- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-25
- Bylos Nr.
- 2A-980-56/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- UAB „Reletitus“
- Ieškovas
- UAB „Malsona“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Reletitus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo UAB „Malsona“ ieškinys atsakovui UAB „Reletitus“ ir atmestas atsakovo UAB „Reletitus“ priešieškinys dėl vežimo mokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,Malsona“ kreipėsi į teismą prašė iš atsakovo UAB ,,Reletitus“ priteisti 36593,02Lt nuostolių už krovinio sugadinimą, 5procentus palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1097,79Lt žyminio mokesčio, 341Lt vertimo išlaidų ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2005 05 26d. ieškovas su atsakovu sudarė krovinio pervežimo sutartį-užsakymą Nr. 2162, kuria atsakovas įsipareigojo pervežti krovinį (įrengimus-prekių vežimėlius) pagal CMR važtaraštį Nr. RA 0000181 iš Vilniaus į Kemerovą (Rusija). Krovinys pervežimo metu atsakovo transporto priemone buvo apgadintas, dėl ko ieškovas patyrė žalą. Ieškovas ieškinį grindžia CMR konvencijos 17str. 1d., 23str, 27str. 1d.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, prašydamas iš ieškovo priteisti 11871,30Lt už krovinio pervežimą, 4344,42Lt delspinigių bei 6 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškinio reikalavimą sumažino iki 13461,23Lt (9854,30Lt užmokestis už krovinio pervežimą ir 3606,93Lt delspinigiai).
Nurodė, kad ieškovas, priimdamas krovinį neįvertino kartu su vežėju krovinio būklės ir nepareiškė jam pretenzijų dėl sugadinimo, o priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje(CMR 30str. 1d.), atžyma važtaraštyje yra be pastabų apie sugadinimą. Pretenzijos turėjo būti pareikštos iš karto vairuotojui ir padaryti atitinkami įrašai važtaraštyje. Be to ieškovas nepateikė konvencijos 30str. 1d. tvarka numatytų ir nustatytų sugadinimą patvirtinančių įrodymų. Pagal CPK 177str. 4d. minėtos aplinkybės negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovo nuomone ieškovo pateikta važtaraščio kopija su padarytu prierašu apie krovinio sugadinimą neįrodo šios aplinkybės, įrašai važtaraščio nuoraše yra padaryti pažeidžiant konvencijos 30str. reikalavimus(b.l. 70,71.) Priešieškinio reikalavimus grindė tuo, kad pagal CK 6.38str. 1 d. ir 6.63str. 1d. 2 p ieškovas pažeidė prievolę, nes pervežimo sutartyje numatytu laiku nesumokėjo už pervežimą, be to turi sumokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo sutartos sumos, t.y. už 6 mėnesius skaičiuojant nuo 2005 06 10d. iki 2005 12 10 dienos, kas sudaro pagal patikslintą ieškinį 3606,93Lt (b.l. 69,70,71). Priešieškinį grindžia CK 6.37str.2d., 6.210str.2d.
Ieškovas su priešieškiniu nesutiko, procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovas, pareikšdamas priešinį ieškinį praleido 1 metų senaties terminą, nustatytą pateikti ieškinį dėl vežimų, o ieškiniui dėl atlyginimo už pervežimus senaties terminas prasideda praėjus 3 mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo. Sutartis Nr. 2162 pasirašyta 2005 05 26, todėl atsakovas ieškinį turėjo pareikšti iki 2006 08 26, dėl ko prašo taikyti ieškinio senatį ir netenkinti priešieškinio. Su priešieškiniu nesutinka taipogi dėl to, kad pagal CMR konvencijos 23str. 4d. turi būti kompensuojamas užmokestis už vežimą proporcingai nuostolių dydžiui, todėl ieškovo paskaičiavimu atsakovas gali reikalauti tik 8499,52Lt. užmokesčio. Ieškovas nurodo, kad delspinigių dydis aiškiai per didelis, todėl teismas netesybas gali sumažinti ir prašo netesybas mažinti(b.l. 85,86).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas, o priešieškinys atmestas.
Teismas iš atsakovo UAB ,,Reletitus,, priteisė 36593,02 litus tiesioginių nuostolių atlyginimui bei 1097,79 litus žyminio mokesčio, 341 litą vertimo išlaidų bei 2950 litų už advokato paslaugas; 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2006 07 10 iki visiško sprendimo įvykdymo ieškovo UAB ,,Malsona“ naudai.
Krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais kelių transportu procedūras reglamentuoja CMR konvencija, joje reglamentuotiems teisiniams santykiams, atsiradusiems iš tarptautinio pervežimo, pagal CMR konvenciją taikomos Konvencijos nuostatos. Vežėjo atsakomybė už krovinio ar jo dalies sugadinimą preziumuojama konvencijos 17str. Vežėjo atsakomybę už krovinio dalies sugadinimą nustato 25str, ji ribojama tiesioginiais nuostoliais ir krovinio sugadinimo atveju vežėjas privalo kompensuoti krovinio vertės sumažėjimą. Vežėjas, priimdamas krovinį privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę, jis privalo motyvuotai pagrįsti visas pastabas dėl krovinio ir pakuotės būklės. (8str.). Jei vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės (9str. 2d.).
Vadovaujantis CMR konvencijos 17str. 1d. laikoma, kad vežėjas, priėmęs krovinį be pastabų apie jo būklę (sugadinimą), atsako už krovinio sugadinimą nuo to momento kai priėmė jį iki jo perdavimo momento. Vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis 4 dalyje išvardintomis aplinkybėmis.
Teismas, vertindamas įrodymus, sprendė, kad važtaraštis yra tik prima facie įrodymas, patvirtinantis vežimo sutarties sudarymą ir krovinio perėjimą vežėjo dispozicijon, bet ne pagrindinis įrodymas dėl krovinio sužalojimo fakto.
Teismas rėmėsi ekspertizės išvada apie krovinio sugadinimą ir žalos dydį, kaip vienu svarbiausių įrodymų, nustatant krovinio vertės sumažėjimą.
Teismas atsižvelgė į liudytojo P. B. paaiškinimą posėdžio metu, kuris patvirtino, kad pakrovimo metu krovinys buvo supakuotas į popierių, vežimėliai buvo eilėmis sukrauti vienas ant kito, vežimėlių apačioje rankenos buvo aptrintos ir atsisukę ratukai, apie ką buvo informuota atsakovo firma, tačiau vairuotojui buvo duotas nurodymas vežti krovinį (b.l. 159,160).
Teismas minėtų įrodymų pagrindu darė išvadą, kad žalos faktas vežimo metu yra nustatytas, vežėjas yra kaltas dėl krovinio sužalojimo, nes nesiėmė priemonių jį saugiai ir nepažeidžiant nugabenti gavėjui, nors vežimo sutartimi buvo įsipareigojęs pervežti krovinį saugiai(b.l. 9).
Teismas atmetė atsakovo atstovo argumentą, kad jų važtaraščio egzemplioriuje nėra atžymos apie sužalojimą nes sužalojimo faktas buvo įrodytas kitais įrodymais, t.y. krovinio priėmimo aktu(b.l. 33), ekspertizės aktu(b.l. 38,39), gavėjo važtaraščio nuorašo egzemplioriuje 20 skiltyje esančia pastaba apie krovinio sužalojimus (b.l. 10,11), pretenzija(b.l. 41), ką leidžia tokiu būdu įrodinėti Konvencijos 30str. 1d.
Teismas sprendė, kad minėti įrodymai įrodymų leistinumo prasme yra tinkami. Nustačius, kad vežėjas matė (šiuo atveju matė vežėjo vairuotojas, kuris informavo atsakovą), kad kuri nors operacija, aptarta CMR konvencijos 17str. 4p. kelia grėsmę krovinio saugumui, bet neatsisako vežti prekių ir/ar nepadaro apie tai žymos važtaraštyje, vežėjas nėra atleidžiamas nuo nuostolių atlyginimo. (LAT senato 2001 06 15 nutarimas Nr. 31,,Dėl Lietuvos teismų praktikos taikant Ženevos 1956m. tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR).
Teismas, vertindamas ieškovų pareikštus ieškinio pagrįstumo argumentus juos pripažino pagrįstais. Teismas sutiko su ieškovų pateiktais žalos buvimo įrodymais kaip leistinais įrodinėjimo procese, tuo pačiu nesutikdamas su atsakovo atstovo nesutikimo argumentais. Teismas, vertindamas 2005 06 27d. ekspertizės aktą Nr. 36/367 remiasi eksperto nustatytu žalos dydžiu, t.y. žalos dydis 10539,16 eurų. Šis ekspertizės aktas nebuvo užginčytas įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas remiasi juo kaip žalos faktą ir dydį patvirtinančiu dokumentu(b.l. 38). Žalos dydį taipogi patvirtino byloje esantis krovinio priėmimo aktas(b.l. 33), reklamacijos aktas(b.l. 37).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 12 20 nutarimu Nr. 39 ,,Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje,, 21p. išaiškinta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Tokiu atveju teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu, nedėstydamas motyvuojamoje dalyje argumentų dėl ieškiniu pareikštų materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo.
Šalies argumentai
Teismas sutiko su ieškovų argumentu ir prašymu atsakovo reikalavimui taikyti 1 metų ieškinio senatį, todėl dėl priešieškinio pagrįstumo. Pagal CMR 32str. teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Senaties terminas pagal 32str. 1d. c) p. prasideda praėjus 3 mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė išvadą, kad ieškinio senatis atsakovo reikalavimui prasidėjo nuo 2005-05- 26d. vežimo sutarties pasirašymo po 3 mėn., t.y. nuo 2005-08-26d. Pretenzijos ne vežėjui pareiškiamos pagal 32str. 2dalies prasmę senaties termino eigos nestabdo. Atsakovo priešieškinys buvo pateiktas teismui po senaties termino pabaigos, t.y. 2006-08-26 praėjus 1 mėnesiui, t.y. 2006- 09-26d. Atsakovas prašė terminą atstatyti, tačiau nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, todėl terminas neatnaujintinas(CK 1.131str., ) Priešieškinys atmestinas suėjus ieškinio senaties terminui ir esant ginčo šalies reikalavimui(CK 1.126str.).
Atmetęs priešieškinį teismas atmetė ir priešieškinio reikalavimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai.
Atsakovas (toliau-apeliantas) apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų atmestas ieškinys ir patenkintas priešieškinys bei iš ieškovo UAB ,,Malsona“ atsakovo UAB ,,Reletitus“ naudai priteisti 9854 litus už krovinio pervežimą, 3606,93 litus delspinigių, iš viso priteisti 13 461,23 litus, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo nesumokėtos sumos nuo priešieškinio pareiškimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė procesinės teisės normas reglamentuojančias įrodinėjimą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau-LAT) suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos analogiškose bylose. Bylos aplinkybės kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 4 d.).
Jeigu gavėjas priima krovinį, neįvertindamas kartu su vežėju krovinio būklės ir nepareikšdamas jam pretenzijų dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo, tai iki bus įrodyta priešingai, manoma, kad gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje (CMR 30 str. 1 d.). Tokią įstatymo taikymo praktiką yra suformulavęs ir LAT. Teismų praktikos, taikant 1956 metų Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas, apžvalgos XIV skyriuje ,,Reklamacijos ir ieškiniai“ yra nurodyta, kad ,,Reklamacija, padaryta CMR važtaraštyje turi įrodymo galią, nes jei nėra pažymėta važtaraštyje apie prekių būklę jų gavimo metu, laikoma, kad prekės gautos tinkamos kokybės“. LAT civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007-06-22 dienos nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-2007 konstatavo, kad CMR konvencijos prasme vežėjo atsakomybė už krovinį pasibaigia, kai CMR važtaraštį pasirašo gavėjas (taip patvirtindamas apie krovinio pristatymą), kuris tampa atsakingas už krovinio likimą. Nutartyje taip yra pabrėžiama nepažymėjimo apie krovinio apgadinimą važtaraštyje įrodomoji reikšmė, sprendžiant krovinio apgadinimo bylą. Byloje buvo nustatyta, kad jokių atžymų apie prekių sugadinimą atsakovui skirtame CMR važtaraštyje nėra. Todėl apeliantas daro kategorišką išvadą, priešingą teismo sprendime išdėstytai, kad ieškovas nepateikė įstatymo nustatytų įrodymų, pagrindžiančių pareikštą reikalavimą, ir vien todėl ieškinys negalėjo būti tenkinamas.
Nurodė, kad įstatymų ir teisminės praktikos analizė paneigia teismo išvadą, jog važtaraštis yra tik prima face, įrodymas, patvirtinantis vežimo sutarties sudarymą ir krovinio perėjimą vežėjo dispozicijon, bet ne pagrindinis įrodymas dėl krovinio sužalojimo fakto. Todėl apeliantas padarė išvadą, kad teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normą bei padarė nepagrįstą išvadą apie įrodymų leistinumą, t.y. pripažino ieškinio pagrįstumo įrodymais tuos duomenis, kurie pagal įstatymą negalėjo būti įrodymais, nesant leistino žalos padarymo įrodymo. Atsakovui nebuvo pateikta pretenzija dėl krovinio sugadinimo CMR konvencijos 30 str. 2 punkte numatyta tvarka, raštu per 7 dienas nuo krovinio gavimo. Todėl net ir darant prielaidą, kad vežimėlių apgadinimai nebuvo akivaizdūs, tai ir šiuo atveju nebuvo laikytasi nustatytos pretenzijų pareiškimo tvarkos.
Nurodė, kad priešingai teismo padarytai išvadai, ekspertizės aktas, krovinio priėmimo aktas, gavėjo važtaraščio nuorašo egzemplioriaus 20 skiltyje esanti pastaba apie krovinio sugadinimą bei pretenzija negali būti įrodymais, patvirtinančiais krovinio sugadinimo faktą ir žalos dydį, tačiau apeliantas nurodė kitas aplinkybes, verčiančias abejoti šių įrodymų patikimumu.
1. Visi ieškovo pateikti ir teismo pripažinti tinkamais įrodymais dokumentai buvo surašyti vienašališkai, nedalyvaujant ir neinformuojant apie šių veiksmų atlikimą krovinio vežėjo (atsakovo) darbuotojų. Atsakovo darbuotojas, vairuotojas P. B. , 2 savaites neišvyko iš krovinio iškrovimo vietos, tačiau surašant tiek 2005-06-10 dienos krovinio priėmimo aktą, tiek 2005-06-18 dienos reklamacijos aktą jis nebuvo kviestas dalyvauti šių procedūrų atlikime. Dėl įrodymų surinkimo ydingumo, teismas negalėjo jų pripažinti nekeliančiais abejonių, krovinio sugadinimą ir žalos dydį patvirtinančiais įrodymais.
2. RAB ,,Inter treid“ pranešime ieškovui yra nurodyta jo siuntimo data 2005-06-01 šis raštas buvo išsiųstas tada, kai krovinys dar nebuvo gautas. Taip pat nėra žinoma, kokiu būdu šis pranešimas buvo atsiųstas. Nurodytos aplinkybės leidžia apeliantui padaryti išvadą, kad dalis ieškovo pateiktų dokumentų buvo surašyti ne tik vienasmeniškai, bet ir atbuline data.
3. Ekspertizės aktas Nr. 36/37 negali būti įrodymu byloje dar ir todėl, kad jis neatitinka Ekspertizių įstatymo nuostatų, ekspertizę atliko asmenys, neįtraukti į Lietuvos ekspertų sąrašą, ekspertai nėra įspėti apie žinomai melagingos išvados davimą pagal LR Teismo ekspertizių įstatymą, kitus Lietuvos Respublikos įstatymus. Nurodytos aplinkybės įrodo, kad ieškinys buvo patenkintas nepagrįstai.
Nurodė, kad priešieškinys buvo atmestas formaliu pagrindu, taikant ieškinio senatį ir taip atsisakant ginti pažeistą teisę. Teismas pripažindamas, kad ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs, nurodė, kad pretenzijos ne vežėjui pareiškimas pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalies prasmę senaties termino eigos nepristabdo. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta, nes padaryta netinkamai aiškinant teisės normą bei nukrypstant nuo LAT suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. 2006-05-26 dieną, nepraėjus vienerių metų terminui, atsakant į ieškovo pretenziją, taip pat buvo pareikšta pretenzija ieškovui, jog nebuvo sumokėta už pervežimą ir pareikalauta sumokėti 4 200 JAV dolerių atitinkančią pervežimo kainą litais bei 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą sumokėti dieną. LAT Senato 2001-06-15 nutarimo ,,Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 metų Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR), 47 punkte nurodyta, kad pretenziją, kuria sustabdoma ieškininės senaties termino eiga, raštu gali pareikšti siuntėjas ir gavėjas arba kiti turintys reikalavimo teisę asmenys vežėjui, taip pat ir vežėjas kitiems proceso dalyviams. Todėl priešingai teismo padarytai išvadai, UAB ,,Reletitus“ pateikdamas pretenziją sustabdė ieškinio senaties termino eigą ir atsakovas nepraleido ieškinio senaties termino ginti pažeistas teises.
Nurodė, kad teismas pripažinęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas, nepagrįstai jo neatnaujino, kaip buvo prašęs atsakovas. Lietuvos teismų praktikos, taikant 1956 metų tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas, apžvalgos XV punkte ,,Ieškinio senatis „ nurodyta, kad jeigu vienai iš šalių yra pasibaigęs terminas savo pažeistai teisei ginti, ji gavusi ieškinį negali pareikšti priešieškinio, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ir tikslinga būtų atsakovo prašymu, atnaujinti ieškininės senaties terminą priešieškiniui pareikšti. Analogiškai turėtų būti sprendžiama ir tais atvejais, kai reikalavimui dėl atlygio už pervežimą ieškininės senaties terminas yra trumpesnis nei priešiniam reikalavimui dėl nuostolių už sužalotą ar prarastą krovinį atlyginimo. Vien vadovaujantis bendraisiais civilinių teisių santykių elgesio principais terminą buvo būtina atnaujinti, jeigu teismas sprendė, kad jis yra praleistas. Atsakovas elgėsi rūpestingai ir atidžiai bei siekė apginti savo pažeistas teises, tai įrodo atsakovo elgesys, pretenzijų reiškimas telefonu bei raštu nepasibaigus ieškinio senaties terminui. Priešingai teismo padarytoms išvadoms, nurodytos aplinkybės yra svarbios ir sudaro pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti; priteisti iš atsakovo UAB ,,Reletitus“ ieškovo UAB ,,Malsona“ apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.
Nurodė, kad atsakovui net ginčijant važtaraščio kopijos 20 skiltyje esantį įrašą dėl krovinio apgadinimo, byloje pakanka įrodymų dėl krovinio sugadinimo fakto, pretenzijos pateikimo žodžiu, krovinį pristačiusiam vairuotojui krovinio iškrovimo vietoje, o taip pat ir dėl krovinio sugadinimo dydžio. Todėl teismas teisingai taikė ir aiškino CMR 30 straipsnį bei LAT formuojamą praktiką šioje srityje ir pagrįstai konstatavo, kad krovinio važtaraštis nėra pagrindinis įrodymas dėl krovinio sugadinimo fakto.
Šalies argumentai
Nurodė, kas priešieškinys atmestas pagrįstai, nes CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje ,,c“ punkte nurodoma, kad teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant konvenciją dėl senaties prarandama po metų, bei nustatyta, kad visais kitais atvejais ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties termino pasirašymo. Pervežimo sutartis tarp šalių buvo pasirašyta 2005-05-26, todėl senaties terminas ieškinio pareiškimui pareikšti baigėsi 2006-08-26. Ieškinio pareiškimą laiko pretenzijos atmetimu ir priešieškinio pareiškimas 2006-09-20 dieną, pagal CMR konvenciją vis tiek laikomas pareikštu praleidus ieškininės senaties terminą.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys ir atmestas priešieškinys, atitinka faktines bylos aplinkybes bei materialinės teisės normas, reguliuojančias ginčo šalių materialinį – teisinį santykį.
Dėl ieškovo reikalavimo.
Ginčo šalys 2005-05-26 sudarė krovinio pervežimo sutartį – užsakymą Nr.2162 CMR Konvencijos nustatytomis sąlygomis.
Bylos medžiaga įrodo, kad atsakovas krovinį pagal CMR važtaraštį Nr.RA0000181 pristatė važtaraštyje nurodytam gavėjui, kuris konstatavo krovinio sugadinimo faktą.
Tarp ginčo šalių kilo nesutarimas dėl CMR Konvencijos 30 str. aiškinimo ir taikymo sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą, todėl teisėjų kolegija pasisako šiuo aspektu.
CMR Konvencijos 30 str. 1 p. nustatyta, kad jeigu gavėjas priima prekių siuntą be tinkamo jų būklės patikrinimo drauge su vežėju, arba nepateikia jam reklamacijų, apibūdinančių praradimą ar žalą, ne vėliau kaip krovinio priėmimo metu, jei praradimas ar žala akivaizdūs, ir ne vėliau kaip per 7 dienas nuo pristatymo dienos, jei žala ar praradimas nėra akivaizdūs, tai laikoma, kad gavėjas priėmė prekių siuntą tokios būklės, kuri nurodyta važtaraštyje.
Byloje liudytoju apklaustas P. B. (CPK 177 str.), atstovavęs atsakovą priduodant krovinį gavėjui, paliudijo (b.l. 158-160), kad atidarius transporto priemonę, matėsi akivaizdūs vežimėlių rankenų nutrynimai, atsisukę rateliai, o gavėjas pasakė, kad sugadintas krovinys.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato 2001-06-15 nutarimo Nr.31 42 p. nurodo, kad jei gavus krovinį jo defektai (trūkumai) yra akivaizdūs (matomi ir be išpakavimo) vežėjui (arba vežėjo vairuotojui) turi būti nedelsiant (žodžiu arba raštu) pateikta reklamacija.
Vertinant faktines bylos aplinkybes (CPK 185 str.), teisėjų kolegija konstatuoja, jog krovinio gavėjo veiksmai nustatant krovinio sugadinimo faktą atitiko CMR Konvencijos reikalavimus, gi atsakovas, jau priimant krovinį pervežimui pats pažeidė CMR Konvencijos 8 str. 1 p., ką patvirtina atsakovo buvusio vaurintojo P. B. parodymai, jog vežimėlių defektus jis matė pakraunant krovinį į automašiną, tačiau jokių pastabų siuntėjui nepareiškė.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginį, jog nesant atžymos atsakovo CMR važtaraštyje apie krovinio sugadinimą, laikytina, jog gavėjas krovinį priėmė nesugadintą.
Iš bylos medžiagos, atsakovo vairuotojo P. B. parodymų (CPK 177 str.) matyti, kad krovinio gavėjui vairuotojas perdavė tik vieną CMR važtaraščio egzempliorių, todėl krovinio gavėjas apie krovinio sugadinimą pažymėjo tik gautame CMR važtaraščio egzemplioriuje.
Esant nurodytoms aplinkybėms ir pagal CMR Konvencijos 30 str. 1 p. prasmę, gavėjo veiksmai, nustatant krovinio priėmimo iš atsakovo metu krovinio sugadinimo faktą yra nustatyti tinkamai ir įrodyti, kas patvirtina ieškovo ieškinio pagrįstumą ir teisėtumą.
Dėl atsakovo priešieškinio.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato nutarimo Nr.31 48 p. nustato, kad spręsti apie ieškininės senaties termino eigos sustabdymą, nutraukimą ar atnaujinimą turi teisę bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CMR Konvencijos 32 str. ir atitinkamais Lietuvos teisės aktais.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas tinkamai ir motyvuotai apsvarstė bei įvertino atsakovo ieškinio senaties praleidimo priežastis ir pasisakė dėl senaties neatnaujinimo pagrindo, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.
Nurodytais argumentais atsakovo UAB „Reletitus“ apeliacinis skundas atmestinas, o CPK 98 str. pagrindu iš atsakovo ieškovei priteistinos 2360 Lt išlaidos advokato pagalbai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2008-05-28 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo UAB „Reletitus“ apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš UAB „Reletitus“ UAB „Malsona“ naudai 2360 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti.