Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Policijos departamento prie LR VRM ieškinį atsakovui A. Ž., tretiesiems asmenims N. P., Kauno apskrities VPK dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2016-09-26, CPK 123 str. 1 d. numatyta tvarka (b. l.55), per nustatytą 20 dienų nuo įteikimo dienos terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d., 262 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovas pateiktais rašytiniais įrodymais: Kauno apskrities VPK Tarnybinio patikrinimo išvada (b. l. 6-8), Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktu (b. l. 9-10), Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada (b. l. 11-13), VĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro informacija (b. l. 15), Tarnybiniais pranešimais (b. l. 17-25, 31, 32), liudytojo apklausos protokolu (b. l. 26-29), įtariamojo apklausos protokolu (b. l. 30), Budėtojų padalinio pamainos pareigūnų budėjimo priėmimo ir perdavimo žurnalu (b. l. 33-34), Specialisto išvada (b. l. 35-37), Kėdainių r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 38-39), Specializuotosios medicininės ekspertizės pažyma (b. l. 40), Išvada dėl sprendimo priėmimo (b. l. 41), Duomenimis apie darbo užmokestį (b. l. 44, 45), Kauno apskrities VPK viršininko įsakymu (b. l. 46), Mokėjimo nurodymu (b. l. 48, 49, 50), Pranešimais apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą (b. l. 51, 52, 53) įrodė savo reikalavimo pagrįstumą.

Pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad įsiteisėjusiu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016-02-22 baudžiamuoju įsakymu (b. l. 38-39), A. Ž. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str. Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai ir šių veiksmų pasekmės turi prejudicinę reikšmę šioje byloje ir jų nereikia iš naujo įrodinėti (CPK 182 str. 3 p.). Dėl sužalojimo policijos pareigūno N. P. nedarbingumo laikotarpis buvo nuo 2015-12-02 iki 2015-12-17 (b. l. 51-53). 2016-03-25 Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje pasiūlyta pripažinti, kad specialistas N. P. patyrė traumą tarnybos metu (b. l. 11-13). 2016-05-16 tarnybinio patikrinimo išvadoje pasiūlyta pripažinti, kad specialistas N. P. buvo sužalotas tarnybos metu, atliekant tarnybines pareigas, kurios buvo susijusios su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno sveikatai; specialistą N. P. siųsti į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti; gavus išvadą, priimti sprendimą išmokėti sužalojimo sunkumo laipsnį atitinkančią darbo užmokesčio dydžio kompensaciją ir kreiptis į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Finansų valdybą su prašymu pervesti lėšas, reikalingas kompensacijai išmokėti (b. l. 6-8). Specialisto išvadoje Nr. G3310/2015(02) konstatuota, kad N. P. padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 35-37). Specializuotosios medicininės ekspertizės pažymoje konstatuota, kad N. P. sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo (b. l. 40). Kauno apskrities VPK viršininko įsakymu nuspręsta N. P. išmokėti 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (b. l. 46). Policijos Departamento prie LR VRM išvadoje pasiūlyta skirti 915,18 Eur piniginei kompensacijai išmokėti N. P. (b. l. 41). Iš Kauno apskrities VPK darbuotojų sąrašo matyti, kad N. P. buvo pervesta 915,18 Eur piniginė kompensacija (b. l. 49).

Policijos pareigūnų teisinės padėties ypatumus sąlygoja jų profesinės veiklos pobūdis, todėl teisės aktai nustato specifines policijos pareigūnams taikomas socialines garantijas. Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija, atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą: lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio (7 p.). Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju kompensacijos išmokamos vadovaujantis patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1V-125 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo“, nuostatomis. Šio aprašo 4.1. p. nustatyta, kad pareigūnui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju, kai laikinasis nedarbingumas trunka nuo 11 iki 20 dienų, išmokama 1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ 26 p. numatyta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.).

Kadangi nagrinėjamu atveju nustatytos visos atsakovo A. Ž. deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246–6.250 str.): atsakovas tyčiniais veiksmais, kurie yra įrodyti įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu, sužalojo policijos pareigūną N. P.; šis dėl sužalojimų patyrė lengvą sveikatos sutrikdymą; atsakovo veiksmus ir pareigūno sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys. Konstatuotina, kad ieškovas turi regresinio reikalavimo teisę į atsakovą dėl nukentėjusiam pareigūnui N. P. padarytos žalos atlyginimo, nes išmokėjus kompensaciją buvo padengta atsakovo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padaryta žala. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl, vadovaujantis CK 6.245 str., 6.246–6.251 str., 6.263 str., 6.280 str. tenkintinas, priteisiant ieškovui iš atsakovo 915,18 Eur žalos atlyginimą.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistina 27,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas, bei 4,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d., 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285- 286 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 915,18 Eur (devynis šimtus penkiolika eurų 18 ct) žalos atlyginimo ieškovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, į. k. 188785847.

Priteisti iš atsakovo A. Ž. bylinėjimosi išlaidas valstybei – 31,51 Eur (trisdešimt vieną eurą 51 ct) (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Atsakovas A. Ž. negali šio sprendimo apskųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Kėdainių rajono apylinkės teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.