Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Ingai Šimaitienei, Eglei Bikinienei, Laurai Škielaitei-Tiškevičienei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei A. G., trečiajam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centrui dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė A. G. turi vaiką D. G., gim. (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvas nenustatytas. A. G. nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis vaiku, t.y. visiškai juo nesirūpina: neišlaiko, nesidomi, nebendrauja, emociniai motinos ir vaiko ryšiai nutrūkę. D. G. dėl motinos piktnaudžiavimo alkoholiu, socialinių įgūdžių trūkumo negali augti biologinėje šeimoje. 2019-12-03 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-14140-251/2019 buvo patvirtintas pareiškėjos A. G. sutikimas įvaikinti D. G.. D. G. buvo įrašytas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą, tačiau iki šiol asmenų, pageidaujančių įvaikinti vaiką, nėra. A. G. vangiai bendrauja su socialiniais darbuotojais, nesilaiko sudaryto pagalbos šeimai plano, nepriima siūlomos pagalbos, t.y. nesiekia įgyti trūkstamų tėvystės įgūdžių, yra patvirtinusi sutikimą įvaikinti vaiką ir jo neatšaukusi, todėl darytina išvada, jog šiuo metu nėra duomenų, kad padėtis pasikeistų, todėl reikalinga tėvų valdžią A. G. vaiko D. G. atžvilgiu apriboti neterminuotai. 2019-04-08 D. G. nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre pas budinčią globotoją R. G., globos vieta nustatyta pas budintį globotoją, D. G. laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirti Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai. Atsižvelgiant į išdėstytą D. G. gyvenamoji vieta nustatytina Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų globos centro budinčio globotojo šeimoje, kol įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko globos nustatymo. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, todėl reikalinga priteisti iš atsakovės A. G. išlaikymą vaikui D. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos. Atsakovė yra darbingo amžiaus, jos galimybės dirbti ir užsidirbti nėra apribotos, todėl ji turi dėti maksimalias pastangas ir teikti tinkamą išlaikymą savo vaikui.

Atsakovė dalyvavo dalyje 2020-07-01 teismo posėdžio, kuriame buvo pereita prie bylos nagrinėjimo iš esmės, į vėlesnius posėdžius neatvyko, paaiškinimų bylą nagrinėjant teisme nedavė.

Trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centro atstovė bylą nagrinėjant teisme paaiškino, kad pas juos vaikas atvyko 2019-04-08 iš globos namų (duomenys neskelbtini) Puikiai prisimena tą dieną, vaikas buvo neprižiūrėtas, labai atkreipė dėmesį, kad vaikas nerodė jokių emocijų. Nei šypsojosi, nei reagavo į darbuotojus. Motina labai šaltai su vaiku atsisveikino. Į pirmą susitikimą motina atvyko tą patį mėnesį su socialine darbuotoja. Nenorėjo imti vaiko, buvo visai nusišalinusi, tik paraginta paėmė vaiką. Sekantį kartą gavo pranešimą iš socialinės darbuotojos, kad atsakovė yra pasišalinusi iš „SOS kaimo“ ir susitikimas neįvyks. Motinos ir vaiko susitikimai buvo organizuojami labiau socialinių darbuotojų. Iš viso buvo 5 susitikimai iki 2019-09-20. Atsakovė žinojo, kad vaikas gali būti įvaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Šalių ir trečiojo asmens paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovei A. G. (vardas pakeistas 2019-08-27; iki 2019-08-27 – B. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. G.. Vaiko tėvas nenustatytas (b. l. 6).

Atsakovė nėštumo ir vaiko gimimo metu buvo nepilnametė (17 m.), jai buvo nustatyta laikinoji rūpyba. Atsakovei laukiantis, nuo 2018-07-20 A. G. laikinuoju rūpintoju ir turto administratoriumi buvo paskirta valstybės biudžetinė įstaiga globos namai (duomenys neskelbtini) kuri teikia paslaugas nepilnametėms motinoms ir jų vaikams.

2018-08-21 vaikui D. G. dėl motinos nepilnametystės buvo nustatytas antras grėsmės lygis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-08-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-32767-558/2018 leido paimti D. G. iš jo motinos A. G.. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-08-31 įsakymu Nr. A-1466 D. G. nuo 2018-08-30 nustatyta laikinoji globa globos namuose (duomenys neskelbtini) globos vieta nustatyta pas globėją. D. G. laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirti globos namai (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-13).

2019 m. vasario mėn. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nurodyta, kad A. G. vis bėga iš globos namų (duomenys neskelbtini) nesirūpina savo sūnumi, vaikui gulint ligoninėje juo nesidomėjo, ne kartą išsakė globos namų darbuotojams savo nepasirengimą ir nenorą mažametį auginti. Tarp A. G. ir sūnaus nėra jokio ryšio, mažametį prižiūri globos namų personalas (b. l. 14-15).

2019-04-04 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-472 buvo pakeistas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-08-31 įsakymas Nr. A- 1466 ir nuo 2019-04-08 D. G. nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre pas budinčią globotoją R. G., globos vieta nustatyta pas budintį globotoją, D. G. laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirti Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai (b. l. 16).

2019-04-04 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-471 pakeistas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-07-03 įsakymas Nr. A-960 ir A. G. laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirtas VšĮ „Vilniaus SOS kaimas“, A. G. faktinė gyvenamoji vieta nustatyta (duomenys neskelbtini). Minėtoje įstaigoje A. G. buvo teikiamos kompleksinės paslaugos: užtikrinama sveikatos priežiūra, užregistruota Užimtumo tarnyboje, buvo siekiama integruoti į darbo rinką, organizuojami susitikimai su atskirai gyvenančiu sūnumi, teikiama psichologinė pagalba. A. G. bėgo iš globos vietos, susitikimai su vaiku vykdavo socialinių darbuotojų iniciatyva. VšĮ „Vilniaus SOS kaimas“ 2019-07-03 rašte nurodė, kad A. G. pati susitikimų su vaiku neinicijuoja, kaip vieną pagrindinių priežasčių, kodėl nelanko vaiko, nurodo darbo paieškas arba darbinę veiklą (b. l. 19-22).

2019-07-18 A. G. šeimai paskirta atvejo vadybininkė ir socialinė darbuotoja dirbanti su šeima. 2019-08-08 vykusiame atvejo vadybos posėdyje buvo sudarytas pagalbos planas A. G. šeimai. Minėtame plane numatyta: bendrauti su socialine darbuotoja, ugdyti ir palaikyti socialinius, motinystės įgūdžius, įsileisti socialinius darbuotojus, atsiliepti telefonu, integruotis į darbo rinką, lankyti vaiką, išklausyti pozityvios tėvystė ugdymo programą, išmokti buitinių įgūdžių, susitvarkyti dokumentus dėl socialinio būsto (b. l. 23-28).

2019-09-11 Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras rašte Nr. S-1387 pateikė išvadą, jog A. G. neturi atsakomybės jausmo, elgiasi lengvabūdiškai, stokoja socialinių bei motinystės įgūdžių, nesuvokia motinos pareigų, pripažįsta, kad su draugais nevengia vartoti alkoholio, neturi tinkamų gyvenimo sąlygų bei pajamų, socialiniai darbuotojai mano, kad moteris nesiekia teigiamų pokyčių, todėl nesugebės tinkamai rūpintis vaiku, tenkinti jo fiziologinius ir paichologinius poreikius, todėl D. G. nėra galimybės grįžti į biologinę šeimą (b. l. 29-30).

2019-10-08 paaiškinime Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro pagalbos šeimai tarnybai ir 2019-10-14 atvejo vadybos posėdyje A. G. nurodė, jog sūnaus D. G. nebesieks susigrąžinti, nes vaiko išlaikymui neužteks lėšų, dingo jos ryšys su vaiku, vaikas nejaučia jai prieraišumo. Be to, jos prasta emocinė būklė, ją išmetė iš darbo, o kito darbo neranda. Norėtų, kad vaikas būtų įvaikintas. 2019-10-14 atvejo vadybos posėdyje nutarta, jog tikslinga kreiptis į teismą dėl motinos valdžios ribojimo A. G., vaiko D. G. atžvilgiu (b. l. 32-38, 41).

2019-10-23 rašte Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras nurodė, jog A. G. neatvyko į 2019-09-13 socialinių darbuotojų suorganizuotą psichologo konsultaciją. 2019-09-25 Užimtumo tarnyba nutraukė A. G. darbo paiešką be teisės registruotis 6 mėn. A. G. 2019-10-01 įsidarbino (duomenys neskelbtini) tačiau po savaitės buvo atleista, nes, moters teigimu, per lėtai dirbo. A. G. tvirtai laikosi 2019-10-08 išsakytos pozicijos, kad atsisako savo vaiko, nebesieks jo susigrąžinti. Iš A. G. nebuvo jokio noro, iniciatyvos naudotis socialinių darbuotojų siūloma pagalba, susitikimų su socialiniais darbuotojais metu ji būna apatiška, nesugeba sukaupti dėmesio, nuolat žiūri į telefoną, rašo žinutes. Kalbėdama apie sūnų, A. G. nei karto neatrodė susijaudinusi, nesigraudina, kalba ramiai, lyg tai jos neliestų. Atsižvelgiant į situaciją, socialinių darbuotojų nuomone, A. G. neturi motinystės jausmo ir ypatingai stokoja socialinių įgūdžių, galimai todėl ji nenori, kad sūnus augtų su ja ir sutinka, kad jis būtų įvaikintas (b. l. 39-40).

2019-10-23 rašte Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatas nurodė, jog A. G. penkių metų laikotarpyje 5 kartus bausta administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 485 str. 1 d. (alkoholinių gėrimų ir kitų naudojant spiritą pagamintų svaigalų vartojimas ar turėjimas, kai tai daro nejaunesni negu šešiolika metų, bet jaunesni negu aštuoniolikos metų asmenys), 2 kartus bausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 str. 1 d. (narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo). Taip pat pateikė informaciją, jog A. G. atžvilgiu buvo pradėti 47 ikiteisminiai tyrimai dėl pabėgimo iš namų, specialiųjų auklėjimo ar kitų globos įstaigų (b. l. 43).

2019-11-12 Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai pateikė informaciją, jog D. G. A. G. nuo 2019-04-08 aplankė keturis kartus, emocinio ryšio tarp vaiko ir motinos nėra. Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų nuomone, galimybės vaikui augti motinos šeimoje nėra.

2019-12-03 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-14140-251/2019 buvo patvirtintas pareiškėjos A. G. sutikimas įvaikinti D. G. (b. l. 45-46). D. G. buvo įrašytas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą.

2020-03-27 rašte Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai nurodė, jog A. G. vaiko D. G. nelanko, jo sveikata ir ugdymu nesidomi, išlaikymo vaikui neteikia. Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų nuomone, D. G. nėra galimybių augti biologinės motinos A. G. šeimoje (b. l. 55).

2020-03-30 rašte Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras nurodė, jog A. G. nevykdo pagalbos plane numatytų įpareigojimų, nesiekia teigiamų pokyčių, kad sūnus grįžtų į šeimą. A. G. neturi pajamų, nes niekur nedirba, neregistruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 56-57).

D. G. nuo 2019-10-24 iki 2021-10-23 nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b. l. 47-51).

2020-08-24 paaiškinime A. G. nurodė, kad atsisako auginti savo sūnų D. G., nes neturi tinkamų sąlygų. Sutinka, kad jis būtų įvaikintas (b. l. 99).

Dėl motinos valdžios apribojimo atsakovei.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.155 str. nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 str. 1 d. nurodytų aplinkybių. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Vadovaujantis CK 3.180 straipsniu, laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Laikinas tėvų valdžios apribojimas tėvams yra skiriamas tuo tikslu, kad tėvai per skirtą terminą pakeistų gyvenimo būdą, dėtų visas įmanomas pastangas ir iniciatyvą užmegzti abipusį ryšį su vaikais, tinkamai pasirengti juos savarankiškai auklėti ir prižiūrėti. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus.

Remiantis rašytine bylos medžiaga ir ieškovo atstovės bei trečiojo asmens paaiškinimais, liudytojų V. M. ir L. A. parodymais, darytina išvada, kad atsakovė A. G. savo sūnumi D. G. tinkamai nesirūpina nuo jo gimimo iki šiol. Atsakovė yra nusišalinusi nuo kasdieninės vaiko priežiūros, nesidomi jo ugdymu, nesirūpina sveikata. Emociniai motinos ir vaiko ryšiai yra nutrūkę. Atsakovė nuo 2019 m. spalio socialiniams darbuotojams ne kartą nurodė, kad nebenori susigrąžinti vaiką, neturi ryšio su vaiku. Šiaulių apylinkės teismo 2019-12-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-14140-251/2019 buvo patvirtintas A. G. sutikimas įvaikinti D. G.. Atsakovė vangiai bendrauja su socialiniais darbuotojais, nesilaiko sudaryto pagalbos šeimai plano. Be to, ji ne kartą bausta už administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimu. Atsakovė šiuo metu nedirba, turi darbo stažo, tačiau darbo vietą išlaiko neilgai, maksimali įsidarbinimo trukmė buvo nuo 2019-11-04 iki 2020-01-24 (duomenys neskelbtini) kitose darbovietėse dirbo nuo 3 iki 15 kalendorinių dienų (b. l. 73-75, 101). Nors atsakovė, jos atstovė 2020-06-08 atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė nori pati auginti sūnų, sugebės jį prižiūrėti, išlaikyti ir auklėti, deda tam visas pastangas, neturi žalingų įpročių, visgi tokie atsakovės teiginiai laikytini deklaratyviais, juos patvirtinančių duomenų byloje nėra. Pati atsakovė atsiliepime nurodė, kad paskutinį kartą vaiką matė 2019 m. rugpjūčio mėnesį, nepateikė įtikinamų argumentų, kodėl nelanko vaiko, nurodė, kad nepavyksta suderinti laiko. Atsakovė, kaip minėta, nedirba, išlaikymo vaikui neteikia. Be to, vėlesniame 2020-08-24 paaiškinime atsakovė vėlgi nurodė, kad atsisako auginti savo sūnų (b. l. 99).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovė A. G. vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, yra visiškai nusišalinusi nuo savo nepilnamečio sūnaus D. G. auklėjimo, juo nesidomi, nesirūpina. Atsa­kovės elgesys atitinka du CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir nesirūpinimą vaiku. Tokiu atveju konstatuotina, kad yra pagrindas apriboti atsakovei motinos valdžią nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Kadangi byloje nėra jokių duomenų, jog ateityje padėtis gali pasikeisti, todėl motinos valdžia A. G. jos sūnaus atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys).

Atsakovei išaiškinama, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kol įsiteisės sprendimas dėl globos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Be to, CK 1.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Nagrinėjamu atveju Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-04-04 įsakymu Nr. A-472 D. G. nuo 2019-04-08 nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre pas budinčią globotoją R. G., globos vieta nustatyta pas budintį globotoją, D. G. laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirti Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai (b. l. 16). Byloje nėra duomenų, kad vaikui Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre pas budinčią globotoją būtų sudarytos netinkamos gyvenimo ir auklėjimo sąlygos. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis, mažamečio gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre, budinčio globotojo šeimoje (CK 3.183 str. 4 d.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Apribojus atsakovės valdžią vaikui, jai išlieka pareiga teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.195 str., 3.196 str., 3.198 str.).

Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tai, kokių priemonių tėvai ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių ir profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Iš byloje esančių dokumentų ir posėdžio metu nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovė yra jauno amžiaus (18 m.), šiuo metu nedirba. Duomenų apie neįgalumą, nedarbingumą byloje nėra. Atsakovė 2017 m. buvo gydoma VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriuje, paskutinė diagnozė F43.2 (adaptacijos sutrikimai) (b. l. 53). Atsakovė neturi registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto (b. l. 76-77, 100). Atsakovė neturi kitų išlaikytinių, duomenų atsakovės kreditorius byloje nėra. Nurodytos aplinkybės bei byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovės turtinė padėtis nėra gera. Mažametis D. G. šiuo metu yra 2 metų amžiaus, jam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Įvertinus nurodytas aplinkybes ir motinos turtinę padėtį bei galimybes teikti išlaikymą vaikui, siekiant protingos interesų pusiausvyros ir užtikrinti, kad būtų patenkinti bent minimalūs nepilnamečio poreikiai, teismas sprendžia, kad iš atsakovės nepilnamečiui vaikui priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos - 2020-04-07 iki vaiko pilnametystės.

Priteistos sumos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.), o išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtinas laikinasis globėjas ir turto administratorius Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų globos centras (CK 3.202 str. 2 d.).

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo bei išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kiti klausimai.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai. CPK papildytas 496¹ straipsniu, kurio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus, inicijuotina nutartimi civilinė byla dėl vaiko nuolatinės globos ir nuolatinio vaiko globėjo paskyrimo.

Ieškovė šioje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu taip pat yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 80-81), todėl iš jos bylinėjimosi išlaidos valstybės biudžetui nepriteistinos, jos atlygintinos iš valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Byloje susidariusios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šiuo pagrindu taip pat nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu, 406 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko D. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti D. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre, adresu (duomenys neskelbtini), budinčio globotojo šeimoje, kol įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko globos nustatymo.

Priteisti iš A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą D. G., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos - 2020-04-07 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti laikinajam globėjui Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centrui.

Sprendimą dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Teismo iniciatyva priimti nutartį ir inicijuoti civilinę bylą dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, vaiko nuolatinio globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.