Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, dalyvaujant prokurorui Pauliui Jasiukaičiui, įtariamojo gynėjai advokatei Daivai Gadliauskienei, teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo E. P. gynėjos advokatės Daivos Gadliauskienės skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-09-01 nutarties, kuria įtariamajam E. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. įtariamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su J. S., A. R., S. G., K. V. ir A. Š. nuo 2012 metų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto tikslaus laiko, vertėsi uždrausta ūkine, komercine veikla, o būtent: pažeisdami 1995 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 14 str. 3 p., 3, 4 papunkčių reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „Lietuvos Respublikoje draudžiama juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams parduoti, laikyti, gabenti tabako gaminius, taip pat importuoti į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, jeigu gaminiai yra kontrabandiniai, be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotosios institucijos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių“, sistemingai, neteisėtai įgydavo, gabendavo, pardavinėdavo kontrabandos būdu į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtas cigaretes už tai gaudami pajamas, bei 2013-08-27 veikdami bendrininkų grupe kartu su S. G. laikė ir gabeno automobiliais „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 13 000 cigarečių „Minsk capital“ nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 103610 Lt ir yra viršijanti 250 MGL dydžio sumą iki kol 2013-08-27 apie 17 val. minėti automobiliai buvo sulaikyti policijos pareigūnų, t. y. įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 str. 2 d., 199² str. 1 d. padarymu.

Įtariamasis E. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka sulaikytas 2013-08-30 8.40 val. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-09-01 nutartimi įtariamajam E. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams iki 2013-11-01.

Teismo posėdyje gynėja advokatė prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Kardomosios priemonės – suėmimo skyrimas yra griežtai reglamentuotas imperatyvių BPK įtvirtintų normų. Susipažinęs su teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas E. P. paskirta pagrįstai.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Sprendžiant suėmimo skyrimo klausimą byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Kartu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentais, kad apylinkės teismo sprendimas dėl griežčiausios kardomosios priemonės paskyrimo E. P. pagrįstas tik spėjimais ir tikėtinais, o ne faktiniais duomenimis, kurie būtų reikšmingi ir pakankami, kad jais remiantis būtų galima pagrįstai manyti, jog E. P. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Susipažinęs su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga skundą nagrinėjantis teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismui, kad duomenys, esantys policijos pareigūnų A. B. ir E. R. tarnybiniuose pranešimuose, įvykio vietos apžiūros protokole, įtariamojo A. Š. parodymuose ir kitoje bylos medžiagoje, yra pakankami manyti, jog E. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, šių duomenų pakanka, kad E. P. būtų taikoma kardomoji priemonė.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti paskirtas kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 str. 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 d. ir 5 d. numatytų pagrindų. Skundžiama nutartimi įtariamajam E. P. kardomoji priemonė – suėmimas paskirtas esant visiems trims suėmimo pagrindams, numatytiems BPK 122 str. 1 d. 1, 2, 3 p., tai yra, esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, daryti naujus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus ir trukdyti procesui.

Skundą nagrinėjantis teismas visiškai pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju yra visos būtinos įtariamajam E. P. suėmimo skyrimo sąlygos bei pagrindai.

Skiriant suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 str. 2 d. numatytas aplinkybes (įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes, kurioms priskiriamas nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė).

BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto pagrindo buvimą apylinkės teismas pagrįstai konstatavo atsižvelgęs į tai, kad E. P. įtariamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu, iš kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 199² str. 1 d.). Už nusikalstamų veikų, kuriomis įtariamas E. P., padarymą įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes (BPK 122 str. 8 d.). Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlygą taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Nors įtariamasis E. P. laikomas neteistu (praeityje buvo ne kartą teistas, teistumai išnykę), tačiau kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, jis nėra saistomas šeiminiais ryšiais (yra išsituokęs), niekur nedirba ir neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, valstybinėms įstaigoms nurodo skirtingas savo gyvenamąsias vietas, policijos pareigūnams užklupus darant nusikalstamas veikas ir siekiant sulaikyti E. P., jis pabėgo nuo policijos pareigūnų ir slėpėsi, kol vienoje iš jo nurodytų gyvenamųjų vietų buvo surastas ir sulaikytas. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, nurodytų aplinkybių visuma duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad įtariamasis būdamas nesuimtas ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl suėmimas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu įtariamajam E. P. paskirtas pagrįstai. Šio pagrindo buvimo nešalina skunde nurodytos aplinkybės, kad įtariamasis palaiko santykius su buvusia sutuoktine ir bendrauja bei rūpinasi savo mažamečiais vaikais.

BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 str. 4 d. nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Nagrinėjamu atveju pagrįstą manymą, kad E. P. gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, patvirtina ne tik tai, kad jis yra įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, bet ir tai, kad jis įtariamas ne vieno, o kelių nusikaltimų padarymu. Be to, daryti išvadą apie šio pagrindo buvimą leidžia ir tai, kad įtariamasis iki nusikalstamų veikų padarymo niekur nedirbo, o pats nusikalstamų veikų pobūdis rodo, kad iš jų įtariamasis E. P. galimai nusikalstamu būdu gaudavo lėšų pragyvenimui. Taigi visos šios aplinkybės bei tai, kad E. P. nusikalstamas veikas, kuriomis įtariamas, padarė galimai veikdamas bendrininkų grupe, jam inkriminuojamų nusikaltimų padaryme jis įtariamas dalyvavęs tiesiogiai ir betarpiškai pats, o jo vaidmuo darant nusikalstamas veikas nebuvo aiškiai antraeilis, leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje E. P. gali daryti naujus nusikaltimus, todėl suėmimas BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu įtariamajam E. P. paskirtas taip pat pagrįstai.

BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu suėmimas gali būti paskirtas tik tada, kai byloje nustatytos konkrečios aplinkybės, rodančios įtariamojo bandymą atlikti veiksmus, trukdančius bylos tyrimui.

Įvertinus tai, jog dar nėra nustatyti ir įvardyti pagrindiniai bendrininkai, tiekiantys cigaretes į Lietuvos Respubliką, iš kurių E. P. jas gaudavo, todėl siekiant maksimaliai apriboti galimą įtariamojo įtaką tolimesnei ikiteisminio tyrimo eigai ir kokybei bei siekiant išvengti galimą įtariamojo kontaktą su jau šioje byloje nustatytais kitais įtariamaisiais, sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog būdamas laisvėje E. P. gali trukdyti procesui darydamas poveikį kitiems įtariamiesiems derindamas tarpusavyje su jais parodymus palankius siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės (įtariamasis E. P. šioje byloje parodymų nedavė). Be to, kaip jau minėta, įtariamasis E. P., siekdamas išvengti sulaikymo slėpėsi nuo policijos pareigūnų, o tai leidžia manyti, kad būdamas laisvėje jis gali trukdyti procesui pasislėpdamas nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo. Taigi atsižvelgus į šias aplinkybes darytina išvada, kad įtariamajam E. P. suėmimas BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu irgi paskirtas pagrįstai.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d., BPK 44 str. 1 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo, taikant švelnesnes kardomąsias priemones, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, todėl, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu įtariamas E. P., pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai ištirti ir teisiškai įvertinti galimai bendrininkų grupės padarytus apysunkį ir sunkų nusikaltimus, susijusius su neteisėtu vertimusi ūkine, komercine veikla ir neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, bei nubausti kaltus asmenis yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, taikant suėmimą jokie teisės aktų (Konstitucijos, Konvencijos, BPK ir Senato nutarimo) reikalavimai nepažeisti, ši kardomoji priemonė įtariamajam paskirta esant pagrindams, numatytiems BPK 122 str. 1 d. 1, 2 ir 3 p., kurie patvirtinti iki šios dienos byloje surinktais faktiniais duomenimis, todėl skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Įtariamojo E. P. gynėjos advokatės Daivos Gadliauskienės skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-09-01 nutartį.

Nutartis neskundžiama.