstoliui T. Ubartui jau 2015 m. balandžio 8 d. buvo žinoma, kad skolininkas G. Ž. yra vedęs, todėl nukreipdamas išieškojimą į nekilnojamąjį turtą, antstolis turėjo patikrinti, ar nekilnojamasis turtas yra įgytas skolininkui esant santuokoje. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis nepagrįstai apsiribojo vien tik nekilnojamojo turto registro duomenimis ir netaikė CPK 667 straipsnio nuostatų. Minėtoje teisės normoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad aprašęs ir areštavęs bendrąjį turtą, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesutiktina su antstolio T. Ubarto atskirojo skundo argumentu, kad areštavęs G. Ž. priklausantį turtą antstolis neturėjo pagrindo teikti pasiūlymo pareiškėjui ar jo sutuoktinei kreiptis į teismą dėl skolininko dalies nustatymo. Atskirojo skundo argumentas, kad pareiškėjo sutuoktinė I. Ž. yra teisininkė, todėl jai turėjo būti žinomos jos, kaip skolininko bendraturtės, teisės civiliniame procese, teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingas.

Dėl pareiškėjo G. Ž. atskirojo skundo argumentų

14. Atskiruoju skundu pareiškėjas G. Ž. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo reikalavimas paliktas nenagrinėtu, patenkinti pareiškėjo reikalavimą – pripažinti varžytines neteisėtomis. Iš bylos medžiagos matyti, kad areštuotas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra parduotas trečiajam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą pripažinti turto varžytines neteisėtomis paliko nenagrinėtą, nurodydamas, jog šį reikalavimą pareiškėjas turi teisę reikšti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. CPK 603 straipsnio 1 dalis numato, kad kiti asmenys gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą teismas nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo I. Ž. 2016 m. vasario 1 d. Šiaulių apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl varžytynių pripažinimo neteisėtomis (c. b. Nr. e2-1902-1003/2016). Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartimi ieškovei I. Ž. nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį pareiškėjo reikalavimą paliko nenagrinėtu, konstatuodamas, jog reikalavimas pripažinti varžytines neteisėtomis nenagrinėtinas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka, šis reikalavimas nagrinėjamas pateikiant teismui įstatymo reikalavimus atitinkantį ieškinį.

15. Suinteresuotas asmuo I. Ž. prašo priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidas iš antstolio Tomo Ubarto: 50 Eur už atsiliepimo į skundą paruošimą ir 50 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (43– 45 b. l.). CPK 442 straipsnio 6 punkte numatyta, kad bylos dėl antstolių veiksmų yra nagrinėjamos ypatingąja teisena. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į šį aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, suinteresuotam asmeniui I. Ž. bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

15. Aukščiau nurodytais motyvais Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o apeliantų atskirieji skundai atmetami kaip nepagrįsti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.