- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-26
- Bylos Nr.
- e2A-322-368/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02678-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- H. E.
- Ieškovas
- E. E.
- Trečiasis asmuo
- B. E.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo H. E. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3102-215/2015 pagal ieškovo E. E. ieškinį atsakovui H. E., trečiajam asmeniui B. E. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas E. E. prašė priteisti iš atsakovo H. E. išlaikymą po 170 Eur nuo 2015-05-17 iki tol, kol ieškovas baigs (duomenys neskelbtini) mokyklą, tai yra 2017-06-30, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 6 d. sprendimą atsakovas įsipareigojo teikti jam (ieškovui) 125 Lt (36,20 Eur) kasmėnesinį išlaikymą iki pilnametystės, o pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį išlaikymo kasmėnesinis dydis buvo padidintas iki 350 Lt (101,37 Eur). Teigė, kad 2014 m. baigė pagrindinę mokyklą ir, siekdamas įgyti profesinį išsilavinimą, tais pačiais metais pradėjo studijuoti (duomenys neskelbtini) mokyklos dieniniame skyriuje. Tvirtino, kad pats savęs išlaikyti negali, niekur nedirba ir dirbti negali, jokio turto ir pajamų neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui E. E. iš atsakovo H. E. išlaikymą mokomomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 110 Eur nuo 2015-05-17 iki tol, kol jis mokysis (duomenys neskelbtini) mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau kaip iki 2017-06-30, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirstė bylinėjimosi ir proceso išlaidas.
Teismas nustatė, kad ieškovas patenkinamai mokosi dieniniame skyriuje ir nuolat dirbti šiuo metu negali, todėl jam būtina parama. Nurodė kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė, nei ieškovo ir jo motinos. Teismas atmetė atsakovo teiginius, kad ieškovas galėtų gyventi bendrabutyje ir naudotis visuomeninėmis prieigomis prie interneto, pažymėdamas, jog tai gali pakenkti ieškovo mokymosi kokybei, kadangi sąlygos gyventi bendrabutyje yra blogos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Skųsdamas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo sprendimą, apeliantas (atsakovas) H. E. prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas neanalizavo paramos būtinumo pilnamečiam kriterijų.
Teismo išvados yra prieštaringos.
Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo civilinę bylą ir neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, ieškovas E. E. prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliantas turi pareigą materialiai išlaikyti ieškovą.
Teismas tinkamai įvertino sunkią ieškovo turtinę padėtį ir negalėjimą dirbti.
Ieškovas mokosi sąžiningai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto (atsakovo) H. E. apeliacinis skundas tenkintinas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad nėra kliūčių atsakovo 2016-05-13 pateiktiems įrodymams priimti ir įvertinti. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šie įrodymai į bylą buvo pateikti per EPP portalą, prie kurio yra prisijungęs ieškovo atstovas, todėl bylos šalių lygiateisiškumas buvo užtikrintas ir teismas papildomai neinformuoja ieškovo bei jo atstovo (advokato) apie minėtus įrodymus.
Dėl paramos pilnamečiam vaikui, studijuojančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo sąlygų
Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, buvo įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Po šio Konstitucinio Teismo išaiškinimo pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.1921 straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XII-396 redakcija). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, dar iki konkretaus pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CK normose suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra išlaikymo poreikio sąlyga ir atsakovas turi galimybių teikti išlaikymą savo pilnamečiam sūnui.
Teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, inter alia (lot. be kita ko), turi būti įvertinami tokie pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaiko turtinė padėtis; pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas neturi turto ir šiuo metu nedirba, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas nuo 2014 m. pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) mokykloje, pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog tėvo išlaikymas ieškovui yra būtinas tam, jog jis galėtų tęsti mokslus ar kad be tokios tėvo paramos jo galimybės tęsti mokymosi procesą pablogėtų, t. y. ieškovas neįrodė, jog iki teismo sprendimo priėmimo jo galimybės mokytis (duomenys neskelbtini) mokykloje buvo apribotos ar nukentėjo jo pažangumas. Taigi nėra išlaikymo būtinumo sąlygos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovo poreikio apskaičiavime nurodytų išlaidų būtinumas nėra visiškai pagrįstas būtinumo kriterijais: pvz., mobiliojo interneto, kuro automobiliui, kitų išlaidų, kadangi šias išlaidas patiria ne visi besimokantys moksleiviai (studentai), ir ieškovas neįrodė, jog dėl mokymosi programos ypatumų šios išlaidos neišvengtinos. Be to, ieškovas, reikšdamas reikalavimą priteisti išlaikymą, privalėjo pateikti sąžiningą ir pažangų mokymąsi pagrindžiančius įrodymus. Iš bylos duomenų matyti, kad 2015–2016 m. pirmo pusmečio ieškovo pažymių vidurkis siekė 6,94 balo, o antro pusmečio pablogėjo ir siekė 6,50 balo. Akivaizdu, kad ieškovas nededa daug pastangų ir nesiekia būti pažangiu moksleiviu. Kita vertus, ieškovas, teigdamas, kad šiuo metu negali dirbti, nes mokslai vyksta dienos metu, nepagrindė įrodymais, jog mėgino ir nuolat mėgina rasti darbą ir užsidirbti laisvu nuo mokymosi metu. Ieškovo mokinio tvarkaraštis leidžia daryti išvadą, kad jis turi galimybę susirasti darbą po pamokų (arba savaitgaliais), kurios ilgiausiai vyksta iki 15 val. 35 min., o kai kada ir iki 13 val. 45 min. Be to, reikia įvertinti ir tas aplinkybes, kad ieškovas nesiekia mokytis sąžiningai: 2015–2016 m. pirmą pusmetį praleido 122 pamokų, iš jų 45, t. y. daugiau nei trečdalį, buvo praleista be pateisinamos priežasties, o antrą pusmetį ieškovas praleido 61 pamokas ir net 51 pamoką (83,60 proc.) – be pateisinamos priežasties. Taigi ieškovas neišnaudojo visų protingų galimybių pačiam pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir netinkamai vykdo pareigą mokytis sąžiningai. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad byloje nenustatyta pirmosios grupės sąlygos – išlaikymo poreikio. Be to, bylos duomenimis, atsakovo galimybės teikti išlaikymą ieškovui taip pat yra ribotos, ieškovas turį kitą išlaikytinę – dukrą, kuriai pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį įsipareigojo teikti 350 Lt (101,37 Eur) kasmėnesinį išlaikymą iki jos pilnametystės; ieškovui 2015-08-25 bankas suteikė 17 360 Eur kreditą nekilnojamajam turtui įsigyti. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, įtvirtintas procesiniame įstatyme (CPK 176 str. 1 d., 185 str.), ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos prieš tai minėtais klausimais, todėl teismo sprendimas naikintinas ir ieškovo ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Teismas pažymi, kad nors pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, teismas, atsižvelgdamas į bylos kategoriją ir šalių šeimyninius ryšius, aplinkybes, jog ieškovas nedirba ir neturi turto ar kitų pajamų, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir iš ieškovo atsakovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo E. E. ieškinį atmesti.