- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-19
- Bylos Nr.
- eI3-2119-789/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00273-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.)
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- „Ukmergės vandenys“
atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Ignei Vaitulionytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Ukmergės vandenys“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė ,,Ukmergės vandenys“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. AS-9 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir apskaičiuotą 239 213,00 Eur mokestį sumažinti, tačiau ne daugiau kaip iki 23 921,30 Eur (el. byla, t. 1, b. l. 1–7).
Pareiškėja nurodo, kad Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 7-86 ji yra paskirta viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje ir Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 7-88 – paviršinių nuotekų tvarkytoju savivaldybės teritorijoje. Pareiškėja vykdo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (šiuo metu – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) 2015 m. balandžio 3 d. išduotą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos licenciją Nr. L7– GVTNT-02, kuri buvo papildyta 2016 m. birželio 9 d. ir 2020 m. sausio 6 d.
Paaiškina, kad pareiškėja eksploatuoja telkinių, esančių Ukmergės miesto ir Ukmergės rajono teritorijose, geriamojo gėlo požeminio vandens išteklius pagal Lietuvos geologijos tarnybos išduotą 2016 m. rugpjūčio 24 d. leidimą Nr. PV-16-19p.
Vadovaujasi Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią pareiškėja yra priskirta prie mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojų ir kartą per ketvirtį teikia suvartoto vandens deklaracijas bei sumoka atitinkamą mokestį Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) (Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis ir 4 dalis).
Nurodo, kad, atlikus pareiškėjos Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius planinį patikrinimą už 2016–2018 m., nustatyta, jog už 2016–2017 m. pareiškėja nedeklaravo per šį laikotarpį išgauto požeminio vandens, tiekiamo namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui, kiekio dalies bei kito požeminio vandens kiekio dalies, ir tuo pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalį. Už pažeidimą, t. y. už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį, vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjai pritaikytas didesnio mokesčio tarifas (padauginta iš koeficiento 10), tai sudaro 239 213 Eur.
Pareiškėja pažymi, kad ji neginčija fakto, jog padarė 2019 m. lapkričio 27 d. patikrinimo akte Nr. PA75-80 (toliau - Patikrinimo aktas) nustatytą pažeidimą, t. y. už 2016–2017 m. nedeklaravo dalies per šį laikotarpį išgauto požeminio vandens, tiekiamo namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui, kiekio bei kito požeminio vandens kiekio, tačiau nesutinka su pritaikytu didesnio mokesčio tarifu (padauginta iš koeficiento 10). Pareiškėjos teigimu, pritaikyta ekonominė sankcija yra neproporcinga padarytam pažeidimui, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.
Nurodo, kad, deklaruodama tiek per 2016 m., tiek per 2017 m. išgauto požeminio vandens, tiekiamo namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui, bei kito požeminio vandens kiekį, buvo sąžiningai įsitikinusi, jog duomenis deklaruoja ir mokesčius VMI moka tinkamai. Tai, kad iš tikrųjų deklaravimas ir atitinkamai mokesčių mokėjimas VMI buvo atliekamas netinkamai, buvo sąlygota pareiškėjos darbuotojo kompetencijos trūkumo, nesugebėjus tinkamai įvertinti pasikeitusį teisinį reguliavimą.
Paaiškina, kad, 2014 m. birželio 19 d. priėmus Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymą, požeminio geriamojo gėlo ir požeminio gamybinio vandens naudojimui leidimus išduoda Lietuvos geologijos tarnyba. Iki 2014 m. liepos 1 d. šių išteklių naudojimo leidimai buvo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimai. Pareiškėja geriamojo vandens tiekimo veiklą (įskaitant vandens išgavimą) vykdė pagal TIPK leidimą.
Nurodo, kad, pagal iki 2014 m. liepos 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, pareiškėjos eksploatuojamų vandenviečių vandens išgaunamam kiekiui neviršijant 100 m³ per parą, tokiose vandenvietėse išgaunamam požeminiam vandeniui TIPK leidimas nebuvo reikalingas, todėl nebuvo ir pareigos teikti Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijų (toliau – ir Deklaracija, Deklaracijos) apie tokiose vandenvietėse išgaunamo vandens kiekį ir atitinkamai mokėti mokesčio už tokiose vandenvietėse išgaunamą požeminį vandenį. Teigia, kad, nuo 2014 m. liepos 1 d. įsigaliojus Žemės gelmių įstatymo pakeitimams, pareiškėjai atsirado prievolė gauti Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudaryti su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį dėl vandenviečių, kurioms anksčiau TIPK leidimas nebuvo reikalingas, eksploatavimo. Pareiškėja gavo Lietuvos geologijos tarnybos 2016 m. rugpjūčio 24 d. leidimą Nr. PV-16-19p. Paaiškina, kad, keičiantis teisiniam reguliavimui, nebuvo pastebėta tai, kad neliko išimties, jog, vandens išgaunamam kiekiui vandenvietėje neviršijant 100 m³ per parą, nėra pareigos mokėti mokestį už išgautą vandenį.
Teigia, kad pareiškėja nesiekė nuslėpti požeminio vandens naudojimo, visą išgautą požeminį vandenį apskaitė, nedelsdama ėmėsi priemonių pažeidimui ištaisyti (patikslino Deklaracijas ir sumokėjo mokestį įprastiniu tarifu). Nurodo, kad pažeidimą sąlygojo ne sąmoningas siekis nuslėpti požeminio vandens naudojimą, bet pareiškėjos darbuotojo kompetencijos stoka vertinant teisinio reguliavimo pokyčius. Mano, kad nagrinėjamu atveju Įstatyme nustatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakaktų 100 proc. didesnio mokesčio už 2016–2017 m. pareiškėjos nedeklaruotą per šį laikotarpį išgauto požeminio vandens, tiekiamo namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui, bei kito požeminio vandens kiekį.
Pažymi, kad patikrinimo metu pareiškėja bendradarbiavo su atsakovu, pati pateikė mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimui patikrinti reikalingus duomenis, sužinojusi apie klaidingą deklaravimą, nedelsdama ėmėsi priemonių pažeidimui ištaisyti. Pareiškėjai, kaip viešajai geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, dėl gyventojų (vartotojų) įsiskolinimo už teikiamas vandens paslaugas nuolat trūksta apyvartinių lėšų, jos finansinė padėtis nėra gera. Taigi skundžiamu Sprendimu reikalaujama sumokėti 239 213 Eur suma yra reikšminga pareiškėjos veiklos vykdymui (viešųjų paslaugų pareiškėjos veiklos vykdymo vietos gyventojams teikimui) ir turi didelę įtaką tolesnei pareiškėjos veiklai, tiesiogiai susijusiai su viešojo intereso užtikrinimu.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (el. byla, t. 1, b. l. 10–15).
Nurodo, kad Departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė, atlikusi pareiškėjos Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius planinį patikrinimą už 2016–2018 m., surašė Patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad, patikrinus, kaip pareiškėja deklaravo išgautą gamtos išteklių kiekį (požeminį vandenį) už 2016–2018 m., vadovaujantis pareiškėjos pateikta išgauto vandens apskaita, nustatyta, kad pareiškėja už 2016–2017 m. nedeklaravo dalies per šį laikotarpį išgauto požeminio vandens, teikiamo namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui, kiekio bei kito požeminio vandens kiekio, ir tuo pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalis. Vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, pritaikytas didesnio mokesčio tarifas, tai yra 239 213 Eur. Patikrinimo akte taip pat nurodyta, jog Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos (duomenys neskelbtini) už 2016 m. II ir III ketvirčius nepateiktos laiku, tuo pažeidžiant Įstatymo 7 straipsnio 4 dalį.
Pažymi, kad pareiškėja yra juridinis asmuo, vykdantis ilgametę specifinę didelės apimties ūkinę veiklą, susijusią su gamtos išteklių naudojimu, todėl turi pareigą domėtis teisės aktų reikalavimais, jų pakeitimais. Pareiškėja yra atsakinga už tai, kad už 2016–2017 m. nedeklaravo dalies per šį laikotarpį išgauto požeminio vandens, teikiamo namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui, kiekio bei kito požeminio vandens kiekio, tai nebuvo jos vienkartinis veiksmas. Nurodo, kad Deklaracijos nebuvo operatyviai pataisytos. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos nurodomi argumentai dėl pareiškėjos darbuotojo kompetencijos stokos, vertinant teisinio reguliavimo pokyčius, pagal LVAT formuojamą praktiką negali būti laikomi svarbia aplinkybe, švelninančia pareiškėjos atsakomybę.
Teigia, kad pareiškėja nepagrįstai prašo pakeisti atsakovės Sprendimu paskaičiuotą sumą, ją sumažinant ne daugiau kaip iki 23 921,30 Eur. Pareiškėja yra pajėgi sumokėti jai paskaičiuotą mokestį didesniu tarifu už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį ir privalo tai padaryti pagal Įstatymo 6 straipsnį. Pažymi, kad pareiškėjos prašymas sumažinti paskaičiuotą mokestį didesniu tarifu yra nesąžiningas kitų verslo subjektų atžvilgiu. Atsakovas neturi teisinio pagrindo mažinti Įstatymu nustatytų mokesčių ar tarifų. Mano, kad pareiškėja skunde nenurodo jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų padaryti išimtį.
Nurodo, kad Departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, pagrįstai rėmėsi Patikrinimo aktu ir jame nurodytais duomenimis, veikė jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, privalėjo vykdyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, nustatančią, kad už deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. sausio 14 d. sprendimo ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-9 dalies, kuria buvo patvirtinta 239 213 Eur padidinto tarifo mokesčio suma, pakeitimo, sumažinant mokėtino mokesčio dydį.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja vykdo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (šiuo metu – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) 2015 m. balandžio 3 d. išduotą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos licenciją Nr. L7– GVTNT-02, kuri buvo papildyta 2016 m. birželio 9 d. ir 2020 m. sausio 6 d. (el. byla, t. 1, b. l. 8; 1 priedas).
Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 7-86 pareiškėja yra paskirta viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 7-88 – paviršinių nuotekų tvarkytoju savivaldybės teritorijoje.
Ukmergės I, Antakalnio II, Antakalnio III, Atkočių, Daumantiškių, Dainavos, Deltuvos, Juodausių, Kančiškių, Krikštėnų, Laičių, Laumėnų, Lėno, Liaušių, Lyduokių, Pabaisko, Pageležių, Petronių, Rečionių, Samatonių, Siesikų, Šaukuvos, Šešuolių, Šventupės, Taujėnų fermos, Taujėnų mokyklos, Taujėnų miestelio, Tolučių, Tulpiakiemio, Valų, Veprių aukštesniosios verslo mokyklos, Veprių seniūnijos, Veprių vidurinės mokyklos, Vidiškių, Viškonių, Žeimių, Želvos, Žemaitkiemio, Jasiuliškio socialinės globos namų telkinių, esančių Ukmergės miesto ir Ukmergės rajono teritorijose pareiškėja eksploatuoja geriamojo gėlo požeminio vandens išteklius pagal Lietuvos geologijos tarnybos išduotą 2016 m. rugpjūčio 24 d. leidimą Nr. PV-16-19p. (el. byla, t. 1, b. l. 8; 4 priedas).
Pareiškėjai 2019 m. spalio 1 d. buvo išsiųstas pranešimas apie planinį patikrinimą Nr. (7.8)- AD5-17573 (el. byla, t. 1, b. l. 8; 8 priedas).
Departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė, atlikusi UAB ,,Ukmergės vandenys“ Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius planinį patikrinimą už 2016– 2018 m., 2019 m. lapkričio 27 d. surašė Patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, jog, patikrinus, kaip įmonė deklaravo išgautą gamtos išteklių kiekį (požeminį vandenį) už 2016 – 2018 m., vadovaujantis įmonės pateikta išgauto vandens apskaita, nustatyta, kad įmonė už 2018 m. laiku ir teisingai VMI pateikė Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas (duomenys neskelbtini); už 2016–2017 m. įmonė nedeklaravo dalies per šį laikotarpį išgauto požeminio vandens, tiekiamo namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui, bei kito požeminio vandens kiekio ir tuo pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalis; vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnio mokesčio tarifas – 239 213 Eur; Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos (duomenys neskelbtini) už 2016 m. II ir III ketv. nepateiktos laiku, pažeidžiant Įstatymo 7 straipsnio 4 dalį; Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos (duomenys neskelbtini) už 2016 m. I, IV ketv. ir 2017–2018 m. I–IV ketv. pateiktos laiku (el. byla, t. 1, b. l. 8; 10 priedas).
Departamentas 2020 m. sausio 14 d. Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą. Sprendime nurodyta, kad apskaičiuota 239 213 Eur suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 20 dienų nuo Sprendimo įteikimo dienos į Vilniaus apskrities VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (el. byla, t. 1, b. l. 8; 12 priedas).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.
Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Mokesčio mokėtojai, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, privalo užpildyti metines mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios teritorijoje įregistruotas mokesčio mokėtojas, ir atitinkamai Aplinkos ministerijos ar įgaliotai institucijai, išdavusiai leidimą, bei sumokėti mokestį iki kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio, vasario 1 dienos (Įstatymo 7 straipsnio 4 dalis).
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnio 1 dalį, nustatytais atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nustatė mokesčių įstatymų pažeidimų, patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimamas atsižvelgiant į patikrinimo akto medžiagą ir į mokesčių mokėtojo pastabas dėl patikrinimo akto (jei jos buvo pateiktos). To paties įstatymo 132 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, gali: 1) patvirtinti patikrinimo aktą; 2) patikrinimo aktą patvirtinti iš dalies; 3) nepatvirtinti patikrinimo akto; 4) pavesti pakartotinai patikrinti mokesčių mokėtoją; 5) pakeisti patikrinimo aktą. Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodoma konkreti papildomai apskaičiuotų mokesčių, apskaičiuotų delspinigių ir paskirtų baudų suma, taip pat išdėstoma sprendimo apskundimo tvarka.
Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.
Departamento Sprendimu buvo patvirtinta 239 213 Eur padidinto tarifo mokėtino mokesčio suma už Įstatymo 7 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių pažeidimus. Tai, kad pažeidimai buvo padaryti, ginčo byloje nėra. Pareiškėja prašo sumažinti paskaičiuotą mokėtiną mokestį, nurodydama, kad neturėjo ketinimų nuslėpti mokesčio, elgėsi sąžiningai, sužinojusi, kad netinkamai taikė teisės aktus, nedelsdama sumokėjo nesumokėtą mokesčio sumą.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėja įgyvendina vandentvarkos ūkio rekonstrukcijos ir plėtros projektus, finansuojamus Europos Sąjungos ir pareiškėjos lėšomis, pareiškėja savo lėšomis turi kompensuoti 188 133 Eur projektų išlaidų. Pareiškėjos atstovas taip pat pažymėjo, kad dėl koronaviruso pandemijos pareiškėja negavo didelės dalies lėšų, kuriuos turėjo sumokėti gyventojai, ir neaišku, kada šios sumos bus sumokėtos. Nurodo, kad, išieškojus iš pareiškėjos 239 213 Eur, pareiškėja dėl lėšų trūkumo bus nepajėgi įgyvendinti projektų, neturės galimybių prijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų projektuose numatytų apie 200 gyventojų ir dėl to nebus užtikrinti ES nuotekų valymo direktyvų reikalavimai.
Atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas tinkamai taikė Įstatymą, atsakovas neturi teisės sumažinti mokesčio.
Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, vadovaudamasis byloje taikytinais teisės aktais, nustatė, kad atsakovo veiksmai atliekant patikrinimą ir apskaičiuojant mokestį yra teisėti ir pagrįsti. Tačiau teismas turi teisę įvertinti, ar nagrinėjamu atveju paskaičiuotas mokestis yra proporcingas, teisingas ir protingas siekiamo tikslo atžvilgiu.
Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo tikslas – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas (2 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja Įstatymo pažeidimus padarė dėl to, kad, pasikeitus teisiniam reguliavimui, dėl pareiškėjos darbuotojo kompetencijos trūkumo, nesugebėjo tinkamai įvertinti pasikeitusio teisinio reguliavimo. Pareiškėja pripažįsta, kad ji laiku nesumokėjo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, kurio iki teisinio reguliavimo pakeitimo tokia apimtimi neprivalėjo mokėti.
Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja sumokėjo mokestį, kai tik sužinojo apie jai kylančią pareigą jį sumokėti. Pareiškėja pateikė atsakovui turimus dokumentus, kad tyrimas galėtų būtų atliktas operatyviai ir tinkamai, bendradarbiavo su atsakovu. Pareiškėja vykdo viešąjį interesą užtikrinančius projektus, jos įsipareigojimai pagal juos nėra pasibaigę. Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad dėl koronaviruso pandemijos pareiškėjos gaunamos pajamos yra ženkliai sumažėjusios ir neaišku, kada gyventojai sumokės įsiskolinimus pareiškėjai.
Teismas, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, sprendžia tenkinti pareiškėjos prašymą iš dalies ir sumažinti jai apskaičiuotą mokėtino mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydį. Teismas, remdamasis teisingumo, proporcingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į tai, kad sankcija už padarytus pažeidimus turi turėti atgrasomąjį pobūdį, siekiant užtikrinti mokėtinų mokesčių apskaičiavimą ir mokėjimą tinkamai ir laiku, sprendžia sumažinti pareiškėjai apskaičiuotą mokėtiną mokesčio sumą 70 procentų, t. y. iki 71 764 Eur.
Esant objektyvioms priežastims, dėl kurių pareiškėja negali sumokėti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius iš karto, teismas išaiškina pareiškėjai teisę kreiptis į mokestį už valstybinius gamtos išteklius administruojančią valstybės instituciją dėl mokėtino mokesčio išdėstymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Ukmergės vandenys“ skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. sausio 14 d. sprendime Nr. AS-9 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ apskaičiuoto mokesčio už valstybinius gamtos išteklius 239 213 Eur dydį, jį sumažinant iki 71 764 Eur (septyniasdešimt vieno tūkstančio septynių šimtų šešiasdešimt keturių eurų).
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.