Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. L., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, vedęs, aukštojo išsilavinimo, neteistas (Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 273 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 273 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, jo vadovaujamai bendrovei 2017-11-17 iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal stataus miško (biržės) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išsikirtimui nusipirkus biržes (2017-10-09 leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-01-09 pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini)), 2018 m. vasario 15 d. (duomenys neskelbtini), organizavo kirtimo darbus, kurių metu patikrinus privačia valdą, kurios kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad savavališkai (be leidimo kirsti mišką) buvo iškirsta 79 vnt. žalių maumedžių (98,46 m³), 6 vnt. žalių eglių (5,1 m³) ir 9 vnt. žalių pušų (3,79 m³) – viso išskirsta 94 vnt. žalių medžių (107 m³). Tuo G. L. pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatas.

G. L. teismo posėdžio metu kaltu pagal pareikštą administracinį kaltinimą neprisipažino, nes jokių nurodymų kirsti neleistinus medžius nedavė. Parodė, kad administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis jo vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) nusipirko stataus miško iš UAB (duomenys neskelbtini), leidimu kirsti mišką pasirūpino miško savininkai – UAB (duomenys neskelbtini). Darbų vykdymui – miško kirtimui jo vadovaujama bendrovė nusamdė M. D. vadovaujamą MB (duomenys neskelbtini). Buvo leidimai plyniems kirtimams, vienas leidimas gal 1,1 ha, apie 300 kubų medienos ir pranešimas kirsti mišką, išrinkti sausuolius medžius, virš 8 ha bendras plotas. Jo paties vadovaujamos įmonės gamybos vadovas D. D., kuris šiuo metu įmonėje nedirba, su leidimais važiavo viską aprodyti miške MB (duomenys neskelbtini) atstovui M. D.. Jis – G. L. pats nedalyvavo ir tame miške nėra buvęs, nes dalyvavo gamybos vadovas, kurio tiesioginė funkcija tai yra. Iškirsti maumedžius ir kitus medžius jis nurodymo nedavė nei savo gamybos vadovui, nei rangovui, jis pats to darbų eigoje net nežinojo. Nuostatos ir leidimų tvarka jam yra žinoma, tas, kas buvo leidimuose, tą ir galima kirsti. MB (duomenys neskelbtini) nesikreipė dėl papildomų medžių kirtimo, niekas papildomai nebuvo derinama, apie maumedžių kirtimą leidime nebuvo nurodyta, kaip apie tokią medžių rūšį. Apie jų iškirtimą jis sužinojo po fakto, kai tie medžiai buvo iškirsti, iš gamybos vadovo D. D., šiam pasakius, kad yra niuansų su nukirstais maumedžiais. Tada jis skambino rangovui ir sužinojo, kad miško savininko atstovas V. S. lankėsi miške dėl darbų saugos ir jis davė nurodymą rangovui nukirsti visus prie kelio esančius maumedžius, viduje miško gražesnius paliekant. Jis pats – G. L. nei nurodymų nedavė, nei ėmėsi kažkokių veiksmų, be to, jis nematydamas realios situacijos negalėjo D. D. duoti nurodymų. Ar sumokėjo kirtėjams už iškirstus maumedžius, jis nežino, bet sąskaitą už darbus mes apmokėjo pilnai, tiek, kiek jie išrašė, jokių išskaitymų dėl maumedžių neatlikinėjo. Po kirtimų jie išsivežė tą medieną, kuri buvo pagal leidimus, maumedžių neišsivežinėjo ir jie yra ne jų dispozicijoje. Jam – G. L. tai yra pirmas atvejis, kai yra iškertama daugiau medžių nei yra leidime. Jis šiuo atveju dalyvavo tik teikiant pasiūlymą, skaičiuojant kainas, sudarant sutartis. Pardavėjai paprastai į kirtimo darbus nesikiša, dažniausiai tai būna fiziniai asmenys, darbuotojas išima leidimą kirsti mišką. Šiuo atveju pardavėjas buvo miškininkystės įmonė, jie turėjo reikalavimus ir darbų saugai. Jo vadovaujama bendrovė pasamdė rangovus profesionalus, kurie turėjo viską atlikti pagal leidimus, o jo bendrovės darbuotojas, kuris nėra miško pjovėjas, negali nuolatos einamu momentu stovėti prie kiekvieno medžio. G. L. mano, kad realiai tas savininkų atstovas – jų darbuotojas ir miškininkystės specialistas V. S. kažką susitarė su rangovu miške jiems nedalyvaujant, jie – jo vadovaujama bendrovė to nežinojo.

Liudytojas V. S. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku miškininkystei. UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) nusipirko statų mišką (duomenys neskelbtini). Buvo paruošti visi reikalingi dokumentai, jie priduoti atrėžėjams. Jis užsakė atrėžimą, pagal tą medžiagą užsakė leidimus kirsti. Kokia tiksliai buvo mediena, jis nežino, bet buvo eglės, maumedžių leidime nebuvo. Pagal leidimą buvo nurodytas plynas ir atrankiniai-sanitariniai kirtimai. Miško kirtimo darbų metu jis kelis kartus buvo nuvažiavęs į tą mišką ir tikrino, kaip laikomasi darbų saugos reikalavimų. Vieno lankymosi metu jis ten susitiko MB (duomenys neskelbtini) vadovą M. D., kuris jo paklausė, ar nekelia pavojaus prie kelio esantys maumedžiai, kurie, jiems kartu pažiūrėjus, vizualiai buvo prastos būklės. Kalba buvo apie keletą medžių. Jis tada telefonu su savo vadovu pasamprotavęs, kad tie medžiai gali atsiliepti saugumui, pasakė, kad jei jie kelia pavojų, tai jie gali būti pašalinti. Kalba ėjo tik būtent apie tuos, kurie buvo prie kelio ir galimai pavojingi, bei pritarė D.. Tokio kaip leidimo nebuvo, jis išreiškė abejones, o kas ir kokį sprendimą ten priėmė jis nežino. Su miško pirkėju tuo klausimu iš viso bendrauta nebuvo, su D. D. taip pat nebendravo. Nei jo vadovas, nei jis nedavė jokių nurodymų kirtėjams, jis pats tik išreiškė savo interpretaciją. Jis su rangovais kontaktuoja tik dėl darbų saugos, jo santykis su rangovais yra neformalus, o visais klausimais kontaktuoja su miško pirkėju. Po to jis išvažiavo, o kas vyko vėliau, nežinojo. Vėliau jis dar kartą atvažiavo ir pamatė, kad yra iškirsta daugiau medžių nei yra leidime ir pranešime. Leidime buvo tik eglės, o čia buvo maumedžiai. Jis pats medžius atskiria gerai ir gali įvertinti medžių rūšis. Tie sausi medžiai prie kelio irgi buvo nukirsti. Darbai jau buvo baigti, nebent jie gal vyko kitoje pusėje, jis jų jau negalėjo stabdyti. G. L. jis neinformavo dėl medžių kirtimo. Tada kaip tik vyko kasmetinis auditas, jis su kolegomis atvyko į mišką ir detaliau apžiūrėjo, kas įvyko, paskambino Miškų tarnybai ir pasakė situaciją, susitarė dėl apžiūros, apie tai pranešė miško pirkėjui. Liudytojas mano, kad stataus miško pirkėjas prisiima visas atsakomybes, kurios yra numatytos sutartyje, jei kirtimo eigoje vyksta kokie nors įvykiai, turėtų būti jis informuojamas. Jis nebendravo nei su D. D., nei su G. L., ir nežino, kas visa tai organizavo. Tie neleistinai kirsti medžiai dabar guli miško sandėlyje prie miško, tolimesnis jų likimas nežinomas, jie yra jų bendrovės žinioje. Liudytojas nežino, kodėl neinformavo apie iškirstus medžius ir nestabdė darbų, jokių susitarimų su MB (duomenys neskelbtini) neturėjo.

Liudytojas M. D. parodė, kad jis dirba MB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, bendrovė kerta miškus, jis pats miškininkystės išsilavinimo neturi, bet šioje veikloje nėra naujokas. MB (duomenys neskelbtini) turėjo rangos sutartį su G. L. įmone, turėjo visus leidimus, vykdė darbus, buvo plynas kirtimas ir sanitarinis. Ką reikia kirsti, jam aprodė D. D., ką reikia kirsti man buvo aišku, tarp nurodymų nebuvo nurodyta kirsti žalias pušis ir maumedžius. Pagal leidimą galima buvo kirsti pušį, eglę, beržą, nepamena daugiau. Savo darbuotojams jis davė nurodymus, ką kirsti. V. S. buvo kaip miško savininko atstovas, kuris tikrino darbų saugą ir nurodydavo, ką kirsti, prižiūrėdavo kirtimą. Kartą atvykęs jis davė nurodymus dėl maumedžių iškirtimo, visa tai buvo darbų pabaigoje, prieš darbų galą. Maumedžiams kirsti nebuvo leidimo, asmeniškai jis jų nepažįsta, ar tas maumedis buvo sausas, o nurodymą davė savininkas, o žinau tiek, kad sausiems medžiams kirsti leidimo nereikia. Apie tokį V. S. nurodymą dėl maumedžių kirtimo telefonu pranešė D. D., kuris pasakė, kad išsiaiškins. Po poros dienų jis perskambino D. D., o jis pasakė, kad jei nurodė kirsti, tai reikia vykdyti. Tas dvi dienas ir nekirto, kol nepaskambino. G. L. niekur nedalyvavo, nurodymų nedavė, su juo nei telefonu kalbėta, nieko. Iš jo įmonės be paties niekas su G. L. negalėjo kalbėti. V. S. nurodė kirsti nuo kelio visus, nepaliekant nei vieno, o giliau kas 15-20 metrų palikti, kad nebūtų labai daug iškirsta. Liudytojui tie medžiai atrodė sausi, o sausiems leidimo nereikia. Maumedžius sužymėjo jis su V. S. šio paliepimu. Žymėjo tuos medžius, kuriuos V. S. parodė. To tikslas buvo tas, kad nenukirsti kitų medžių. Papildomų medžių jie nenupjovė, tik tai, ką jis sužymėjo. Praktikoje – su kuo sudaryta sutartis, tas ir vadovauja kirtimui. Už maumedžių kirtimą apmokėjo G. L. įmonė, ginčų dėl to nebuvo, maumedžių likimas jam dabar nežinomas.

Liudytojas D. D. parodė, kad jam dirbant UAB (duomenys neskelbtini) gamybos vadovu, bendrovei nusipirkus statų mišką, jis su rangovu, M. D. pagal atrėžimus apėjo mišką, išsiaiškino valdas, ribas. Kirtimų rūšys buvo ne viena – einamas kirtimas, plynas, atrankinis, sanitarinis, kiekvieną iš jų apėjo atskirai, kirstini medžiai buvo sužymėti visi, net ir sanitarinio kirtimo, juos sužymi miškininkas, susirašė laisvos formos dokumentą, ką pjauti, ir viskas. Sužymėtų maumedžių nebuvo. Kirtimo darbų pabaigoje jam paskambinęs M. D. pranešė, kad atvažiavęs UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas nurodė kirsti maumedžius. Kadangi prieš tai miško savininkas buvo davęs eilę pastabų dėl darbų saugos, jis pasakė M. D., kad jei miškininkas liepia kirsti sausus maumedžius, kad būtų gerai, tai lai kerta. Kalba buvo tik apie sausus maumedžius. Sausų maumedžių buvo koks vienas kitas, sausą maumedį nėra taip paprasta pamatyti, jie visi vizualiai atrodo sausi, būdami gyvi. Sausam medžiui leidimo nereikia, todėl pasakė, kad jei ką praleido, tai susitvarkykit. Jokių medžių jis pats nežymėjo, licencijos rėžti miškų, jų formuoti, projektuoti, žymėti jis neturi ir dirba tik pagal įgaliojimą. Liudytojas tik dabar pirmąkart išgirdo, kad maumedžiai apskritai buvo pažymėti, nes kai jis matė, jokio žymėjimo nebuvo. Jis pats įvertina prieš darbus, ar viskas teisingai, vėliau jo apžiūra nereikalinga. Šiuo atveju atvyko pasireguliuoti savo kirtimo miško savininko UAB (duomenys neskelbtini) specialistas miškininkas, dėl kurio kompetencijos galimai yra problemos. Su G. L. tik pasitarė apie medienos asortiravimą, kaip ir prieš kiekvieną kirtimą, daugiau nieko iš viso nekalbėjo. G. L. jis neinformavo apie tuos maumedžius, pats G. L. pasakė, kad ten toks kiekis nukirstas, kažkaip visi kartu sužinojo, bet iki to nukirtimo nieko nebendravo. Apie apmokėjimą už maumedžių kirtimą jam nežinoma.

Liudytoja L. Š. parodė, kad jai buvo pateikta medžiaga dėl atrėžimo, tai jos darbo dalis. Viskas buvo pagal projektą. Ji nuvyko pasižiūrėti, ką jie išsirinko, viskas buvo teisingai, buvo sužymėti sausuoliai, nebuvo žalių medžių, o ypač maumedžių. Jai nebuvo žinoma, kas sužymėjo medžius. Ar matė pavojingų medžių, nepasakys, bet kad miške jų būna, tai tikrai. Ji keliu nėjo ir neužfiksavo. Paskui sulaukė V. S. skambučio, kad ten iškirsta papildomai kubų, nei kad nurodyta leidimuose, jis informavo, kad apie 15 kubų, dėl jų papildomų veiksmų imtis nereikia, nes galima tikslinti pagal leidimą, bet kartu su V. S. nuvažiavo pažiūrėti. Tam užtenka vienintelio suinteresuoto asmens, savininko, visiems reikalams, jie susimatavo, susiskaičiavo ir gavosi ten daug – apie 100 kubų. Tuo klausimu su G. L., ar bendravo, ji nepamena. Kas dažniausiai dalyvauja kirtimo organizavime, ji nežino, bet Miškų tarnyba dirba su savininkais, tame procese jie nedalyvauja, tikrina po kirtimo, kaip iškirto. Jeigu yra reikalų, tai institucija bendrauja tik su savininku, su rangovais ir su pirkėjais nebendrauja. Protokolas buvo rangovui surašytas todėl, kad jis laikė pjūklą rankoj, antras protokolas dėl to, kad teismas išteisino rangovą, o trečias pagal pirkimo-pardavimo sutartis, pirkėjai prisiima visą atsakomybę. Liudytoja mano, kad V. S. skyrė medžius, nes medis ir žiemą būna žalias. Nebuvo kalbos su niekuo apie maumedžių kirtimą. V. S. nurodė, kad kalbos apie tai nebuvo. Jis sakė, kad kirtėjai per daug iškirto, 15 kubų, kokį sausą medį galėjo nukirsti, bet tikrai ne 15 kubų. Norint nukirsti sausuoliams ir vėjovartoms nereikalingas nei leidimas, nei pranešimas institucijai, visi savininkai turi tam teisę, jei susidaro plynė, jau reikalingi leidimai.

2019-06-03 G. L. paaiškinime nurodyta, kad jis nesutinka su administracinio nusižengimo protokole nurodytu jam reiškiamu administraciniu kaltinimu, jis neprisiima atsakomybės dėl neteisėtai iškirstų maumedžių, nes nedalyvavo susitarimuose dėl jų kirtimo ir vykdant jų kirtimo darbus. Paaiškinime teigiama, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) nusipirko statų mišką išsikirtimui. UAB (duomenys neskelbtini) gamybos vadovas D. D. pradėjo organizuoti kirtimo darbus, pasirašyta rangos darbų sutartis su MB (duomenys neskelbtini), kurios atstovui buvo perduoti visi reikalingi dokumentai, kirtavietė nuodugniai išvaikščiota, aptartas medienos sortimentavimas. Pardavėjo atstovai miško kirtimo metu su juo asmeniškai bendravo tik darbų saugos klausimais. Kaip vėliau paaiškėjo miško kirtimo metu miške ne kartą lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas V. S., prižiūrėjo rangos darbus ir vieno apsilankymo metu davė nurodymus rangovui iškirsti maumedžius. Rangovo teigimu, buvo pasakyta: nuo kelio pusės maumedžius kirsti visus, miške kirsti paliekant gražesnius“. Tada jis asmeniškai sulaukė V. S. skambučio, kad jis priverstas pranešti apie maumedžių kirtimą. Pokalbio metu telefonu, V. S. patvirtino, kad pats liepė rangovui kirsti maumedžius, bet tuo pačiu teisinosi, jog neliepė kirsti tiek daug. Jis atsakė, kad negali komentuoti situacijos, nes nežino, ką jie su rangovu M. D. susitarė, ir nė vienas UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų teikiant nurodymus dėl maumedžių kirtimo ir jų kirtimo metu nedalyvavo. Tik vėliau rangovas M. D. susisiekė su UAB (duomenys neskelbtini) gamybos vadovu ir pranešė, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas V. S. nurodė kirsti maumedžius. Rangovui pasiteiravus, kokius sortimentus gaminti, jam buvo atsakyta – kaip pušies, tačiau net nekilo abejonių, kad bus pjaunami sausi/nudžiūvę maumedžiai, kuriems atskiro leidimo nereikia. Pagal miško ruošos darbų sutartį rangovas įsipareigoja atlikti miško pjovimo ir traukimo darbus laikantis visų reikalavimų pagal pateiktą kirtimo medžiagą ir atsako už kirtimų pažeidimus miške. Be to, pagal stataus miško pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas privalo bendrauti tik su pirkėju ar jo atstovais, jiems teikti prašymus, pastabas ir nurodymus, o duoti tiesioginių nurodymų rangovui V. S. neturėjo jokios teisės (b.l. 4-5).

2018-02-27 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus G. L. paaiškinime nurodyta, kad nuo kelio pusės kirsti visus maumedžius, o miške kirsti paliekant gražesnius rangos įmonės vadovui M. D. nurodė V. S., ką patvirtino jis pats jiems kalbant telefonu, bet tuo pačiu pradėjo ir teisintis, kad neliepė kirsti tiek daug (b.l.54-56).

Iš 2017 m. lapkričio 17 d. Stataus miško (biržės) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pirkėja UAB (duomenys neskelbtini) iš pardavėjos UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo mišką, esantį (duomenys neskelbtini) urėdijoje, (duomenys neskelbtini), 0,9 ha plote plyno kirtimo biržės 38 kvartale, 19a sklype, 8,6 ha plote atrankinių sanitarinių kirtimų biržės 38 kvartale, 10a, 10b, 11, 12a, 14a, 15, 39 kvartale 1a sklype, 0,2 ha plote plynų sanitarinių kirtimų 38 kvartale, 12a sklype. Sutarties galiojimo terminas iki 2018 m. kovo 31 d.(b.l. 20-27, 71-80).

Iš miško ruošos darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) (Užsakovas), atstovaujama direktoriaus G. L., ir MB (duomenys neskelbtini) (Rangovas), atstovaujama direktoriaus M. D., sudarė sutartį dėl miško ruošos darbų atlikimo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiuose miško sklypuose. Sutarties 1.2. punkte numatyta, kad darbai atliekami vadovaujantis „Užsakovo“ pateiktais dokumentais – leidimais miškui kirsti ir/ar pranešimais apie ketinimą kirsti mišką (b.l. 28-29, 70).

Iš 2017-10-09 leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui A Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad leidimas kirsti mišką buvo išduotas miško savininkei UAB (duomenys neskelbtini), leidžiant kirsti medžius (duomenys neskelbtini) girininkijoje (b.l. 58, 84).

Iš 2018-01-09 pranešimo apie ketinimus kirsti mišką matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 38 kvartale, sklypuose 10a, 10b, 11, 12a, 14a, 15, o 39 kvartale 1a sklype planavo iškirsti 20 vnt. pušų, 447 vnt. eglių ir 4 vnt. Beržų (b.l. 59, 85).

Iš 2017-09-21 pranešimo apie ketinimus kirsti mišką, iš kurio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) girininkijoje, 38 kvartale, sklypuose 10a, 10b, 11, 12a, 14a, 15, o 39 kvartale 1a sklype planavo iškirsti 20 vnt. pušų, 447 vnt. eglių ir 4 vnt. Beržų (b.l. 86-91).

Iš 2017-12-11 įgaliojimo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra įgaliojusi bendrovės darbuotoją V. S. veikiant vienasmeniškai atstovauti bendrovei ir veikiant jos vardu bei interesais atlikti visus ir bet kokius veiksmus bei sudaryti sandorius, būtinus žemei ir miškams, taip pat kitam turtui, esantiems bendrovei priklausančiuose sklypuose bei patiems žemės sklypams tinkamai eksploatuoti ir valdyti bei jais naudotis laikantis taikytinų įstatymų, kitų teisės aktų ir bendrovės vadovų nurodymų (b.l. 30-34).

Iš susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad 2018-02-21 G. L. laiške V. S. nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) dėl atrankinių kirtimų visiškai nekalta, nes “jūs <…> patys tiesiogiai davėte nurodymus rangovams MB (duomenys neskelbtini)!!! Nei vienas maumedis nebuvo įrašytas leidime, bet Jūs patys žodiškai (pasikonsultuodamas su kažkuo telefonu) nurodėte kirsti maumedžius. Jei ateityje norėsite, kad būtų kažkas kertama papildomai, tad pirmiausiai privalote pasirūpinti leidimu kirsti mišką, tada susisiekti su mumis, bet ne tieisogiai duoti nurodymus rangovams miške. Šiuo atveju mes nebuvome informuoti apie papildomus kirtimus, tad ką tiksliai susitarėte su rangovu, mes nežinome” (b.l. 62).

Iš 2018-03-05 UAB (duomenys neskelbtini) vadybininko miškininkystei A. N. patvirtinimo matyti, kad apie nelegalius kirtimus informacijos jis neturėjo iki tol, kol V. S. nepranešė to telefonu (b.l. 63).

Iš 2018-06-15 Panevėžio apylinkės teismo nutarimo matyti, kad M. D. atžvilgiu buvo nutraukta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 273 straipsnio 3 dalyje, teisena dėl savavališko 94 vnt. žalių medžių (107 m³) iškirtimo 2018-02-15 (duomenys neskelbtini) girininkijoje, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių (b.l. 36-44).

Iš 2018-11-12 Panevėžio apylinkės teismo nutarimo matyti, kad V. S. atžvilgiu buvo nutraukta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 273 straipsnio 3 dalyje, teisena dėl savavališko 94 vnt. žalių medžių (107 m³) iškirtimo 2018-02-15 (duomenys neskelbtini) girininkijoje, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių (b.l. 8-12).

2018-03-06 M. D. paaiškinime nurodyta, kad maumedžius nupjauti liepė pats miško savininko UAB (duomenys neskelbtini) atstovas V. S., o įmonės (duomenys neskelbtini) gamybos vadovas D. D. su tuo sutiko (b.l. 45-46).

2018-03-06 V. S. paaiškinime nurodyta, kad 2018 m. vasario 12 d. su kolegomis iš UAB (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į biržę pasižiūrėti, kaip laikomasi sutartyje numatytų reikalavimų, ir vaikščiodami miške pamatė iškirstus maumedžius, kurie nebuvo įtraukti į leidimus ir pranešimą kirsti mišką. Nusprendė kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą (b.l. 47-51).

2018-03-07 UAB (duomenys neskelbtini) gamybos vadovo D. D. paaiškinime nurodyta, kad pradėjo vykdyti miško kirtimo darbus (duomenys neskelbtini) girininkijoje, 38 kvartale, sklypuose 10a, 10b, 11, 12a, 14a, 15, o 39 kvartale 1a sklype. Kirtimus nurodė atlikti rangovei MB (duomenys neskelbtini). Susitikęs su rangos įmonės vadovu M. D. padavė leidimą bei pranešimą. Pagal sudarytą miško valdos ir kirstinų biržių brėžinį nuodugniai išanalizavo kirtavietę, ją visą išvaikščiojo ir susitarė dėl medienos sortimentavimo ilgių. Apie jokį maumedžių kirtimą nebuvo kalbama. Kirstini medžiai buvo sužymėti. Darbų eigoje telefonu susisiekęs M. D. pranešė, kad atvažiavęs į mišką vadybininkas V. S. nurodo kirsti maumedžius, bet dar su kažkuo dėl to tariasi telefonu. Pats asmeniškai su V. S. telefonu nebendravo, M. D. nurodymų kirsti maumedžius nedavė. M. D. paklausus apie maumedžių sortimentavimo ilgius, nurodė pjauti kaip pušį. Tuo metu net nepagalvojo, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas miškininkystei V. S. davė nurodymus pjauti žalius maumedžius, kurie nebuvo pažymėti kirtimų leidimuose. Manė, kad kalba eina apie sausų maumedžių kirtimą (b.l. 52-53).

Iš 2018-02-23 „Dėl neteisėta veika padarytos žalos miškui, kaip aplinkos objektui, skaičiavimo“ matyti, kad dėl neteisėtai iškirstų 107,37 m³ žalių medžių buvo padaryta 9663,30 Eur žala (b.l. 81-83).

ANK 273 straipsnio 3 dalis įtvirtina administracinę atsakomybę už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama daugiau kaip vienas šimtas, bet ne daugiau kaip trys šimtai kietmetrių medžių ir (ar) krūmų.

Teismo ištirti ir byloje esantys duomenys – G. L. bei liudytojų V. S., M. D., D. D., L. Š. parodymai teisme, pastarųjų asmenų rašytiniai paaiškinimai, įvairūs rašytiniai bylos dokumentai bei kiti bylos duomenys – patvirtina ir ginčo dėl to nėra, kad administraciniame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje be leidimo savavališkai buvo iškirsta kaltinime nurodytų 94 vnt. medžių (107 m³). Nustatyta ir tai, kad administraciniame kaltinime nurodytų medžių kirtimo darbus atliko MB (duomenys neskelbtini) kaip rangovas, kuris sutartinių santykių pagrindu buvo nusamdytas bendrovės (duomenys neskelbtini) stataus miško, įsigyto iš UAB (duomenys neskelbtini), išsikirtimui.

Nors kirtimo darbai kaltinime nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku buvo atliekami pagal UAB (duomenys neskelbtini) užsakymą, atsakomybėn traukiamas šios bendrovės direktorius G. L. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo nepripažįsta teigdamas, kad jis jokių nurodymų kirsti neleistinus medžius nedavė, bet tokius nurodymus kirtimo darbus atlikusiam rangovui – MB (duomenys neskelbtini) davė miško savininko UAB (duomenys neskelbtini) atstovas, miškininkystės specialistas V. S.. Tokią pačią poziciją jis nurodė ir anksčiau rašydamas paaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog sprendžiant atsakomybės taikymo klausimą svarbūs sekantys aspektai. Pirma, ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį įtvirtinta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.

Antra, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Minėta, kad G. L. visą laiką nuosekliai ir kategoriškai tvirtino, jog jis nedavė jokių nurodymų dėl administraciniame kaltinime nurodytų medžių nukirtimo ir nežinojo apie jų kirtimą. Netikėti šiais G. L. paaiškinimais teismas neturi objektyvaus pagrindo, kadangi jo nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytojai V. S., M. D., D. D.. Pastarųjų liudytojų parodymų turinys, taipogi byloje esantis G. L. ir V. S. susirašinėjimas elektroniniu paštu rodo, kad G. L. apie administraciniame kaltinime nurodytų maumedžių bei kitų medžių neleistiną nukirtimą tapo žinoma tik po fakto, kas visos bylos konteske leidžia teismui pagrįstai manyti, kad pats G. L. iš tiesų neorganizavo pastarųjų medžių savavališko kirtimo.

G. L. neneigia organizavęs administraciniame kaltinime nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku medžių kirtimo darbus, tačiau tik tų medžių, kuriems buvo išduotas leidimas bei pagal pranešimus apie ketinimą kirsti mišką. Iš byloje esančios miško ruošos darbų sutarties matyti, ką patvirtino ir liudytojai M. D. bei D. D., kad prieš pradedant kirtimo pagal leidimą bei pranešimus darbus bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovas D. D. pateikė rangovą atstovaujančiam M. D. kirtimo darbams atlikti būtinus dokumentus – leidimą kirsti mišką bei pranešimą apie ketinimą kirsti mišką, aprodė kirstinus medžius, kurie jau buvo sužymėti, ir tarp jų administraciniame kaltinime nurodytų medžių nebuvo. Šios aplinkybės rodo G. L. vadovaujamą bendrovę atlikus organizavimo darbus leidime bei pranešime apie ketinimą kirsti mišką nurodytiems medžiams nukirsti. Tuo tarpu duomenų, kad po pastarųjų organizacinių veiksmų, G. L. ar jo pavedimu kiti jam pavaldūs asmenys ėmėsi kokių papildomų veiksmų dėl kokių tai aukščiau paminėtuose dokumentuose nenurodytų medžių kirtimo organizavimo, byloje nėra.

Bylos duomenys liudija, kad būtent apie administraciniame kaltinime nurodytų medžių kirtimą dar iki jų kirtimo pradžios betarpiškai įvykio vietoje kalbėjo, tuos medžius apžiūrinėjo bei juos žymėjo rangovo atstovas M. D. su miško savininko UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotu atstovu V. S.. Byloje nėra jokių duomenų, kad apie maumedžių ar kitų administraciniame kaltinime nurodytų medžių kirtimą būtų užsiminęs G. L. ar jo vadovaujamos bendrovės atstovas D. D.. Iš to seka, kad būtent M. D. ar V. S. buvo minties dėl administraciniame kaltinime minimų maumedžių nupjovimo iniciatorius. Kad G. L. tame tiesiogiai ar netiesiogiai būtų dalyvavęs ir būtų priėmęs kokius tai sprendimus, kurių metu buvo neteisėtai iškirsti administraciniame kaltinime nurodyti medžiai, ar būtų apie tai žinojęs bei sutikęs, nepatvirtina jokie bylos duomenys.

Pastebėtina, kad pagal miško ruošos darbų sutartį darbai atliekami vadovaujantis užsakovo – UAB (duomenys neskelbtini) – pateiktais dokumentais. Byloje nenustatyta, kad rangovui – MB (duomenys neskelbtini) ar jų atstovui G. L. ar jo vadovaujama bendrovė (jos atstovas) po leidimo bei pranešimo pateikimo M. D. ir pastarojo kirtimo apžiūros su D. D. atlikimo būtų pateikę papildomų dokumentų bei atlikę kitus organizacinius darbus dėl administraciniame kaltinime nurodytų medžių kirtimo (apžiūrėjusi, aprodžiusi, pažymėjusi ar pan.). Duomenų, kad G. L. ar kitas jo vadovaujamos bendrovės darbuotojas būtų inicijavęs maumedžių kirtimą, byloje taipogi nėra. Liudytoju apklaustas M. D. teisme parodė pjautinus administraciniame kaltinime minimus medžius sužymėjęs pagal miško savininko atstovo V. S., kuriam pagal byloje esantį įgaliojimą yra suteikti platūs įgaliojimai vienasmeniškai priimti sprendimus organizuoti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su miško kirtimo, ruošos, tvarkymo ir pan. darbais, miško (kirtaviečių), nukirstos medienos ar jų produktų disponavimu, valdymu ar naudojimu (c) punktas), nurodymus ir vėliau juos nupjovęs. Nors bylos duomenys liudija, kad prieš administraciniame kaltinime nurodytų maumedžių nupjovimą MB (duomenys neskelbtini) atstovas M. D. telefonu informavo UAB (duomenys neskelbtini) atstovą D. D. apie V. S. nurodymą jam dėl maumedžių nupjovimo, o D. D. tam neprieštaravęs, vien tokios aplinkybės nepakanka konstatuoti G. L., kaip UAB (duomenys neskelbtini), vadovą administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis organizavus savavališką medžių kirtimą ir laikyti jį atsakingu už tai.

Pastebėtina, kad administracinių nusižengimų bylose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes teismas sprendžia, kad byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, neginčytinai patvirtinančių, kad administraciniame kaltinime apibrėžtas neteisėtas savavališkas miško kirtimas buvo vykdomas administracinėn atsakomybėn traukiamo G. L. nurodymu, tik nustatytos faktinės aplinkybės, kad buvo savavališkai nukirsti medžiai, tačiau šioje byloje surinktais ir ištirtais duomenimis neįrodyta, kad už tai yra atsakingas G. L.. Todėl administracinio nusižengimo teisena G. L. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636-637 straipsniais, teismas

nutaria:

Administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 273 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo G. L. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.