- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-09
- Bylos Nr.
- AN2-150-468/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01317-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. S.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-29 nutarties, kuria netenkintas jo skundas ir paliktas galioti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio (toliau – Institucija) tyrėjos Snežanos Vjalicinos 2022-11-04 nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Pareiškėjas A. S. 2022-09-05 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos skyriui pateikė pranešimą, kad 2022-07-05, apie 13.45 val. Vilniuje, Saltoniškių g. 9, automobilio „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas sustojo ant dviračių tako, taip trukdydamas dviračių eismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Institucijos 2022-11-04 tyrėjos S.Vjalicinos nutarimu nutarta nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nesant administracinio nusižengimo požymių. Tyrėja konstatavo, kad automobilis „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo išvažiavime iš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, kur kelio važiuojamoji dalis kertasi su dviračių taku, laukdamas galimybės pasukti į dešinę, iš vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti, ar vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.10 punktą, o priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto. Nesutikdamas su priimtu nutarimu pareiškėjas A. S. pateikė skundą apylinkės teismui.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-29 nutartimi A. S. skundas netenkintas. Teismas nurodė, kad Institucija nepagrįstai automobilio „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmus vertino KET 150.10 punkte nustatytų draudimų kontekste, kadangi automobilis tuo metu dalyvavo eisme, sustojo laukdamas galimybės pasukti į dešinę, o tai negali būti vertinama kaip automobilio sustojimas ar stovėjimas KET prasme. Teismas taip pat konstatavo, jog negalima daryti išvados, kad automobilio vairuotojas galimai pažeidė KET 102 punkto reikalavimą, kadangi automobilis buvo sustojęs kurį laiką, pareiškėjui net nepriartėjus prie dviračių pervažos, nėra duomenų, kad būtų sudaręs netikėtą kliūtį, dėl ko pareiškėjui būtų tekę staigiai stabdyti ar keisti važiavimo kryptį. Teismo vertinimu, pareiškėjas A. S. transporto priemonę, laukiančią galimybės atlikti posūkio manevrą, matė esant pakankamam atstumui iki jos ir neprivalėjo staiga stabdyti siekdamas išvengti susidūrimo, turėjo pakankamai laiko sulėtinti greitį ir apvažiuoti automobilį nekeldamas grėsmės eismo saugumui. Nesutikdamas su priimta nutartimi pareiškėjas A. S. pateikė skundą apygardos teismui.
Šalies argumentai
4. Skunde pareiškėjas A. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-29 nutartį bei Institucijos 2022-11-05 nutarimą ir tęsti tyrimą.
5. Nurodo, kad siekiant nustatyti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja administracinio nusižengimo požymiai, Institucija įvykio aplinkybes turėjo lyginti su kokio nors administracinio nusižengimo sudėtimi, tačiau to padaryta nebuvo. Pareiškėjo vertinimu, nėra aišku, kodėl Institucija ir apylinkės teismas vertino aplinkybes, kad automobilio „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas neišvažiavo prieš pat pareiškėją, sudarydamas netikėtą kliūtį, ar kad A. S. nereikėjo staigiai stabdyti ar keisti važiavimo kryptį, taip pat nėra aišku, kodėl tokie požymiai laikytini būtinais. Pažymi, kad nurodyti požymiai yra numatyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, tačiau jo vertinimu automobilio vairuotojas padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
6. Pareiškėjo vertinimu, aplinkybės, jog automobilis nebuvo prieš pat pareiškėją, nesudarė netikėtos kliūties, A. S. nereikėjo staigiai stabdyti ar keisti važiavimo krypties, nereiškia, kad automobilio vairuotojas laikėsi reikalavimo duoti kelią įvažiuojant į kelią. Pažymi, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. Nurodo, kad automobilis nesustojo iki dviračių-pėsčiųjų tako ir išvažiavimo iš teritorijos sankirtos, įvažiavo į sankirtą ir užtvėrė A. S. kelią ir privertė jį sustoti. Pažymi, kad jo, kaip dviratininko, pareiga stabdyti ar apvažiuoti kliūtį nešalina kitų eismo dalyvių pareigos duoti kelią. Mano, kad ši taisyklė skirta ne normaliai eismo tvarkai sureguliuoti, o susidūrimams išvengti jos nesilaikius.
7. Pažymi, kad kiekvienas vairuotojas privažiuodamas pagrindinį kelią turi numatyti, kad teks sustoti įvykdyti reikalavimą duoti kelią, o artėdamas prie dviračių tako turi numatyti, kad juo važiuos dviratininkas ar neįgalusis, ir vairuotojas, sustojęs sankirtoje, o ne prieš ją, privers juos sustoti ar apvažiuoti. Pareiškėjas nesutinka, kad kliūties apvažiavimui jam nereikėjo įvažiuoti į pėsčiųjų taką. Nurodo, kad vaizdo įraše matyti, jog tiek prieš, tiek už dviračių tako ir važiuojamosios dalies susikirtimo, yra dviračių ir pėsčiųjų takas, paženklintas kelio ženklu Nr. 413 ir horizontaliuoju ženklinimu. Pažymi, kad apvažiuodamas kliūtį būtų įvažiavęs į pėstiesiems skirtą tako dalį, kas dviratininkams yra uždrausta.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į skundą Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas G.Radzevičius prašo skundą atmesti.
9. Atstovo vertinimu, apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo A. S. skundą ir pagrįstai jo netenkino. Mano, kad teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei teisinio vertinimo. Pažymi, kad A. S. nepateikė jokių naujų esminių duomenų, kurie apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamoje nutartyje bei kurie leistų suabejoti apylinkės teismo išvadomis. Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023-03-21 analogiškoje byloje Nr. II-966-827/2022 yra priėmęs nutartį, kuria pareiškėjo A. S. apeliacinio skundo netenkino.
Motyvuojamoji dalis
A. S. skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Remiantis ANK 563 straipsnio nuostatomis, administracinių nusižengimus tiriantys pareigūnai privalo greitai ir objektyviai reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusižengimą ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad administracinis nusižengimas būtų atskleistas ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Kita vertus, tiek pradedant teisinį procesą dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. ANK 591 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
11. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų teisena turi prasmę tik tuomet, kai ją inicijuojant ir tęsiant yra pagrįstai manoma, kad bus išaiškintas ir įrodytas padarytas teisės normų pažeidimas, tuo tarpu esant akivaizdžiam pagrindui, kad asmens veiksmai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, proceso pradėjimas yra ne tik, kad nepagrįstas, bet ir neteisėtas. Siekiant pradėti administracinių nusižengimų teiseną būtina nustatyti realius nusižengimo požymius, tuo tarpu subjektyvus asmens situacijos vertinimas kaip neteisėtos negali būti pagrindu pradėti procesą kitų asmenų atžvilgiu, todėl procesinių veiksmų atlikimas nesant tai pagrindžiančių duomenų, yra nepagrįstas ir neatitinka administracinių nusižengimų teisenos paskirties.
12. Susipažinus su apygardos teismui pateikta medžiaga, konstatuotina, jog Institucija tinkamai išanalizavo visus A. S. pareiškime dėl jo pastebėto kito eismo dalyvio – automobilio „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo galimai padaryto teisės pažeidimo nurodytus argumentus, įvertino A. S. pateiktą vaizdo įrašą ir surinktų duomenų pagrindu pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, o apylinkės teismas tokioms Institucijos išvadoms pagrįstai pritarė. Apygardos teismo vertinimu, tiek Institucijos nutarime, tiek apylinkės teismo nutartyje, išdėstyti motyvai, dėl ko nutraukiama administracinio nusižengimo teisena, jų argumentacija yra pakankama, kadangi nesant objektyvių duomenų apie pažeistas KET nuostatas tyrimas negali būti tęsiamas. Vien tai, kad pareiškėjas A. S. nesutinka su tokiais Institucijos ar apylinkės teismo argumentais, juos ginčija, nereiškia, kad priimti procesiniai sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti ir turi būti keičiami ar panaikinti.
13. Iš tyrimo medžiagos matyti, kad pareiškėjas A. S. kreipėsi į teisėsaugos institucijas su pareiškimu (b. l. 11) nurodydamas, kad automobilio „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas sustojo ant dviračių tako ir taip laikinai užkirto jam, važiuojančiam dviračiu, kelią, užtvėrė dviračių taką, nedavė kelio išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės. A. S. vertinimu, tokiais veiksmais automobilio vairuotojas pažeidė KET 102 punktą, numatantį, kad važiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms), ir padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Institucija ir apylinkės teismas įvertino pareiškimo turinį ir kartu su juo pateiktą vaizdo įrašą, kuriame matoma įvykio eiga ir konstatavo, jog nėra nustatyti administracinių nusižengimų požymiai, todėl tyrimas nutrauktas. Tokioms išvadoms pritaria ir apygardos teismas, kadangi A. S. teiginius, jog automobilio vairuotojas jam nedavė kelio ir pažeidė KET 102 punktą paneigia tyrimo metu surinkti objektyvūs duomenys.
14. Tyrimo medžiagoje esančiame vaizdo įraše (b. l. 14) užfiksuota, kad automobilis „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra išvažiavęs iš požeminės prekybos centro „Panorama“ stovėjimo aikštelės ir sustojęs laukdamas galimybės pasukti į dešinę, siekdamas įvažiuoti į Saltoniškių gatvę. Pareiškėjo A. S. vertinimu, automobilis stovėjo netinkamoje vietoje, jis turėjo sustoti dar iki dviračių-pėsčiųjų tako ir išvažiavimo iš stovėjimo aikštelės sankirtos, tačiau, apygardos teismo vertinimu, kaip pagrįstai jau nurodė ir Institucija bei apylinkės teismas, toks automobilio sustojimas dviračių tako zonoje buvo laikinas ir laikytinas priverstiniu, nulemtu susiklosčiusių aplinkybių dėl eismo spūsčių, todėl negali būti vertinamas kaip neteisėtas automobilio sustojimas/stovėjimas KET prasme.
15. Taip pat pažymėtina, kad vaizdo įrašas aiškiai parodo, jog tuo metu, kai negalėdamas pasukti į dešinę automobilis sustojo, tuo metu pareiškėjas A. S. net nebuvo priartėjęs prie kelio važiuojamosios dalies ir dviračių tako sankirtos. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad automobilio „Skoda“ vairuotojui nekilo KET numatyta pareiga praleisti dviratininką A. S., t. y. duoti jam kelią. Sutiktina, kad automobilio „Skoda“ sustojimas dviračių tako, kuriuo važiavo pareiškėjas A. S., zonoje galimai apsunkino jo sklandų judėjimą, kadangi dėl tokių automobilio vairuotojo veiksmų jis turėjo sulėtinti greitį ir apvažiuoti transporto priemonę. Vis dėlto, teismo vertinimu, tokia susiklosčiusi eismo situacija yra ganėtinai kasdieninė, įprasta, kadangi nėra įmanoma visuomet užtikrinti, jog kiekvienam eismo dalyviui judėjimas nuolat būtų visiškai sklandus ir patogus, todėl tokiais atvejais yra itin svarbus eismo dalyvių tarpusavio bendradarbiavimas. Iš vaizdo įrašo akivaizdu, jog pareiškėjas A. S. turėjo galimybę netrukdomas pervažiuoti į kitą gatvės pusę, tam kelyje buvo pakankamai vietos, be to, automobilis „Skoda“ netrukus pajudėjo į priekį, taigi A. S. judėjimas buvo apsunkintas tik kelių sekundžių laikotarpiui. Tokie laikini trukdžiai negali būti laikomi pagrindu teisinei atsakomybei kilti.
16. Kaip jau minėta, tam tikri asmeniniai žmonių nesutarimai negali būti laikomi teisiniu pagrindu pradėti administracinio nusižengimo teiseną, proceso tęsimui yra būtini realūs teisės pažeidimo požymiai. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad automobilio „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui nekilo pareiga praleisti dviratininką A. S., laikytina, kad Institucijos nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-29 nutartis jį palikti nepakeistą, yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo A. S. skundas yra atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti A. S. skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-29 nutartį nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.