- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-25
- Bylos Nr.
- 2S-898-781/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-19580-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Hanner“
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Hanner“ (toliau – AB „Hanner“) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarties, kuria panaikinta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovės prašymas taikyti šias priemones netenkintas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė AB „Hanner“ pareiškė prevencinį ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BPTS Europa“ (toliau – UAB „BPTS Europa“) dėl uždraudimo iš dalies nutraukti 2005 m. sausio 14 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės „Parkavimo paslaugos“, kurios teises ir pareigas reorganizavimo būdu perėmė AB „Hanner“, ir UAB „BPTS Europa“ sudarytą sutartį, kuria šalys nustatė bendrojoje dalinėje nuosavybėje esančio turto – pastato/automobilių stovėjimo aikštelės valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką (toliau – sutartis) ir įpareigojimo ją vykdyti. Reikalavimo užtikrinimui ieškovė AB „Hanner“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei UAB „BPTS Europa“ vienašališkai atsisakyti vykdyti sutarties sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 9 d. nutartimi ieškovės AB „Hanner“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės tenkino.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde atsakovė UAB „BPTS Europa“ prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti argumentuodama tuo, jog teisme yra nagrinėjam civilinė byla Nr. 2-14142-803/2011 pagal ieškovės UAB „BPTS Europa“ ieškinį atsakovei AB „Hanner“ dėl netinkamo bendrojoje dalinėje nuosavybėje esančio turto – pastato/automobilių stovėjimo aikštelės valdymo, administravimo ir kitų reikalavimų (toliau – pradinė byla), bendraturčių sutarties dalis, kurią teismo nutartimi draudžiama atsisakyti vykdyti, yra nutraukta.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 23 d. nutartimi atsakovės UAB „BPTS Europa“ atskirąjį skundą tenkino: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikino ir netenkino ieškovės AB „Hanner“ prašymo taikyti šias priemones. Teismas konstatavo, jog ieškovė AB „Hanner“, reikšdama bendraturčiui ieškinį nuslėpė, kad bendraturčių ginčas dėl netinkamo bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymo, administravimo ir kitų reikalavimų nagrinėjamas pagal ieškovės UAB „BPTS Europa“ ieškinį, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kitoje byloje gali trukdyti spręsti bendraturčių ginčą, o ieškininių reikalavimų dėl to paties dalyko skaidymas į atskiras bylas, prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde ieškovė AB „Hanner“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį. Nurodo, jog ieškovė AB „Hanner“ prevenciniu ieškiniu prašo uždrausti atsakovei UAB „BPTS Europa“ vienašališkai nutraukti sutarties 1.4 punktą, 2-3 dalis ir įpareigoti atsakovę UAB „BPTS Europa“ vykdyti sutarties sąlygas. Prevencinio ieškinio reikalavimui užtikrinti, t.y. siekiant, kad sutartis būtų vykdoma tinkamai ir laiku iki tol, kol bus išspręstas ginčas dėl dalinio jos nutraukimo ir siekiant, jog nebūtų patirta žalos, ieškovė AB „Hanner“ pateikė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę - uždrausti atsakovei UAB „BPTS Europa“ imtis veiksmų, nesuderinamų su sutarties vykdymu, t. y. uždrausti atsakovei UAB „BPTS Europa“ vienašališkai atsisakyti vykdyti sutarties sąlygas. Pradinėje byloje sprendžiami klausimai nėra susiję su daliniu sutarties nutraukimu ir nutraukimo teisėtumu, taigi bylose ginčai vyksta ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu. Teigia, jog atsakovė UAB „BPTS Europa“ 2011 m. lapkričio 25 d. pateikė ieškovei AB „Hanner“ pranešimą dėl sutarties dalyje dėl pastato/automobilių stovėjimo aikštelės valdymo ir administravimo nutraukimo, kuriame nurodyta vienašalio atsisakymo vykdyti sutarties nuostatas data – 2012 m. sausio 17 d., šiuo momentu draudžiami veiksmai nėra įvykę, todėl jų vykdymas gali būti sustabdytas taikant laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė UAB „BPTS Europa“ savo pranešimuose nurodė, kad nutraukia sutarties 1.4 punktą, kuriame sulygta, jog sutarties šalys pastato/automobilių stovėjimo aikštelės administratoriumi paskiria uždarąją akcinę bendrovę „Parkavimo paslaugos“, sutarties 2 dalį „Parkingo administravimas, valdymas ir priežiūra“, 3 dalį „Išlaidų atlyginimas“. Pradinėje byloje ieškovė UAB „BPTS Europa“ iš vienašališkai nutrauktų sutarties 1.4 punkto, 2 dalies nuostatų kildina ieškinio dalyką. Todėl darytina išvada, jog sutartį nutraukus, t. y. prevencinio ieškinio netenkinus, UAB „BPTS Europa“ pradinėje byloje pareikštas reikalavimas pakeisti administratorių iš AB „Hanner“ į uždarąją akcinę bendrovę „DK Investicijos“ taptų neįvykdomu. Pažymi, kad pradinėje byloje negalimas AB „Hanner“ priešieškinis, nes juo nebūtų įmanoma tinkamai apginti AB „Hanner“ teisių. Nurodo, jog panaikinus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas UAB „BPTS Europa“ turėtų faktinę galimybę atsisakyti vykdyti sutarties nuostatas, ko pasėkoje ieškovui kiltų žalos ir prevencinio ieškinio tenkinimas taptų neįmanomas. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą procesinį sprendimą priėmė ieškovui AB „Hanner“ šiuo klausimu nepateikus savo argumentų, tokiu būdu pažeidė ieškovo teisę būti išklausytam.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „BPTS Europa“ prašo ieškovės AB „Hanner“ skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog kasacinio teismo nutartyse ne kartą yra nurodyta, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Atsakovė UAB „BPTS Europa“ sutartį vertina kaip mišrią, apimančią ne tik bendraturčių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą, bet ir kaip nurodyta sutartyje - pastato/automobilių stovėjimo aikštelės administravimą, valdymą ir priežiūrą. Atsakovė UAB „BPTS Europa“ pradinės bylos nagrinėjimo metu bei pateikdama ieškovei 2011 m. lapkričio 24 d. pranešimą apie sutarties dalinį nutraukimą, nurodė tas pačias faktines aplinkybes ir tą patį teisinį santykį. Ieškovei AB „Hanner“ buvo žinoma, kad sutartis netenkina atsakovės, nes ieškovė ją pažeidė iš esmės, ignoravo kitos šalies interesus, dėl ko atsakovė UAB „BPTS Europa“ kreipėsi į ieškovę AB „Hanner“, siekdama pakeista sutarties sąlygą, suteikusi ieškovei išimtinę teisę teikti sutartyje nurodytas pastato/automobilių stovėjimo aikštelės administravimo, valdymo ir priežiūros paslaugas. Ieškovei AB „Hanner“ nesutikus iš dalies pakeisti sutarties sąlygas, atsakovė UAB „BPTS Europa“ pranešė apie dalinį sutarties nutraukimą. Teigia, jog ieškovė AB „Hanner“, inicijuodama naują civilinę bylą, nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis, nes pradinėje byloje teismui įpareigojus AB „Hanner“ pateikti įrodymus, ji pareiškė prevencinį ieškinį ir siekė sustabdyti pradinės bylos nagrinėjimą, motyvuodama tuo, jog išnagrinėjus šią bylą teismo priimtas procesinis sprendimas turės prejudicinę galią pradinėje byloje. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, jog prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovei UAB „BPTS Europa“ vienašališkai atsisakyti vykdyti sutarties 1.4. punktą, 2, 3 dalis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, galėtų būti taikoma, jeigu ja siekiama užkirsti kelią tolimesniam teisių pažeidimui (jeigu toks būtų nustatytas) bei žalos padidėjimui (jeigu tokia būtu pagrįsta, numanoma, realiai egzistuojanti) (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-496), o tokių sąlygų ieškovė AB „Hanner“ neįrodė, nes net ir nepritaikius jokių laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei neužkertama galimybė naudotis bendru daiktu, jį valdyti savo nuožiūra, įskaitant pajamų gavimą, prievolių prieš trečiuosius asmenis prisiėmimą. Paaiškino, jog atsakovė UAB „BPTS Europa“ negali būti įpareigota vykdyti tai, ko nėra, t. y. jau įvykęs juridinis faktas, kad sutarties 1.4 punktas, 2, 3 skyriai negalioja nuo 2012 m. sausio 17 d.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą numato CPK 145 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad teismas gali uždrausti atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose, imtis tam tikrų veiksmų (6 p.) arba įpareigoti atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti (12 p.). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, parinkdamas konkrečią laikinąją apsaugos priemonę, turi vadovautis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad kilęs tarp šalių ginčas turi būti išspręstas per protingai greičiausią laiką, koncentruotu procesu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektais ekonomiškumo principas reikalauja parinkti tokias priemones, kurios išlaikytų šalių interesų pusiausvyrą bei minimaliu atsakovo interesų ribojimu maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Proporcingumo principas, kuris neatsiejamai susijęs su ekonomiškumo principu, reikalauja, kad laikinosios apsaugos priemonės nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina.
Išnagrinėjus atskirojo skundo argumentus ir bylos medžiagą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai panaikino laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovei UAB „BPTS Europa“.
Bylos duomenimis, jog ieškovė AB „Hanner“ kreipėsi į teismą prevenciniu ieškiniu prašydama uždrausti atsakovei UAB „BPTS Europa“ imtis veiksmų, nesuderinamų su sutarties vykdymu, ir įpareigoti atsakovę vykdyti sutarties sąlygas, t. y. ieškovė iš esmės siekia užtikrinti sutartinių teisinių santykių tarp šalių tęstinumą. Ieškiniui užtikrinti ieškovė AB „Hanner“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovei UAB „BPTS Europa“ vienašališkai atsisakyti vykdyti sutarties sąlygas (b. l. 5). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 9 d. nutartimi ieškovės AB „Hanner“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės tenkino. Gavęs atsakovės UAB „BPTS Europa“ atskirąjį skundą dėl 2012 m. sausio 9 d. nutarties, Vilniaus miesto apylinkės 1 teismas 2012 m. sausio 23 d. nutartimi atsakovės atskirąjį skundą tenkino ir teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino, ieškovės AB „Hanner“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė (b. l. 20), kadangi nustatė, jog ieškovė AB „Hanner“ prevenciniame ieškinyje neatskleidė, kad sutarties kontrahentų ginčas dėl pastato/automobilių stovėjimo aikštelės netinkamo valdymo, administravimo ir kitų reikalavimų jau yra nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme pagal atsakovės UAB „BPTS Europa“ pareikštą ieškinį. Atskirajame skunde ieškovė AB „Hanner“ nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės panaikintos nepagrįstai, jų nepritaikius, ieškovei palankus teismo sprendimas negalės būti iš viso įvykdytas.
Iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjama pradinė byla pagal ieškovės UAB „BPTS Europa“ 2011 m. liepos 11 d. ieškinį atsakovei AB „Hanner“ (b. l. 36-49), kuriuo ieškovė prašo: pripažinti, jog atsakovė pažeidė sutarties 2.2., 2.6., 3.1, 3.2 punktus; pakeisti bendraturčių bendrojoje dalinėje nuosavybėje esančio turto – pastato/automobilių stovėjimo aikštelės administratorių iš AB „Hanner“ į uždarąją akcinę bendrovę „DK Investicijos“; pakeisti sutarties nuostatas, susijusias su pastato/automobilių stovėjimo aikštelės administratoriaus išrinkimu, paskyrimu, atleidimu, nustatant papildomą 4 skyrių „Administratoriaus išrinkimas, paskyrimas, atleidimas“; skirti AB „Hanner“ veiklos auditą dėl pastato/automobilių stovėjimo aikštelės administravimo veiklos, siekiant nustatyti gautas pajamas, išlaidas (veiklos sąnaudas), gautų pajamų surinkimą ir paskirstymą bendraturčiams. Ieškovė UAB „BPTS Europa“ nurodo, jog AB „Hanner“ nevykdė iš sutarties kylančių savo, kaip turto administratoriaus pareigų, t. y. neužtikrino, kad pastatas/automobilių stovėjimo aikštelė būtų tinkamai prižiūrimas, valdomas ir remontuojamas, nuolat prižiūrimos ir remontuojamos jo inžinerinės sistemos ir kita įranga, atliekamas pastato/automobilių stovėjimo aikštelės ženklinimas, įdiegiama papildoma įranga, išvažiavimo ir įvažiavimo kontrolės sistemos ir kt., ko pasėkoje pastato/automobilių stovėjimo aikštelės įrangos ir įrengimų techninė būklė nepatenkinama, sutarties sąlygų pažeidimai esminiai.
Įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį ir ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turinį, darytina išvada, kad ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinimas prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo ir sutarčių laisvės principams. Iš prevencinio ieškinio matyti, jog ieškovė AB „Hanner“ prašo uždrausti UAB „BPTS Europa“ iš dalies nutraukti sutartį ir įpareigoti vykdyti sutarties 1.4 punktą, kuriuo šalys paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Parkavimo paslaugos“, kurios teises ir pareigas reorganizavimo būdu perėmė AB „Hanner“, administruoti, tvarkyti ir prižiūrėti pastatą/automobilių stovėjimo aikštelę, kad sutarties objektas galėtų būti tinkamai ir pagal sutartį naudojamas, 2 skyriaus „Parkingo administravimas, valdymas ir priežiūra“, 3 skyriaus „Išlaidų atlyginimas“ nuostatas, o ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovui atsisakyti vykdyti sutarties sąlygas iki bylos išnagrinėjimo. Pradinėje byloje ieškovė UAB „BPTS Europa“ siekia panaikinti atsakovei AB „Hanner“ sutarties 1.4 punktu suteiktą išimtinę teisę teikti pastato/automobilių stovėjimo aikštelės administravimo, valymo ir priežiūros paslaugas ir šių paslaugų teikimą pavesti nuo bendraturčių nepriklausomam trečiajam asmeniui, motyvuodama tuo, jog AB „Hanner“ nevykdė iš sutarties kylančių administratoriaus pareigų, ko pasėkoje pastatas/automobilių stovėjimo aikštelės techninė būklė tapo netinkama ir kelia grėsmę naudotojų saugumui (b. l. 36-49). Šioje byloje tenkinus ieškovės AB „Hanner“ prašymą, susidarytų teisinė situacija, kuomet viena sutarties šalis – atsakovė UAB „BPTS Europa“ teismo nutartimi įpareigojama tinkamai vykdyti sutartį, įskaitant besąlygišką pastato/automobilių stovėjimo aikštelės administravimo, valymo ir priežiūros paslaugų priėmimą ir apmokėjimą už jas, kai antra sutarties šalis – ieškovė AB „Hanner“ savo įsipareigojimus vykdo netinkamai ar nevykdo visiškai. Tokia laikinoji apsaugos priemonė būtų neadekvati, pažeistų ekonomiškumo, teisingumo, sutarties šalių lygybės principus ir sudarytų pagrindą ieškovei AB „Hanner“ nesirūpinti operatyviu bylų nagrinėjimu bei, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, trukdytų spręsti šalių ginčą pradinėje byloje. Kadangi būtina laikytis byloje dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyros imperatyvo, nustatyti tarp šalių egzistuojančius materialinius teisinius santykius laikantis proceso operatyvumo ir racionalumo, spręstina, jog šioje konkrečioje faktinėje situacijoje pirmosios instancijos teismas priėmė protingą ir teisingą procesinį sprendimą.
Pagal CPK 151 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyvaujantys byloje asmenys atskiruoju skundu gali skųsti aukštesnės instancijos teismui. CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta pirmosios instancijos teismo teisė, sutikus su atskiruoju skundu <…>, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pačiam panaikinti skundžiamą nutartį. Atskirojo skundo argumentai, kuriais ieškovė AB „Hanner“ sau palankia linkme interpretuoja proceso normas, nepagrįsti, nes įstatymas nurodytos teismo teisės įgyvendinimo nesieja su jokiomis papildomomis sąlygomis, be to, dėl labai trumpų terminų (trys darbo dienos) ieškovė neturėtų galimybių pateikti teismui savo argumentų, kurių nepateikimas nedaro skundžiamos nutarties nepagrįsta, neteisėta ir dėl to nėra neteisingai išsprendžiamas klausimas.
Remiantis aukščiau nurodytoms faktinėmis aplinkybėmis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 321, 325, 329, 331, 336, 339 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
ieškovės akcinės bendrovės „Hanner“ atskirojo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį nepakeistą.