Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vilmantui Jasiukoniui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui A. Š., valstybės institucijai teikiančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir gyvenamos vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

yra jos dukters K. G. tėvas ir priteisti išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą ir nustatyti gyvenamąją vietą. Nurodė, kad kurį laiko ji gyveno kartu su atsakovu A. Š.. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra K. G.. Atsakovas tėvystės gera valia nepripažino, nurodydamas, kad tai ne jo vaikas. Dukrai išlaikymo neteikia su dukra nebendrauja. Dukra gyvena su ieškove, kuri ja rūpinasi ir teikia išlaikymą. Prašo ieškinį tenkinti, nustatyti tėvystę, iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisti po 150 eurų kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis. Už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. sausio 15 d. priteisti 1350 eurų išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais.

Paaiškino, jog kurį laiką ir gyveno kartu su atsakovu. (duomenys neskelbtini) gimė dukra Karolina. Atsakovas tėvystės gera valia nepripažino, išlaikymo neteikė, todėl ji kreipėsi ieškiniu į teismą. Mano, jog vaikas turi teisę žinoti, kas yra jos tėvas. Parengiamojo posėdžio metu sutiko su atsakovu prašymu, kad būtų paskirta DNR ekspertizė. Su ekspertizės išvadomis sutinka. Šiuo metu su atsakovu susitaikė ir nuo liepos 2 d. gyvena kartu. Gyvendami kartu, abu rūpinsis dukra ir sutars dėl bendravimo su vaiku. Nurodė, kad gyvena iš gaunamų pašalpų, dirbti negali, nes augina mažą vaiką. Posėdžio metu reikalavimus pakeitė ir atsisako reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, iš atsakovo prašo priteisti išlaikymą dukrai iki jos pilnametystės po 100 eurų kas mėnesį. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei. Mano, kad tikslinga vaikui suteikti tėvo pavardę, kaip nori atsakovas, todėl ji sutinka, kad dukrai būtų suteikta Š. pavardė.

3. Atsakovas A. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

7. Gimimo įrašo duomenys patvirtina, kad nepilnametės K. G., gimusios

(duomenys neskelbtini), motina įrašyta ieškovė R. G. (b.l.9).

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.147 str. 2 d. pareikšti ieškinį dėl

tėvystės nustatymo gali vaiko motina. Ieškovė, siekdama apginti vaiko teises, kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo.

9. Pagal CPK 389 str. pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada. Teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartimi byloje buvo paskirta tėvystės nustatymo ekspertizė. 2019 m. balandžio 2 d. – gegužės 2 d. ekspertizės akte Nr. ES68/2019(01) nurodyta, kad atsakovas A. Š. yra vaiko K. G. biologinis tėvas. (b.l.49-52).

10. Atsakovas ekspertizės išvadų neginčijo. Šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriuos kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą (CPK 187 str. 1 d.). Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad eksperto išvada, ieškovės paaiškinimai yra pakankami bei tinkami įrodymai teismo išvadoms pagrįsti, kad atsakovas A. Š. yra vaiko K. G., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

11.Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti nurodytais įrodymais, juos vertina kaip nuoseklius ir neprieštaraujančius tarpusavyje. Teismas mano, kad atsižvelgiant į prioritetines vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą – tėvystės nustatymas taikomas siekiant nustatyti tikrą vaiko tėvą ir priimamas sprendimas atitinkantis vaiko interesus. Priimant sprendimą nepasikeis objektyvi tikrovė ir neturės neigiamo poveikio vaiko interesams. Tai yra susiję su svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius.

12. Kai vaiko gimimas yra įregistruotas ir jame nėra duomenų apie tėvą, nustatant vaiko kilmę iš tėvo, gali būti keičiama ir vaiko pavardė, jei tėvų pavardės skirtingos. Vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu ar teismo sprendimu. (CK 3.167str.2d.).

13. Atsakovas nori pakeisti vaiko pavardę, ieškovė sutiko su atsakovo reikalavimu, todėl K. G. nustačius tėvystę, pavardė keistina ir nustatytina pavardė – Š.

14. Pagal Civilinio kodekso 3.192 str. 1 d. nuostatas tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtiniai padėčiai.

15. Ieškovė šiuo metu nedirba, auginą vaiką, gauna socialines pašalpas. Atsakovas registruotas užimtumo tarnyboje, padeda broliui ir sūnėnui ūkyje. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo po 100 eurų kas mėnesį dukters išlaikymui. Atsakovas šios sumos neginčijo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas nepilnamečiui vaikui išlaikymas kas mėnesį periodinės išmokos po 100 eurų iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet, Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.194 str., 3.208 str. ).

16. Išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y. nuo 2019 m. sausio 16 d. (CK 3.200 str.). Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

17. Vaikams priteistas išlaikymas yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 str., 3.186 str., 3.203 str. 1 d.).

18. Teismas pažymi, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus tėvų turtiniai padėčiai ar vaiko poreikiams, tėvas ( motina) turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. ( LR CK 3.201 str. 1d.)

19. Pagal CK 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalį, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų bei byloje esančių duomenų, šalys, gimus vaikui, kartu negyveno. Nepilnametė šalių dukra Karolina pastoviai nuo gimimo gyvena su ieškove. Atsakovas su vaiku tik pradėjo bendrauti. Ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Sprendžiant ginčus dėl vaikų teismai privalo išklausyti vaikus, sugebančius išreikšti savo nuomonę. Šiuo atveju, kadangi vaikas yra dar mažas ir negali išreikšti savo nuomos, teismas vaiko neišklausė, nors ir ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nėra.

20. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nepilnametei K. G., nustačius gyvenamąją vietą su ieškove R. G., bus sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas visiškai.

21. Ieškovė ir atsakovas nurodė, kad šalys susitars dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl bendravimo tvarka teismo nenustatytina.

22. Ieškovei R. G. pagal Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. lapkričio 29d. sprendimą Nr. 2.4-(NTP-2)-18-T-2530-20740 suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Todėl ieškovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų pagal įstatymą. Atsakovui A. Š. pagal Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-19-T-527-2621 suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba ir atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų pagal įstatymą. Įvertinus tai, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo į valstybės pajamas neišieškotinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad A. Š., a.k (duomenys neskelbtini) yra R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) vaiko – K. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas .

Įregistruojant tėvystę K. G. pakeisti pavardę į „Š“.

Nustatyti nepilnametės K. G., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina R. G..

Nustatyti, kad A. Š. bendravimo su nepilnamete dukra K. G. tvarka nustatoma šalių susitarimu.

Priteisti iš atsakovo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros K. G., gimusios (duomenys neskelbtini), atstovaujamos motinos R. G., išlaikymui mokėti išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokamomis po 100 (vieną šimtą) eurų , nuo 2019 m. sausio 16 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti, kad išlaikymą, skirtą K. G., uzufrukto teise valdo ir tvarko motina R. G..

Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubai, sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo.

Iš atsakovo A. Š. bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą nepriteisti.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą nusiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, kad Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.