Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovui M. K.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE ieškinį atsakovei G. Ž., trečiasis asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracija, dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš Savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties matyti, kad buto nuomininkė yra atsakovė G. Ž., butas yra (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.6 punkte numatyta, kad nuomininkas savo lėšomis atlieka nuomojamos gyvenamosios patalpos, jos įrenginių bei priklausinių einamąjį remontą. Iš gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. 300 – 0125010, matyti, kad R. K. draudęs savo gyvenamąjį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Draudiminis laikotarpis 2013-12-03 – 2014-12-03. Kas patvirtina, kad vandentiekio avarijos metu butas buvo draustas. Apie žalą butui pranešta 2014-08-10. Surašytas defektinis aktas, kad per sienas ir lubas tekėjo vanduo, nustatyti pažeidimai, pakenkimai, iš ko nustatyta, kad pakenkimai atsirado iš viršuje esančio buto. Nurodyta, kad ant lubų ir sienos, kurie dažyti, matyt pūslės, apkenkta 1 m², kolona tapetai, atšokę, matomos dėmės, pakenkta 0,5 m². Jokių fotonuotraukų nepridedama. Defektinis aktas pasirašytas R. K. ir už žalos nustatymus atsakingo asmens. Iš to matyti, kad į apžiūroje nustatant pakenkimus atsakovė nedalyvavo. R. K. raštu informuotas, kad pagal 2014-08-10 atsitikusį įvykį ir apskaičiuotą lokalinę sąmatą, jam bus išmokėta draudimo išmoka 2017, 00 Lt (584, 16 Eur). Numatyta suma R. K. išmokėta 2014-09-11. Pagal paeiktą lokalinę sąmatą matyti, kad nustatyta suma 2117 Lt. Iš SĮ ,,Raseinių butų ūkis” rašto matyti, kad ERGO Insurance SE Lietuvos filialas buvo informuotas, kad tiesiogiai už žalos padarymą yra atsakinga buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė G. Ž.. Duomenų, kad žala būtų atlyginta byloje nepateikiama. Ieškovas sumokėjęs 15,00 Eur žyminio mokesčio. Atsakovei suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 proc. ateidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus LR CPK 88 str. 1 d. 6 ir 9 punktuose numatytas bylinėjimosi išlaidas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 115.80 Eur.

Asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio (CK 6.280 str. 1 d.). Pagal CK 6.1015 str. 1 d. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 str. 2 d. reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.). CK 6.266 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Buto savininkas privalo naudoti nuosavybės teisės objektą, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir pareigų (CK 4. 37 str. 1 d.), t. y. užtikrinti ir imtis priemonių, kad iš jam nuosavybės teise priklausančio buto netekėtų vanduo į aukštu žemiau esančias patalpas. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą dėl žalos, atsiradusios dėl vandens užliejimo, atlyginimo atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal LR CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012; kt.). Pagal LR CK 6.266 str. 2 d. pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Ši prezumpcija yra nuginčijama. Kadangi viešajame registre yra duomenys, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė yra G. Ž. (atsakovė), ji nurodomu adresu nuo 2010-07-07 yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Be to pagal socialinio būsto nuomos sutarties 2.6 punktą nustatyta, kad nuomininkas įsipareigoja savo lėšomis atlikti nuomojamas patalpos ir jos įrenginių bei priklausinių einamąjį remontą. Todėl įrodytina, kad už žalos padarymą yra atsakinga atsakovė kaip pastato,t.y. buto esančio (duomenys neskelbtini), valdytoja.

Pagal byloje pateiktus duomenis matyti, kad butas buvo užlietas iš viršuje esančio buto, kai vonioje trūko ventilio korpusas. Ir pati atsakovė neneigia, kad jos vonioje tūko ventilis. Darytina išvada, kad avarija įvyko dėl įrenginio konstrukcinio trūkumo, todėl yra taikomos LR CK 6.266 straipsnyje numatytos nuostatos. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų valdytojo nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (LR CK 6.246 str. 1 d.). Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala.

Atsakovė nurodė, kad ji nėra atsakinga už žalą, nes jos bute trūko dėl gamyklinio broko šalto vandens ventilio korpusas, o ji apie tokį broką nieko nežinojo. Vandentiekio avarija įvyko nakties metu, ji negalėjo jos numatyti ir tam užkirsti kelio. Tačiau atsakovė būdamą atsakinga už jos valdomo turto tinkamą eksploatavimą, turėjo domėtis sistemomis, jas reguliariai tikrinti, todėl jos nežinojimas neateidžia nuo atsakomybės. Tas faktas, kad trūkęs šalto vandens ventilio korpusas buvo su gamykliniais defektais, yra tik pagrindas mažinti atsakovės atsakomybės apimtį.

Be to, nustačius, kad žala atsirado be atsakovės tyčinių veiksmų, taikytina LR CK 6.282 str. 3 d. nuostata, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Sprendžiant apie tokios galimybės turėjimą ar neturėjimą, teismui būtina išsiaiškinti, ar aplinkybės, dėl kurių daroma išvada apie žalą padariusio asmens sunkią padėtį, yra pastovaus ir ilgalaikio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2004). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovei suteikta antrinė teisinė pagalba, ji gyvena socialiniame būste nuo 2010 metų. Be to, sutartis 2014 metais buvo pakartotinai pasirašytas, kas nurodo, kad atsakovės sunki materialinė padėtis nepakito. Be to apžiūrint ir apskaičiuojant žalos dydį ieškovo atstovas nepranešė būsto savininkui ir valdytojui ( Raseinių rajono savivaldybės administracijai , Ž.) apie tai, kad bus ažiūrimi avarijos padariniai, bus skaičiuojama žala. Nėra padarytos nuotraukos. Žalos dydis kelia abejonių. Įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad žala nebuvo padaryta tyčia, yra pagrindas taikyti CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatas, leidžiančias sumažinti atlygintinos žalos dydį. Todėl vadovaujantis, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais iš atsakovės priteistina pusė nuostolių atlyginimo sumos ieškovo naudai.

Lietuvos Respublikos CPK 284 str. 1 d. nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau teismo sprendimo vykdymas gali būti išdėstomas išimtinais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jam įvykdyti .

Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai (CK 1.2 str.), jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus, turi būti išlaikyta jų teisėtų interesų pusiausvyra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nagrinėjant teismo sprendimo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai. G. Ž. gyvena socialiniame būste, jai suteikta antrinė teisinė pagalba, gauna minimalias pajamas, augina tris nepilnamečius vaikus, dėl to jos šeimoje yra susidariusi sunki materialinė padėtis.

Ieškovas yra stambi įmonė, valdanti didžiulius pinigų srautus , o atsakovė yra fizinis asmuo, gaunantis nedideles pajamas ir turintis kitų įsipareigojimų. Atsakovo suma yra labai nedidelė skolos dalis, palyginus su ieškovo turtine padėtimi. Taigi šios skolos išdėstymas keletui mėnesių labai didelės įtakos ieškovo finansinei padėčiai nepadarytų, o atsakovei bent iš dalies padėtų spręsti jos problemas. Todėl , vadovaujantis abiejų šalių interesų pusiausvyros, teisingumo ir sąžiningumo principais, žalos mokėjimas išdėstytinas 10 (dešimties) mėnesių laikui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 str., 6.210 str., iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str., 279 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, į. k. 302912288, buveinė Geležinio Vilko g. 6A, Vilnius, a. s. LT18 7300 0100 0017 0937, AB Swedbank, iš atsakovės G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 285,07 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 07 ct) žalos atlyginimo, 8,00 eur (aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (285,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-08-31) iki sprendimo visiško įvykdymo.

Žalos atlyginimo ( 285,07 eurų) mokėjimą išdėstyti 10 (dešimčiai) mėnesių ir įpareigoti atsakovę kas mėnesį mokėti ieškovui po 28,51 eur (dvidešimt aštuonis eur 51 ct) žalos atlyginimo .

Likusios sprendimo dalies vykdymo neišdėstyti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.