Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė, spręsdama pareiškėjos L. B., atstovaujamos advokato Donato Lengvino, pareiškimo suinteresuotam asmeniui V. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe, nustatymo priėmimo klausimą

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-11-11 teisme gautas pareiškėjos L. B., atstovaujamos advokato Donato Lengvino, pareiškimas suinteresuotam asmeniui V. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe, nustatymo. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1993-04-05 sutartimi Nr. 1-1206 įsigytas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. yra jos asmeninė nuosavybė.

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Teismas, spręsdamas pareiškimo, paduoto ypatingosios teisenos tvarka, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, priėmimo klausimą, turi patikrinti ne tik tai, ar pareikštas pareiškimas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, numatytus LR CPK 111 str., 113 str., 447 str., bet ir privalo ex officio aiškintis, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, t.y. ar jis apskritai turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (LR CPK 444 str.). LR CPK 444 str. ir 445 str. nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyvios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Loginis ir sisteminis bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimas, leidžia daryti išvadą, kad nustatomas realiai buvęs juridinę reikšmę turintis faktas, tik kai yra neišlikę tai patvirtinantys dokumentai.

LR CPK 444 str. 2 d. numatyti faktai yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik esant tam tikrai įstatymo apibrėžtai situacijai. Norint nustatyti, ar faktas turi juridinę reikšmę, ar neturi, reikia išaiškinti, kodėl faktas turi būti nustatytas. LR CPK 444 str. 2 d. 9 p. numato galimybę nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, t. y. įregistravimo faktą (ar kitokius faktus), o ne patį turto teisinį režimą.

Pareiškėja prašo nustatyti, kad santuokoje su suinteresuotu asmniu V. B. pagal 1993-04-05 sutartį įgytas butas (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., priklauso pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise, nes ji butą įgijo savo asmeninėmis lėšomis, tai yra išsipirko butą iš valstybės 1997 rubliais grynais ir 13206 valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis. Iš su pareiškimu pateiktų dokumentų matyti, kad Nekilnojamojo turto registre butas nuo 2015-10-07 įregistruotas pareiškėjos L. B. vardu. Pareiškėjos su V. B. 1984-07-21 sudaryta santuoka nutraukta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 1996-11-11 sprendimu nuo 1997-01-10. Nutraukiant santuoką klausimas dėl turto padalijimo nespręstas.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 25 str. 1 d.).

Esant tokioms aplinkybėms galioja prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LR CK 3.88 str. 2 d.). Paneigti prezumpciją dėl buto teisinio statuso ir įrodyti, kad nekilnojamasis turtas yra asmeninė pareiškėjos nuosavybė, yra asmens, siekiančio įgyti teises, pareiga (LR CPK 178 str.). Iš procesinio dokumento turinio, akivaizdu, kad juridinio fakto nustatymas reikalingas siekiant nustatyti santuokoje įgyto turto teisinį režimą. Iš esmės pareiškimu siekiama išspręsti galintį kilti ginčą dėl nuosavybės teisės į butą. Šiuo požiūriu prašomas nustatyti faktas nelaikytinas juridiniu. Pažymėtina, kad ginčai dėl nuosavybės teisės nagrinėjami ginčo teisenos tvarka.

Duomenys apie pareiškėjos panaudotas lėšas įgyjant butą gali ir turi būti vertinami kaip įrodomai patvirtinantis ar paneigiantis kurias nors bylos aplinkybes, kartu su kitų faktų visuma, nagrinėjant ieškinį ginčo teisenos tvarka.

Esant tokioms aplinkybėms pareiškimą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p., 445 str.). Pareiškimas su priedais grąžintinas pareiškėjai.

Atsisakius priimti pareiškimą, gražintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (LR CPK 87 str. 1 d.3 p.)

Pareiškėjai išaiškintina, kad toks reikalavimas turi būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka paduodant ieškinį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 1 p., 290 str., 291 str., 444 str., 445 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškimą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti pareiškėjai L. B. 2016-09-13 mokėjimo kvitu sumokėtą 31,00 Eur žyminį mokestį, grąžinimą pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.