Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vidos Lūžienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), našlys, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, pensininkas, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. D. neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo ir laikė šaudmenis:

2017 metais, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), K. D. žemėje rado ir pasiėmė 49 (keturiasdešimt devynis) pramoninės gamybos 8 mm kalibro (8x57 Mauser) karinius šovinius skirtus A, B kategorijų šaunamiesiems ginklams. Ir taip be leidimo įgijęs 49 šaudmenis juos nenustatytu laiku atsigabeno į savo namus esančius (duomenys neskelbtini), ir, neturėdamas leidimo, šiuos šaudmenis laikė namo garaže, kol 2022 m. vasario 18 d. apie 11.20 val. juos rado ir paėmė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai.

Iš įtariamojo K. D. parodymų nustatyta, kad jis kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad maždaug prieš penkis metus gyveno (duomenys neskelbtini), kur apie porą metų prižiūrėjo sodybą, priklausiusią medžiotojui iš Šiaulių. Tuo laikotarpiu, tikslaus laiko neatsimena, jis kasdamas bulves dirvoje rado užkastą juodos spalvos plastmasinį maišelį, kuriame rado daug korozijos paveiktų šovinių. Kiek vienetų šovinių buvo neskaičiavo. Radęs juos pasiėmė ir įsidėjo į įrankių dėžę, ketindamas juos perpjauti ir parduoti kaip metalą. Dar gyvenant (duomenys neskelbtini) paskambino į metalo supirktuvę ir paklausė ar priima šovinius kaip metalo laužą, bet jam buvo atsakyta, kad ne. Po to jis nieko su šoviniais nieko nedarė, o kai persikraustė gyventi į savo namus adresu: (duomenys neskelbtini), parsivežė ir šovinius, galvodamas, kad gali pats pamėginti perpjauti šovinį, išpilti paraką ir pačiam priduoti kaip metalą. Pasikalbėjus su pažįstamu jis pasakė net nemėginti to daryti. Tuomet suprato, kad tai gali būti išties pavojinga, šovinius padėjo garaže ir jų nebelietė. Šiais metais tvarkantis garaže juos rado ir prisiminė, kad juos turi. Kad laiko garaže šovinius pamatė sugyventinė Ž. F., kuri patarė juos perduoti policijai. Tačiau tuo metu policijai apie tai nepranešė, o 2022 m. vasario 18 d. šeimyninio konflikto metu sugyventinė pati pranešė policijai, kad jis laiko šovinius. Apie tai, kad laikyti šovinius neturint tam leidimo negalima jis žinojo ir suvokė, bet matydamas, kad šoviniai buvo paveikti korozijos, manė, jog jie niekam tinkami. Dėl įvykio labai gailisi, supranta, kad radęs šovinius turėjo informuoti policiją (b. l. 53-56, 68-70).

Iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus viršininko A. B. tarnybinio pranešimo ir BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo nustatyta, kad 2022 m. vasario 18 d. dirbdamas su vyr. tyrėju R. N. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), konfliktas tarp sugyventinių. Atvykus į įvykio vietą 11.20 val. Ž. F. nurodė, kad jos sugyventinis K. D., (duomenys neskelbtini), nelegaliai laiko šaudmenis. Apžiūros metu garaže ant grindų buvo rasti 168 šoviniai kurie paveikti korozijos, K. D. nurodė, kad šovinius parsivežė iš (duomenys neskelbtini), kuriuos rado kasdamas žemę (b. l. 1-7, 12-15).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame name. Namo cokoliniame aukšte yra įrengtas garažas, kurio durys rakinamos pakabinama spyna. Garažo viduje sukrauti įvairūs daiktai. Prie garažo vakarinės sienos, ant grindų rastas geltonos spalvos polietileninis maišelis, kuriame sudėti metaliniai šoviniai su specialiais laikikliais. Apžiūrėjus šovinius nustatyta, kad maišelyje buvo 168 vnt. korozijos paveiktų (surūdijusių) šovinių, kurių ilgis 8 cm, plotis 1 cm. Šoviniai paimti ir įpakuoti į popierinę pakuotę (b. l. 16-23).

Iš policijos pareigūnų įvykio vietoje darytų vaizdo įrašų apžiūros protokolo nustatyta, kad 2022 m. vasario 18 d. policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), juos pasitinka K. D. ir jo sugyventinė Ž. F.. Asmenys policijos pareigūnui aiškina, kad dėl konflikto juos išsikvietė. Pokalbio metu Ž. F. policijos pareigūnams nurodo, kad K. D. namie laiko šovinius. K. D. policijos pareigūnams parodo garaže laikomus šovinius. Policijos pareigūnai aiškinasi iš kur asmenys gavo šovinius. K. D. aiškina, kad šovinius rado jau senai, norėjo juos parduoti kaip metalą (b. l. 24-26).

Iš Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos Kriminalistinio aptarnavimo poskyrio specialisto išvados nustatyta, kad tirti pateikti 168 šoviniai, rasti ir paimti 2022 m. vasario 18 d. įvykio vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), yra pramoninės gamybos 8 mm kalibro (8x57 Mauser) kariniai šoviniai, skirti įvairiems šio kalibro šautuvams, karabinams, kulkosvaidžiams ir kitiems ginklams. Šie šoviniai yra šaudmenys, skirti A, B kategorijų šaunamiesiems ginklams. Tirti pateikti 49 šoviniai šaudymui buvo tinkami, 119 šoviniai dėl parako ir kapsulių gedimų šaudyti buvo netinkami (b. l. 34-37).

Iš liudytojos Ž. F. parodymų nustatyta, kad 2022 m. kovo 18 d. tarp jos ir sugyventinio K. D. įvyko buitinis konfliktas, todėl jis jai iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams ji užsiminė, kad sugyventinis garaže nelegaliai laiko didelį kiekį šaudmenų. Buvo girdėjusi, kad norint laikyti šovinius, turi turėti leidimą. Savo sugyventiniui jau buvau ne kartą sakiusi, kad perduotų šovinius policijai, tačiau jis jos neklausė. Apie šovinius pranešė policijai, nes buvo supykusi, kad sugyventinis iškvietė policiją. Kartu su policijos pareigūnais nuėjo į garažą kur rado plastikinį maišelį kuriame buvo šoviniai. Šiuos šovinius sugyventinis parsivežė iš (duomenys neskelbtini), kuriuos rado pas vietinį ūkininką dirbdamas lauko darbus, kasdamas žemę prieš kelis metus. Apie rastus šovinius sugyventinis ūkininkui nieko nesakė. Pas tą ūkininką dirbo apie vienerius metus. Šovinius sugyventinis parsivežė automobiliu, pasislėpęs tarp kitų daiktų, kam ketina juos panaudoti, jis nieko nekalbėjo (b. l. 43-46).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo K. D. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo ir laikė šaudmenis.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis K. D. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą. Kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėjęs (b. l. 92-93). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes kaltinamajam skirtina arešto bausmė.

Kadangi kaltinamasis kaltu visiškai pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad K. D. arešto bausmė skiriama pirmą kartą, įvertinus jo padarytos veikos pavojingumą ir jo asmenybę, jam paskirtos bausmės vykdymas atidedamas šešiems mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 30 parų arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti jam bausmę – 20 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti trims mėnesiams, skiriant jam intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – popierinę dėžę kartu su į ją sudėtais 168 vnt. išardytų šovinių, užplombuotą plomba numeris A18 0012555, saugomą Klaipėdos AVPK saugykloje (2022 m. birželio 27 d. kvitas B, serija BBB Nr. 042133), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti K. D., kad nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju, išnagrinėjęs bylą teismas ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.