Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-05-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-1360-1058/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-05-24
Bylos Nr.
A6.-1360-1058/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00966-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Pažeidėjas
R. D.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-1360-1058/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00966-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. gegužės 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Renatai Vanagienei,dalyvaujant vertėjai Rūtai Strolytei,administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. D.,

administracinio nusižengimo protokolą surašiusios Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovui Justui Valaskevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. D., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi nuo 2018 m. sausio 8 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje vyninėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), leido dirbti Indijos Respublikos piliečiui J. S. ir Baltarusijos Respublikos pilietei A. K., nesudarius su jais rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) teritoriniam skyriui apie jų priėmimą į darbą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalį, taip pat Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Teisme apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. D. savo kaltę pripažino, nurodė, kad nusižengimą padarė ne sąmoningai, siekdamas pažeisti teisę, bet nežinodamas įdarbinimą reglamentuojančių teisės aktų. Patvirtino, kad 2018 m. sausio 8 d. jis buvo vienintelis asmuo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ galintis įdarbinti darbuotojus, tačiau jis ne visą laiką būną įmonėje, informaciją siunčia ir gauna elektroniniu paštu, todėl ne visada ji ateina laiku. Apie naujų darbuotojų darbo pradžią jis sužino iš savo patikėtinių, o įdarbinimo dokumentus pasirašo nuotoliniu būdu. Kai jis informuojamas, kad asmuo pradėjo dirbti, mano, kad taip ir yra. Patvirtino, jog žinojo, kad J. S. ir A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2018 m. sausio 8 d., kad apie jų įdarbinimą Sodrai pranešta pavėluotai. Mano, kad tai buhalterio klaida, kuris buvo atsakingas už pranešimą Sodrai. Nežiūrint į tai, jis prisiima atsakomybę ir gailisi dėl pažeidimo. Šiuo metu tas buhalteris yra atleistas, po pažeidimo konstatavimo jis susipažino su įdarbinimą reglamentuojančiais teisės aktais ir jų laikosi, stengiasi geriau kontroliuoti savo darbuotojų darbą bet ne visada pavyksta. Mano, kad įstatyme nustatyta bauda už šį nusižengimą yra neproporcingai didelė, teigė, kad nusižengė pirmą kartą, šiuo metu laikosi nustatytos tvarkos. Be to, atkreipė dėmesį, jog turi mažametį vaiką, kurį išlaiko ir pagal jo gaunamas pajamas net ir minimalią įstatyme numatytą baudą sumokėti būtų sudėtinga. Prašė skirti mažesnę baudą arba ją išskirstyti dalimis.

Valstybinės darbo inspekcijos atstovas teismo posėdyje palaikė administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, teigė, kad jis surašytas pagrįstai, R. D. kaltė įrodyta surinktais duomenimis, nuobaudą prašė skirti teismo nuožiūra. Akcentavo, kad 2018 m. sausio 11 d. patikrinimo metu darbo sutartis su J. S. nebuvo pasirašyta, todėl ji buvo faktiškai sudaryta vėliau, nei yra datuota. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio manyti, kad J. S. pradėjo dirbti nuo 2018 m. sausio 8 d. Sodros duomenimis A. K. taip pat dirba nuo 2018 m. sausio 8 d., bet darbo sutartis su ja datuota 2018 m. sausio 10 d., 2018 m. sausio 11 d. patikrinimo metu ši sutartis nebuvo pateikta, todėl laiko, kad ir ši darbuotoja dirbo be darbo sutarties, o sutartis sudaryta atbuline data.

Administracinio nusižengimo protokole prie asmens paaiškinimo R. D. nurodė, kad sutinka su pateiktais įrodymais, tačiau nesiekė pažeisti įstatymų, šiuo atveju nėra jo kaltės (b. l. 1-4).

Tyrimo metu R. D. nurodė, kad nebuvo įgaliojęs jokio kito asmens pasirašyti kokią nors sutartį jo vardu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų įdarbinimo. J. S. ir A. K. dirbo pas jį nuo 2018 m. sausio 8 d., prieš tai visą įdarbinimui reikalingą informaciją siuntė buhalterei. Paprašė, kad J. S. ir A. K. susisiektų su buhaltere, kad juos įdarbintų greičiau ir bet kuriuo atveju prieš tai pradėti dirbti. Manė, kad tuo metu, kai atėjo inspekcijos atstovai abu darbuotojai buvo registruoti Sodroje, nustebo, kad jie nebuvo įdarbinti jo buhalterės (b. l. 5, 6).

Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos (toliau - VDI) Vilniaus skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai pagal gautą pranešimą dėl galimai nelegaliai dirbančių užsienio piliečių Vilniuje esančioje vyninėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), atliko tyrimą. Nustatyta, kad vyninė „(duomenys neskelbtini)“ priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 11 d., apie 20.45 val. buvo atliktas patikrinimas (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vyninė taip pat buvo tikrinta 2018 m. sausio 4 d., apie 15 val. ir 2018 m. sausio 15 d., apie 16 val., tačiau patalpos buvo užrakintos. 2018 m. sausio 11 d. rastas už baro dirbantis Indijos Respublikos pilietis J. S. (pateikė Lietuvos Respublikoje išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą studijų pagrindu). Kitų darbuotojų patalpose nebuvo. Buvo nustatyta, kad J. S. įmonės apdraustųjų sąraše nėra. Asmuo nurodė, kad šioje vyninėje pradėjo dirbti nuo 2018 m. sausio 8 d., darbo sutartis yra ruošiama, dėl darbo kalbėjo ir su direktoriumi R.. Asmuo paaiškinime taip pat nurodė, kad kartu su juo 2018 m. sausio 10 d. dirbo mergina A. (tyrimo metu nustatyta, kad asmuo yra A. K., Baltarusijos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), Lt viza Nr. (duomenys neskelbtini)). Po asmens skambučio telefonu netrukus atvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas G. T.. Asmuo atsisakė pateikti paaiškinimą motyvuodamas, jog nemoka gerai kalbėti angliškai ir inspektorių gali nesuprasti. 2018 m. sausio 15 d. S. C., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. D., kurio tuo metu nebuvo Lietuvoje, žmona, ir žinodama visą situaciją apie įmonę, pateikė paaiškinimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios vyninės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos. VDI duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimai apie darbuotojų J. S. ir A. K. socialinio draudimo pradžią pateikti pavėluotai. Sodros Vilniaus teritorinio skyriaus duomenimis apie minėtų asmenų socialinio draudimo pradžią nuo 2018 m. sausio 8 d. įmonė pateikė 2018 m. sausio 15 d., 12.59 val. Į VDI Vilniaus skyrių paaiškinimų pateikimui iškviesta A. K. nurodytu laiku dėl nežinomų priežasčių neatvyko. Vadovaujantis tyrimo metu surinkta medžiaga UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui buvo surašytas protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (b. l. 8-9).

Liudytojo J. S. paaiškinime nurodyta, kad 2018 m. sausio 8 d., 17 val. pradėjo dirbti restorane „(duomenys neskelbtini)“. Apie darbą kalbėjo su vadybininko asistentu. Po 2 ar 3 dienų mokymų kalbėjosi su vadybininku dėl darbo grafiko, užmokesčio, kaip tai numato Lietuvos įstatymai. Sausio 9 d. nuo 16 val. iki 18 val. ir sausio 10 d. nuo 17 vai iki 23.30 vai. dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Sausio 10 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“ dirbo su A.. Per tas dvi dienas atliko virtuvės darbus ir šiek tiek dirbo kaip padavėjas restorane „(duomenys neskelbtini)“. Su R. kalbėjo telefonu apie darbą, kalbėjosi jam suprantama - anglų kalba, inspektorius buvo šalia (b. l. 10, 11).

Liudytojos S. C. paaiškinime nurodyta, kad J. S. pradėjo lankytis išbandymui nuo gruodžio pabaigos ir norėjo dirbti padavėju, išbandymo laiką, atlyginimą, darbo grafiką aptarė su ponu G., ponu D.. Dabar jis įdarbintas ir ji ketina atsiimti jo pasirašytą sutartį iš jo. Jis susitiko su jais jų restorane, todėl pranešė jam, kad dar turi vyno barą UAB „(duomenys neskelbtini)“ – „(duomenys neskelbtini)“ ir dalį laiko dirba restorane, o dalį bare. A. dirba jų vyno bare ir jos grafikas bei valandinis atlyginimas buvo aptartas su ponu G.. Ji (S. C.) turėjo atsiimti A. pasirašytą sutarties egzempliorių. Ponas D. ir ponas G. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „S“ darbuotojai. Ponas D. — administratorius, o ponas G. – vadybininkas. Šie asmenys paprastai rengia jų darbo grafikus čia Lietuvoje. Pati yra UAB „S“ direktorė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sutartis gali pasirašyti tik ponas D., UAB ,,S“ vardu - ji (S. C.) (b. l. 15, 16).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios 2018 m. sausio 8 d. darbo sutarties matyti, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. D. ir A. K. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis dėl padavėjos darbo. Darbo dienos trukmė – 4 val. Sutartyje nurodytas atlyginimas – 2,45 EUR per valandą, atlyginimas mokamas vieną kartą per mėnesį. Sutartyje nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis. Sutartis yra pasirašyta R. D., tačiau A. K. parašo sutartyje nėra (b. l. 18-19).

Iš byloje esančios 2018 m. sausio 8 d. darbo sutarties matyti, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. D. ir J. S. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis dėl padavėjo darbo. Darbo dienos trukmė – 4 val. Sutartyje nurodytas atlyginimas – 2,45 EUR per valandą, atlyginimas mokamas vieną kartą per mėnesį. Sutartyje nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis. Sutartis yra abiejų šalių pasirašyta (b. l. 22-23).

Iš 2018 m. sausio mėnesio darbo grafiko matyti, kad be kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų buvo sudarytas ir A. K. bei J. S. darbo grafikas (b. l. 26).

Iš Sodros 2018 m. sausio 11 d. informacinės sistemos išrašo matyti, kad duomenų apie A. K. ir J. S. darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra pateikta (b. l. 12).

Iš Sodros 2018 m. sausio 15 d. informacinės sistemos išrašo matyti, kad A. K. ir J. S. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nuo 2018 m. sausio 8 d. (b. l. 13).

Sodros Vilniaus skyriaus rašte nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą apie apdraustųjų J. S. ir A. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2018 m. sausio 8 d. pateikė 2018 m. sausio 15 d., 12.59 val. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (b. l. 14).

Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad R. D. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. (b. l. 27-28).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio priskaitymų už 2018 m. sausio mėnesį išrašo matyto, kad A. K. ir J. S. buvo išmokėti atlyginimai, kiekvienam po 327,27 EUR (b. l. 26).

DK 21 straipsnio 5 dalis numato, kad darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis. Pagal DK 24 straipsnio 1 dalį darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyje įtvirtinta, kad bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, darbuotojų priėmimą ir atleidimą iš darbo, darbo sutarčių su jais sudarymą ir nutraukimą, paskatinimų ir nuobaudų skyrimą. Taigi, bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, priešingu atveju, teisės aktais nustatytų pareigų įgyvendinimo pažeidimas užtraukia jam administracinę atsakomybę. Šiuo atveju už nelegalų darbą vadovo, kaip darbdavio funkcijas įgyvendinančio asmens, administracinę atsakomybę numato ANK 95 straipsnio 1 dalis.

DK 42 straipsnio 2 dalyje ir DK 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais, apie darbuotojo darbo pradžią darbdavys privalo pranešti Sodrai. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Teismo posėdyje R. D. patvirtino, kad 2018 m. sausio 8 d. jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir vienintelis asmuo, galėjęs šioje bendrovėje įdarbinti darbuotojus. Tai patvirtina ir tyrimo metu duoti liudytojos S. C. parodymai. Vadinasi administracinio nusižengimo protokole nurodytas tinkamas administracinėn atsakomybėn traukiamas subjektas.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. D. ir A. K. bei J. S. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai. Atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojų parodymai, pateikti darbo grafikai, už 2018 m. sausio mėnesį priskaičiuotų darbo užmokesčių išrašai bei kita rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad šalys buvo susitarusios dėl periodiškai mokamo atlyginimo, buvo nustatytas darbo laikas, A. K. bei J. S. nuo 2018 m. sausio 8 d. atliko darbines funkcijas darbdavio naudai, kas atitinka darbo teisinių santykių sąvoką.

Abiejų A. K. ir J. S. atžvilgiu surašytos darbo sutartys datuotos 2018 m. sausio 8 d., tačiau jos nebuvo pateiktos 2018 m. sausio 11 d. VDI patikrinimo metu ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jos nebuvo sudarytos savalaikiai. Darbo sutartis tarp A. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos R. D., yra pasirašyta tik darbdavio atstovo, todėl bet kuriuo atveju ta sutartis, kuri buvo pateikta tyrimo metu, yra negaliojanti. 2018 m. sausio 15 d. paaiškinime liudytoja S. C. nurodė, kad ji dar tik planuoja atsiimti A. K. pasirašytą sutartį, todėl akivaizdu, jog sutartis net ir paaiškinimo pateikimo dieną A. K. nebuvo pasirašyta, t. y. vis dar negaliojo. Kita byloje pateikta darbo sutartis, sudaryta su J. S., yra pasirašyta abiejų šalių, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ir ji buvo sudaryta atbuline data. VDI 2018 m. sausio 11 d. patikrinimo metu liudytojas J. S. nurodė, kad jis pradėjo dirbti nuo 2018 m. sausio 8 d., tačiau darbo sutartis dar tik yra ruošiama. Iš liudytojos S. C. 2018 m. sausio 15 d. paaiškinimo matyti, kad ir ši sutartis su darbuotoju paaiškinimo rašymo dienai taip pat nebuvo sudaryta.

Kita vertus, net ir tuo atveju, jei darbo sutartys su J. S. ir A. K. iš tikrųjų būtų abiejų sutarties šalių pasirašytos ir tokiu būdu įsigaliojusios jose nurodytą datą – 2018 m. sausio 8 d., kuomet, R. D. teigimu, šie asmenys realiai pradėjo dirbti, tai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų kvalifikacijos neįtakotų, kadangi bet kuriuo atveju būtų pažeista darbo santykių įforminimo tvarka, numatanti darbdaviui pareigą mažiausiai dieną prieš pradedant darbuotojui dirbti sudaryti su juo darbo sutartį ir apie įdarbinimą pranešti Sodrai (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis, DK 42 straipsnio 2 dalis).

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad A. K. ir J. S. nuo 2018 m. sausio 8 d. atliko darbines funkcijas darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, dirbo pagal nustatytą grafiką, už iš anksto sutartą atlyginimą, tačiau darbo sutartys su jais nebuvo sudarytos laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir apie jų įdarbinimą nustatyta tvarka Sodrai nepranešta. Išvardintos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, esant darbo sutarties požymiams leido A. K. ir J. S. dirbti nelegaliai, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (veika padaryta dėl neatsargumo, pasireiškusio nerūpestingumu), nelegaliai dirbusių asmenų skaičių (nustatyta, kad įmonėje nelegaliai dirbo du asmenys), tai, kad, pasak R. D., šiuo metu darbo santykiai su A. K. ir J. S. yra oficialūs, t. y. asmuo ėmėsi priemonių tinkamai įgyvendinti savo pareigą, iš byloje pateikto Sodros išrašo matyti, kad Sodrai apie asmenų darbo pradžią nors ir pavėluotai, vis tik buvo pranešta, taigi pažeidimas iš esmės yra pašalintas. R. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad asmuo savo kaltę pripažino ir dėl savo veiksmų gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama R. D. asmenybė – duomenų apie jo baustumą administracine tvarka byloje nėra, kaip ir duomenų, leidžiančių teigti, kad anksčiau jis būtų trauktas atsakomybėn už analogiško pobūdžio nusižengimo padarymą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nemoka lietuvių kalbos ir nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, kas objektyviai apsunkina jo galimybę susipažinti su darbo santykius reglamentuojančiais teisės aktais, teismo posėdyje nurodytą R. D. finansinę padėtį bei turimus įsipareigojimus, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti R. D. paskyrus mažesnę nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

R. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 700 EUR dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 18082971542 Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Giedrė Telksnienė