Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė rašytinio proceso būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždariosios akcinės bendrovės „4finance” ieškinį atsakovei E. R. dėl skolos, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2016 m. spalio 6 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atsakovės vyrui. Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, todėl ieškovei prašant priimti sprendimą už akių, jis priimtinas (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atlikus formalų ieškovo pateiktų įrodymų – informacijos apie asmenį paieškos, sąskaitos išrašo dėl pinigų pervedimo atsakovei, ieškovės paaiškinimą dėl palūkanų skaičiavimo, 2013 m. vasario 10 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. 9890223002 bendrųjų ir specialiųjų sutarties sąlygų - vertinimą bei atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių skolos sumokėjimą, darytina išvada, jog, pasitvirtinus minėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą už akių.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2013 m. vasario 10 d. nuotoliniu būdu per sistemą vivus.lt sudarė paskolos sutartį (toliau – Sutartis), kuria ieškovė suteikė 72,41 Eur paskolą atsakovei, paskolos terminas 24 mėnesiai. Atsakovė paskolą turėjo grąžinti iki 2015 m. vasario 10 d. Ieškovė savo įsipareigojimą įvykdė ir 2013 m. vasario 10 d. pervedė atsakovei 72,41 Eur (250 Lt). Atsakovė turėjo grąžinti paskolą, tačiau šios prievolės neįvykdė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovė sutarties nevykdė, įrodymų apie prievolių įvykdymą byloje nėra, todėl remiantis CK 6.873 straipsnio dalimi bei Sutarties Bendrųjų sąlygų 7.1. p. iš atsakovės priteistina likusi 68,67 Eur negrąžintos paskolos suma.

Ieškovė taip pat paskaičiavo atsakovei 90,45 proc. pelno (mokėjimo) palūkanų nuo 2013 m. vasario 10 d. iki 2013 m. liepos 31 d., t. y. 15,20 Eur bei 139,20 proc. kompensacinių palūkanų už naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. gegužės 5 d., t. y. 109,28 Eur, iš viso prašo priteisti 124,48 Eur palūkanų.

Atsakovei už naudojimąsi kreditu atsirado pareiga paskolos davėjui mokėti sutartimi nustatytas palūkanas (CK 6.872 str. 1 d.), o praleidus prievolės įvykdymo terminą, jai atsiranda pareiga paskolos davėjui mokėti įstatymu nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 str. 1 d.). Ieškovei vienašališkai nutraukus sutartį, atsakovė privalėjo grąžinti visą paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis (CK 6.874 str. 2 d.). Sutarties 7.1 punktu šalys susitarė, kad pradelsus grąžinti skolą toliau skaičiuojamos kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos. Šalys sutarties 4.1 punktu susitarė, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas (mokėjimo (pelno) palūkanos), išreikštas bendra kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovei priteistina 15,20 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų (CK 6.872 str. 1 d., vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punktas).

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 109,28 Eur kompensacinių palūkanų (Bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 139,20 proc.) palūkanų laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. gegužės 5 d. Nurodo, kad ši palūkanų suma iš esmės atitinka minimalius ieškovės nuostolius, patirtus dėl negalėjimo iš naujo paskolinti atsakovės negrąžinto kredito ir palūkanų sumos. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą. Ieškovės prašomos priteisti kompensacinės palūkanos nurodytu laikotarpiu 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. gegužės 5 d. yra aiškiai per didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Teismas konstatuoja, kad tokios apimties reikalavimas prieštarauja CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

Atsižvelgiant į nesumokėtos kredito sumos (68,67 Eur) ir prašomų priteisti kompensacinių palūkanų (109,28 Eur) dydį, į tai, kad prašomos priteisti palūkanos sudaro 159,14 procentus negrąžintos kredito sumos, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, atsižvelgus į ieškovės veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, verslo subjektui nedidelę grąžintinos paskolos sumą, į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, o ne verslo subjektas bei sudarydamas sutartį prisijungimo būdu buvo silpnesnioji sutarties pusė, teismo iniciatyva prašomų priteisti kompensacinių palūkanų dydis yra mažintinas tris kartus (CK 6.251 str. 2 d., 6.261 str.). Išdėstytų argumentų pagrindu ieškovės reikalavimas dalyje dėl palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 36,43 Eur kompensacinių palūkanų už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. gegužės 5 d., o likusioje dalyje reikalavimas atmestinas kaip prieštaraujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 1.5 str. 2 d., 6.251 str., 6.261 str.). Iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 1 d.).

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistina žyminio mokesčio dalis proporcinga tenkintų reikalavimų daliai (62,28 proc.) – 9,34 Eur (15 Eur x 62,28 proc. / 100) žyminio mokesčio (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d. ir 3 d.). Ieškovė nepateikė kitų išlaidų, pagrindžiančių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, įrodymų, todėl minėtos išlaidos nepriteistinos (CPK 178 str.).

Iš atsakovės valstybei nepriteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi ši suma yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92, 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).

Vadovaujantis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 - 286 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „4finance“, juridinio asmens kodas 301881644, 68,67 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 67 ct) skolos, 51,63 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 63 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (120,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugsėjo 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 9,34 Eur (devynis eurus 34 ct) žyminio mokesčio.

Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies reikalavimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.