- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-04
- Bylos Nr.
- 2S-2101-658/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10564-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Pareiškėjas
- D. K.
- Kreditorius
- BIGBANK AS filialui
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14347-638/2013 pagal pareiškėjos D. K. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui V. Z., išieškotojui BIGBANK AS filialui dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Antstolis V. Z. 2012-12-07 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0137/12/03955 priėmė vykdyti Kauno miesto 24-ojo notarų biuro notaro M. S. atliktą vykdomąjį įrašą dėl 90 189,27 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės D. K. išieškotojo BIGBANK AS naudai (v. b. l. 9). Antstolis, vykdydamas išieškojimą, 2012-12-12 turto arešto aktu areštavo skolininkei D. K. priklausantį turtą- butą (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Turto vertei nustatyti antstolis 2013-02-06 patvarkymu skyrė turto įvertinimo ekspertizę (v. b. l. 23). Ekspertas butą įvertino 57 000 Lt (v. b. l. 32). Skolininkė 2013-06-04 pateikė antstoliui prašymą skirti pakartotinę ekspertizę buto vertei nustatyti, nurodydama, kad kaina per maža, kiti panašūs butai vertinami daugiau, pateikė skelbimų pavyzdžių (v. b. l. 48–58). Antstolis 2013-06-04 patvarkymu perkainavo butą ir įvertino jį 67 000 Lt (v. b. l. 59–60). Skolininkė pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio V. Z. 2013-06-04 patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo, prašė skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Antstolis V. Z. 2013-06-28 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, nurodydamas, kad vykdydamas išieškojimą siekia suderinti skolininko ir išieškotojo interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjos D. K. skundą dėl antstolio V. Z. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0137/12/03955. Teismas nustatė, kad antstolis, areštavęs skolininkės butą, pats rinkos vertės nenustatinėjo, tačiau pakvietė ekspertą. Teismas neturi pagrindo abejoti eksperto išvada. Pareiškėja taip pat nepateikė motyvų ir argumentų, kurie leistų suabejoti eksperto išvada. Pareiškėjos pateikti pavyzdžiai apie kitų panašių butų vertę yra paimti iš ankstesnių metų (2009-2011), todėl negali būti pagrindas abejoti eksperto išvada. Antstolis, gavęs pareiškėjos prašymą, jį iš dalies patenkino, nustatė didesnę turto vertę. Teismas sprendė, kad antstolis nepažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnyje nustatytos turto įvertinimo tvarkos, kuri iš esmės leidžia pačiam antstoliui vertinti turtą, vadinasi, leidžia ir pakoreguoti turto vertę. Pakartotinės ekspertizės skyrimas nepagrįstai užvilkintų vykdymo procesą, būtų pažeistas reikalavimas antstoliui imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja D. K. atskiruoju skundu (b. l. 18–20) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-07-24 nutartį ir skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti, prijungti prie bylos analogiško buto pardavimo skelbimo kopiją. Skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 24 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Pareiškėja skunde antstoliui pateikė motyvus ir argumentus, dėl kokių priežasčių nesutinka su ekspertize ir prašo pakartotinės. Skunde buvo nurodyti argumentai dėl ekspertizėje naudoto kokybinio skaičiavimo modelio, kuris iš esmės grindžiamas išimtinai eksperto subjektyvumu, t. y. jo asmenine profesine patirtimi bei sukauptomis žiniomis. Tokie vertinimo kriterijai yra subjektyvūs ir reliatyvūs. Taip pat skunde buvo nurodyti ir kiti motyvai bei argumentai, kurie nurodo, kad ekspertizės akte nustatyta turto vertė neatitiko realių, t. y. šiuo metu vyraujančių kainų nekilnojamo turto rinkoje. Skundo argumentai turėjo būti vertinami tiek antstolio, tiek teismo ir sprendžiama dėl pakartotinės ekspertizės iš esmės, nereikalaujant iš pareiškėjos kreiptis į antstolį bei teismą su nauju skundu tik dėl ekspertizės ginčijimo, kuriame būtų pateikti tie patys motyvai ir argumentai, kuriuos pareiškėja pateikė skunde. Antstolis sutiko, kad ekspertizės akte nustatyta buto kaina yra per maža, kadangi savo patvarkymu padidino turto vertę 10 000 Lt. Tai tik dar kartą įrodo, kad minėta ekspertizė yra neobjektyvi, nenustatanti realios pareiškėjos buto rinkos vertės, todėl privalu skirti pakartotinę. Neskirdamas pakartotinės ekspertizės, antstolis pažeidė CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri yra imperatyvi, ir kuri nustato, kad antstolis privalo skirti ekspertizę. Taip pat teismo priimta nutartis neatitinka CPK 290 straipsnio reikalavimų, kadangi nutartyje nėra motyvų, kuriais remiantis buvo priimta skundžiama nutartis, todėl tokia nutartis yra neteisėta. Teismas nurodė, kad „pareiškėjos pateikti pavyzdžiai apie kitų panašių butų vertę yra paimti iš ankstesnių metų (2009-2011), todėl negali būti pagrindas abejoti eksperto išvada“. Teismas netinkamai ištyrė bei vertino pareiškėjos pateiktus įrodymus, t. y. juos ištyrė nevisapusiškai bei neobjektyviai, dėl ko padarė klaidingą išvadą dėl pateiktų skelbimų galiojimo datų, nes vienas iš pateiktų skelbimų galiojo iki 2013-01-25. Pareiškėja pateikia naują galiojantį skelbimą, kuris įrodo, kad ekspertizės akte nustatyta ir vėliau antstolio padidinta vertė mažesnė nei skelbime nurodyta kaina. Skelbime parduodamas butas yra toje pačioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, visai šalia pareiškėjos buto, kadangi šis butas yra 27 name, o pareiškėjos 25 name. Taip pat butų plotai yra labai panašūs, skiriasi tik 1 m². Šio parduodamo buto kaina yra 90 000 Lt. Antstolio veiksmai, įkainuojant turtą už per mažą kainą ir vykdant išieškojimą pagal tokią kainą, pažeidžia skolininkės teises. Proceso operatyvumas yra svarbus veiksnys civiliniame procese, tačiau ne svarbesnis nei proceso teisingumas bei teisėtumas. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių siekdamas tinkamai įgyvendinti visų išieškojimo procese dalyvaujančių asmenų interesus, taip pat nepažeisti visų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Tokia pati nuomonė yra suformuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo, kuris įpareigojo nacionalinėje teisėje nenustatyti galimybės atlikti tokį sandorį, kai nepaisoma tikrosios turto vertės ir teisėtų skolininko bei kreditoriaus interesų. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje įtvirtinama skolininko teisių apsauga ir teisinga konkuruojančių interesų pusiausvyra, akcentuojant skolininko galimybę parduoti turtą už kainą, atitinkančią rinkos vertę (K. v. Slovakia, no. 57239/00, par. 61).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotojas BIGBANK AS (b. l. 23–24) prašo pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013-07-24 nutartį. Nurodo, kad Lietuvos Respublikoje, remiantis galiojančia Turto ir verslo vertinimo metodika, yra taikomi tokie turto vertinimo metodai: lyginamasis metodas, išlaidų (kaštų) metodas, pajamų metodas ir šių metodų deriniai. Metodų panaudos tikslas - nustatyti būtent individualaus objekto konkrečią rinkos vertę. Nagrinėjamu atveju, buvo taikomas lyginamasis metodas, kuris, vertintojo nuomone, yra visiškai pakankamas ir pagrįstas, siekiant konstruktyviai atlikti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, turto vertinimo ekspertizę. Apeliantės teiginys dėl kokybinio skaičiavimo modelio, kuris grindžiamas išimtinai eksperto subjektyvumu, t. y. jo asmenine profesine patirtimi bei sukauptomis žiniomis, yra visiškai atmestinas. Turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus teisių apsauga. Kadangi priverstine tvarka turtą parduoda ne savininkas, o specialus įstatymo įgaliotas asmuo - antstolis, tai pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. Antstolio duomenimis, skolininkė pageidavo turtą parduoti bent jau už 70 000 Lt. Atsižvelgdamas į skolininkės nuomonę dėl turto vertės, antstolis geranoriškai sutiko pakelti turto vertę dar 10 000 Lt. Todėl apeliantės teiginys dėl netikslios, paremtos subjektyviais kriterijais ekspertizės yra aiškiai nepagrįstas. Jeigu buto vertė būtų nustatyta per didelė ir neatitinkanti realios rinkos kainos, būtų apsunkinamas turto realizavimo procesas bei pažeidžiami kreditoriaus teisėti interesai, tame tarpe teisėtų lūkesčių, teisingumo, proporcingumo, vykdymo proceso operatyvumo ir efektyvumo principai. Apeliantės pateikto skelbimo negalima vertinti su ekspertize, kuri buvo atlikta individualiai, būtent skolininkės turtui. UAB „Ober-Haus nekilnojamasis turtas“ paskirto vertintojo atliktoje nekilnojamojo turto ekspertizėje turtas yra vertinamas remiantis lyginamuoju metodu, atsižvelgiant į jau parduotus butus tame pačiame gyvenamajame rajone, o ne į skelbimus, kurie yra abejotinas pagrindas daryti išvadą dėl turto objektyvaus vertinimo. Apeliantė, pateikdama skundą dėl areštuoto turto įkainojimo, nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti UAB ,,Ober-Haus nekilnojamasis turtas“ parengta turto vertės ekspertize. Be to, skolininkė turi teisę pati savo iniciatyva atlikti turto ekspertizę ir ją pateikti svarstyti antstoliui, tačiau savo teise iki šiol nepasinaudojo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilęs ginčas dėl CPK 681 straipsnio aiškinimo ir turto vertinimo. CPK 681 straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Papildoma ar pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti antstolio gali būti skiriama tik esant išieškotojo ar skolininko motyvuotiems prieštaravimams dėl ekspertizės išvadų (CPK 682 straipsnio 2 dalis). 2013-05-15 patvarkymu „Dėl areštuoto turto įkainojimo“ antstolis, vadovaudamasis UAB „Ober-Haus nekilnojamasis turtas“ atliktu nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. 501 EKZ_2013 AGA KAUN, butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, įvertino 57 000 Lt. Skolininkė motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvadų nepateikė, tik nurodė, kad turto vertė nepagrįstai maža, neatitinkanti panašių butų kainų analogų (v. b. l. 58). Antstolis, atsižvelgęs į skolininkės nuomonę dėl turto vertės, 2013-06-04 patvarkymu perkainavo butą ir įvertino jį 67 000 Lt (v. b. l. 59–60).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolio veiksmai byloje nagrinėjamu atveju buvo teisėti ir iš esmės atitiko CPK 681 straipsnio nustatytus reikalavimus bei apeliantės interesus. Skundo argumentai, jog neskirdamas pakartotinės ekspertizės, antstolis pažeidė CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostatą yra atmestini. Pažymėtina tai, jog apeliantė, nei teikdama skundą dėl antstolio veiksmų, nei kartu su atskiruoju skundu, iš esmės nepateikė jokių realių argumentų, kodėl, atsižvelgiant į ekspertizės išvadą, nustatytoji turto vertė turėtų būti laikoma neteisinga ir neatspindinčia rinkos vertės bei keliančia abejonių. Taip pat ji nepateikė ir įrodymų, kad UAB „Ober-Haus nekilnojamasis turtas“ atlikta ekspertizė būtų ydinga, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams ar ja būtų nustatyta ne turto rinkos vertė.
Skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bei vertino pareiškėjos pateiktus įrodymus, t. y. juos ištyrė nevisapusiškai bei neobjektyviai, dėl ko padarė klaidingą išvadą dėl pateiktų skelbimų galiojimo datų, nes vienas iš pateiktų skelbimų galiojo iki 2013-01-25, taip pat atmestini. Kaip jau buvo nurodyta, butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo įvertintas atlikus ekspertizę kvalifikuoto eksperto lyginamuoju metodu, atsižvelgiant į jau parduotus butus tame pačiame gyvenamajame rajone. Tuo tarpu apeliantė mano, jog vertė turi būti nustatoma atsižvelgiant į skelbimus, kas apeliacinės instancijos teismo nuomone yra visiškai nepagrįsta, nes skelbimuose pardavėjas gali nurodyti bet kokią kainą, tačiau tai dar nereiškia, jog tas turtas tiek vertas ir už tokią kainą galėtų būti realiai parduotas. Vien tik šis apeliantės nurodytas skelbimas bei pateikti pavyzdžiai apie kitų panašių butų vertę 2009-2011 metais nurodytuose skelbimuose negali būti laikomi pakankamais įrodymais, nusveriančiais antstolio nustatytą buto pardavimo kainą (67 000 Lt), kuri, beje, labai panaši į tą, kurią kaip realią buto kainą pati skolininkė buvo įvardijusi antstoliui (70 000 Lt).
Taip pat visiškai nepagrįstais laikytini apeliantės skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota. Apeliacinės instancijos teismo nuomone nutartyje aiškiai, konkrečiai ir glaustai išdėstyti teismo motyvai ir atsakyta į esminius skolininkės skundo argumentus, ir tokia nutartis atitinka CPK 290 -291 str. reikalavimus.
Todėl atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog naikinti ar keisti pagrįstos bei teisėtos Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 24 d. nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo momento.