Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-12-03 · Civilinė byla Nr. e2A-1869-777/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-03
Bylos Nr.
e2A-1869-777/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08778-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolanta Gailevičienė, Raimonda Andrulienė, Giedrė Seselskytė
Ieškovas
Lindorff Oy
Atsakovas
A. J.

Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. e2A-1869-777/2015

Teisėja Rasa Augustė (Proceso Nr. 2-06-3-08778-2015-9)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.2.1.3; 3.2.3.3; 3.2.6.5.1; 3.3.1.18; 3.3.1.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. gruodžio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Giedrės Seselskytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Lindorff Oy apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-01 sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovui A. J. (A. J.) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 537,36 Eur skolą, 193,67 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ar kito parengiamojo procesinio dokumento, ieškovas prašė priimti sprendimą už akių. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovas su pirminiu kreditoriumi UAB „Ūkio banko lizingas“ 2004-08-29 sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 408253566 ir 2004-12-11 sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 412287365. Atsakovui tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, minėtos sutartys buvo nutrauktos, o atsakovas pradinei kreditorei liko skolingas pagal nurodytas sutartis atitinkamai 55,07 Eur ir 482,29 Eur. Reikalavimo teisę į minėtus atsakovo įsiskolinimus pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido antrinei kreditorei UAB „Lietuvos draudimo“ kreditų draudimui (vėliau pavadinimas pakeistas į UAB „Draudimo kompanija Neris“), sumokėjusiai draudimo išmoką pradinei kreditorei. 2006-12-22 Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis) antrinė kreditorė turimą reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusią skolą perleido ieškovui. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-01 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui Lindorff Oy, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, iš atsakovo A. J. 372,05 Eur skolos, 67,34 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo, t. y. nuo 2015‑07-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10,5 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio); kitą ieškinio dalį atmetė. Atlikęs formalų pateiktų įrodymų vertinimą, teismas nustatė, kad 2004-08-29 atsakovas su pirmine kreditore UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 4082535566, pagal ją atsakovui buvo perduotos naudotis ir valdyti prekės, o atsakovas įsipareigojo pradiniam kreditoriui sumokėti, pagal sutartyje šalių suderintą mokėjimo grafiką, daikto kainą, kredito palūkanas ir kitas įmokas. Teismas nustatė, kad atsakovas tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų. UAB „Ūkio banko lizingas“ reikalavimo teises į atsakovo skolą perleido antriniam kreditoriui UAB „Lietuvos draudimas“, kuris 2004-12-03 pakeitė pavadinimą į UAB „Draudimo kompanija Neris“. Reikalavimo teisė ieškovui buvo perleista 2006-12-22 Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi. Ieškovas prašė priteisti 537,36 Eur skolos, tačiau iš byloje pateiktų reikalavimo teisių perleidimo sutarties priedų ištraukų matyti, kad perleista suma – 372,05 Eur. Pažymėta, kad duomenų, pagrindžiančių 537,36 Eur skolos perleidimą, ieškovas nepateikė. Atsakovas atsiliepimo byloje neteikė, duomenų, kad būtų sumokėta 372,05 Eur skola taip pat byloje nėra, todėl teismas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 537,36 Eur skolos, tenkino iš dalies ir priteisė rašytiniais įrodymais pagrįstą 372,05 Eur skolos sumą. Atsižvelgęs į tai, kad ieškinys kildinamas iš vartojimo sutartinių teisinių santykių, atsakovas yra vartotojas, kuris sutartį su pradiniu kreditoriumi sudarė prisijungdamas prie jo parengtų standartinių sutarčių sąlygų ir turėjo ribotas galimybes dėl jų derėtis, bei į CK 6.73 str. 2 d., teismas konstatavo, kad prašomi priteisti sutartyje nustatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną yra nepagrįstai per dideli, todėl yra pagrindas sumažinti jų dydį iki 67,34 Eur.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Lindorff Oy prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-01 sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad 2006-12-22 Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi apeliantas perėmė reikalavimą į du atsakovo įsiskolinimus, kilusius iš skirtingų sutarčių: vieno jų dydis sudarė 190,13 Lt (55,07 Eur), o kito įsiskolinimo dydis sudarė 1 860,24 Lt (538,76 Eur). Taigi apeliantas perėmė reikalavimą į 593,83 Eur dydžio atsakovo įsiskolinimą, tačiau dėl atsakovo atliktų mokėjimų, skolos likutis ieškinio pateikimo metu sudarė 537,36 Eur, todėl teismo argumentai, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių 537,36 Eur skolos perleidimą yra nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams. Pažymi, kad Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis su antriniu kreditoriumi buvo sudaryta 2006 m. – tuo metu Lietuvos Respublikos nacionalinė valiuta buvo litas, todėl visos sumos teismui pateiktuose dokumentuose yra nurodytos litais. Teismas, visapusiškai ir objektyviai neįvertinęs pateiktų įrodymų, neatsižvelgė į šį faktą ir dėl to klaidingai 372,05 Lt Reikalavimo teisių pirkimo‑pardavimo sutarties priede nurodytą sumą palaikė 372,05 Eur, bet ir pažeisdamas CPK 14 str. įtvirtintą betarpiškumo principą, tiesiogiai neištyrė visų apelianto pateiktų įrodymų, nuosekliai neįvertino reikalavimo perleidimo sutarties ir jos priedo ištraukų turinio, iš kurio matyti, jog perleidžiamo reikalavimo dydis 2006-12-22 Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties priedo ištraukoje iš tikrųjų iš viso sudarė 2 050,37 Lt (593,83 Eur), todėl nepagrįstai nusprendė, kad apeliantui perleidžiamo įsiskolinimo dydis sudaro 372,05 Eur, nenurodydamas priežasčių, kodėl rėmėsi tik viena Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties priedo ištraukos dalimi, neatkreipdamas dėmesio į tai, kad atsakovas perėmė reikalavimą į du atsakovo įsiskolinimus ir neatsižvelgė į kitas reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties priedo ištraukose nurodytas sumas. Mano, kad teismas pažeidė visapusiško ir objektyvaus aplinkybių išnagrinėjimo principą, pažeidė CPK 159 str., 179 str. 1 d., 185 str., 225 str.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką ir apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas Lindorff Oy ieškiniu kreipėsi į teismą dėl skolos ir delspinigių priteisimo iš atsakovo. Iš ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių bei kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų nustatytos nurodytos faktinės aplinkybės. 2004-08-29 tarp lizingo bendrovės UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovo A. J., kaip nuomininko, buvo sudaryta Išperkamosios nuomos sutartis Nr. 408253566. Šia sutartimi atsakovui perduotas turtas – CD grotuvas „Philipps EXP 521“, numatytas 6 mėn. sutartinis turto išpirkimo laikotarpis ir mokėjimų grafikas. Taip pat 2004-12-11 tarp lizingo bendrovės UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovo A. J., kaip nuomininko, buvo sudaryta Išperkamosios nuomos sutartis Nr. 412287365. Šia sutartimi atsakovui perduotas turtas – kompiuteris „BMS express #0104“. Pagal minėtas sutartis atsakovas, kaip nuomininkas, įsipareigojo pagal sutarties šalių suderintą mokėjimų grafiką mokėti lizingo įmonei visas mokėjimų grafike nurodytas įmokas. Ieškovas nurodo, kad atsakovas prisiimtų įsipareigojimų pagal minėtas sutartis tinkamai nevykdė, sutartys buvo nutrauktos ir priminiam kreditoriui UAB „Ūkio banko lizingas“ pagal Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 408253566 atsakovas liko skolingas 55,07 Eur, o pagal Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 412287365 liko skolingas 482,29 Eur. Ieškovas taip pat ieškinyje nurodė, kad pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ reikalavimo teises į minėtus atsakovo įsiskolinimus perleido antrinei kreditorei UAB „Lietuvos draudimo“ kreditų draudimui, kuri sumokėjo draudimo išmoką pradiniam kreditoriui. Antrinės kreditorės pavadinimas buvo pakeistas į UAB „Draudimo kompanija Neris“. Nustatyta, kad 2006-12-22 tarp UAB „Draudimo kompanijos Neris“ (pardavėjos) ir Lindorff Oy filialo (pirkėjo) sudaryta Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis, ja pardavėja perdavė ieškovui reikalavimo teises į galiojančias pridedame bylų sąraše nurodytas (Sutarties 2.1 p.) pardavėjos gautinas sumas (skolas) su palūkanomis, delspinigiais, baudomis ir kitomis susijusiomis teisėmis.

Nagrinėjamu atveju atsakovas šios civilinės bylos procese buvo pasyvus, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tad byloje susidarė procesinės prielaidos teismui priimti sprendimą už akių (CPK 285 str.). Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Vadovaujantis CPK 285 str. 2 d., priimant sprendimą už akių, atliekamas formalus byloje pateiktų įrodymų vertinimas, t. y. įsitikinama, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Sprendimo už akių institutas yra viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, tačiau kartu ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad prie ieškinio pridedamos reikalavimo teisių perleidimo sutarties bei jos priedo ištraukos kopijos. Pirmosios instancijos teismas iš pateiktų Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties priedų ištraukų nustatė, kad perleista suma yra 372,05 Eur ir konstatavo, kad ieškovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių visos 537,36 Eur dydžio skolos perleidimą. Apeliantas nurodo, kad teismui pateiktuose dokumentuose visos sumos išreikštos litais. Be to, apeliantas nurodo, kad 2006-12-22 Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi perėmė reikalavimą į du atsakovo įsiskolinimus, kilusius iš skirtingų sutarčių: vieno įsiskolinimo dydis sudarė 190,13 Lt (55,07 Eur), o perleidžiamo reikalavimo suma išskirstyta per dvi grafas: 152,10 Lt (44,05 Eur) + 38,03 Lt (11,02 Eur), tuo tarpu kito įsiskolinimo dydis sudarė 1 860,24 Lt (538,76 Eur), o perleidžiamo reikalavimo suma išskirstyta per dvi grafas: 1 488,19 Lt (431,01 Eur) + 372,05 Lt (107,75 Eur). Iš pateiktų lentelių duomenų matyti, kad sumos 372,05 ir 38,03 yra pateikiamos stulpelyje „Draudėjo nuostolis (15 proc. arba 10 proc.)“. Lentelėse nenurodyta, kokiu pagrindu atskirame stulpelyje išskirtos sumos 1488,19 ir 152,10. Lentelėse pateikiamų apelianto nurodomų sumų bendra suma (593,83 Eur) nesutampa su ieškovo ieškiniu reikalaujama 537,36 Eur skolos suma. Apeliaciniame skunde pats ieškovas nurodo, kad perimtas reikalavimas į 593,83 Eur dydžio atsakovo įsiskolinimą, tačiau dėl atsakovo atliktų mokėjimų skolos likutis ieškinio pateikimo metu sudarė 537,36 Eur.

Kaip minėta, priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. teismas turi įsitikinti, kad, priešingai šaliai nepaneigus teismo nustatytų aplinkybių, būtų pagrindas priimti tokį pat sprendimą. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Tačiau teismas, kaip teisingumą vykdanti institucija, taip pat turi atitinkamas teises ir pareigas, nukreiptas į CPK 2 str. numatytų civilinio proceso tikslų įgyvendinimą. Jeigu ieškinio pagrindas ir (arba) ieškinio dalykas teismui yra neaiškūs, teismas gali taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 135, 138 str.), arba, jeigu būtina tikslinti ieškinio elementus jau iškėlus civilinę bylą, pasinaudoti CPK įtvirtinta galimybe parengiamojo teismo posėdžio metu, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį, iškviesti šalis ir jas apklausti (CPK 230 str.1 d). Tokiu pat būdu privalo būti pašalinti ieškovo pateiktų įrodymų prieštaravimai, nes teismas privalo teisingai išnagrinėti šalių ginčą.

Kiekvienoje civilinėje byloje yra svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui, atliekant formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, kilo abejonių dėl ieškovui perleisto atsakovo įsiskolinimo dydžio pagrindimo. CPK 179 str. 1 d. nustato, jog įrodymus pateikia šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys; jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenis pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Pagal CPK 228 str. 1 d. ir 230 str. 1 d. teismas, atsižvelgdamas į šalių ginčo pobūdį, byloje taikytinų teisės normų turinį, patikslina įrodinėjimo dalyką ir nurodo šalims, kurias aplinkybes byloje būtina nustatyti, pareikalauja iš jų įrodymų, atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje (CPK 159, 179, 225 str. ir kt.). Pirmosios instancijos teismui, vertinant esamus įrodymus, kuriuos pateikė ieškovas, kilus abejonių dėl skolos dydžio, jos sudedamųjų dalių, valiutos išraiškos, teismas per ieškinio reikalavimo tikslinimo institutą ar parengiamajame teismo posėdyje privalėjo išsiaiškinti teisingą ieškovo poziciją dėl perleistos skolos dydį pagrindžiančių įrodymų duomenų bei prašomos priteisti sumos dydžio. Šiuo atveju atsakovas byloje buvo pasyvus, tačiau pirmosios instancijos teismas, esant procesinėms prielaidoms taikydamas sprendimo už akių institutą, nepašalino kilusių abejonių, tuo netinkamai vadovavo procesui ir neatliko įstatymo nustatytų pareigų, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės ir taip užtikrintas teisingas šalių ginčo išnagrinėjimas (CPK 158–160, 179, 228, 230 str.).

Įvertinus apeliacinio skundo argumentus ir ištyrus bylos medžiagą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos duomenų apie abu skirtingų išperkamosios nuomos sutarčių pagrindu susidariusius atsakovo įsiskolinimus, nepašalino dėl įrodymų kilusių neaiškumų ir nenustatė ieškovo pozicijos šiuo klausimu. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad nagrinėjamu atveju, priimdamas sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus ir neatskleidė bylos esmės. Atsižvelgusi į tai, kad dėl proceso eigos pirmosios instancijos teisme buvo priimtas sprendimas atsakovui už akių, taip pat į tirtinų duomenų apimtį ir pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad klausimą išspręsti iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi tai prieštarautų dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja ir dėl joje pateiktų įrodymų bei reiškiamų reikalavimų iš esmės pasisako pirmosios instancijos teismas. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismui byloje neatskleidus ginčo esmės, Klaipėdos miesto 2015-09-01 sprendimas už akių naikintinas ir byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Kadangi civilinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepaskirstytinos ir dėl jų paliktina spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-01 sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Jolanta GailevičienėKolegijos teisėjos Raimonda AndrulienėGiedrė Seselskytė