Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – KAVMI) atstovui R. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. M., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. M., būdama (duomenys neskelbtini) direktore ir atsakinga už apskaitos vedimą ir organizavimą, neužtikrino, kad visas darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis būtų apskaitytas bendrovės buhalteriniuose apskaitos registruose, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, laikotarpiu nuo 2017-12-31 iki 2018-08-31 trims (duomenys neskelbtini) darbuotojams išmokėjo 8778,80 Eur bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio, t.y. V. L. per 2018 m. birželio – rugpjūčio mėn. išmokėjo 1200,00 Eur, J. P. per 2018 m. rugpjūčio mėn. 1-14 d. išmokėjo 90,00 Eur, M. R. per 2017 m. gruodžio mėn. - 2018 m. liepos mėn. išmokėjo 7488,80 Eur. Tokiu būdu, J. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdžio metu J. M. savo kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo prisipažino, labai gailėjosi bei paaiškino, kad darbuotojai turėjo daug skolų antstoliams, jie buvo paskirti bandomajam laikotarpiui, todėl ir susidarė tokia situacija. Norėjo susitvarkyti, tačiau laikas bėgo ir nebespėjo. Šiuo metu darbuotojai tebedirba įmonėje, mokesčiai yra mokami, visos paskirtos baudos sumokėtos. J. M. prašo teismo atsižvelgus į tai, kad ji padarė išvadas, teisme yra pirmą kartą, augina tris nepilnamečius vaikus, skirti švelnesnę nuobaudą negu numatyta minimali.

Teismo posėdžio metu KAVMI atstovas R. G. paaiškino, kad FNTT nustatė pažeidimus, tame tarpe ir dėl nelegalaus darbo, o kadangi yra ir neapskaitytų pinigų aplinkybė, todėl medžiaga buvo perduota KAVMI. Todėl buvo surašytas protokolas ir perduotas teismui. Įvertinus byloje esančią medžiagą, darytina išvada, kad J. M. veikoje yra nusižengimo, numatyto ANK 99 straipsnio 3 dalyje, sudėtis, ji yra baustina, baudos dydį paliekant nuspręsti teismui. Asmeniui paprašius skirti švelnesnę nuobaudą, institucija tam neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

be J. M. prisipažinimo, jos kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo taip pat įrodyta 2018-12-21 administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018-12-20 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. ((duomenys neskelbtini), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos 2018-09-28 patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-10-11 specialisto paaiškinimu, M. R., J. P., V. L. paaiškinimais ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Taigi nekyla abejonių, jog J. M., būdama (duomenys neskelbtini) direktore ir atsakinga už apskaitos vedimą ir organizavimą, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, laikotarpiu nuo 2017-12-31 iki 2018-08-31 trims (duomenys neskelbtini) darbuotojams išmokėjo 8778,80 Eur bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio. Tokia jos veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 99 straipsnio 3 dalyje sudėtį – tyčinis Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas.

J. M. pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, tai laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinėn atsakomybėn traukiama J. M. prisipažino padariusi administracinį nusižengimą, gailisi nusižengusi, tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, iš jos paaiškinimų matyti, kad ji dėl nustatytų įvairių pažeidimų išvadas padarė, visas anksčiau už pažeidimus paskirtas baudas yra sumokėjusi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, turi tris nepilnamečius vaikus. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas J. M. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo padarymą paskirti mažesnę už ANK 99 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 99 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

J. M. pripažinti kalta padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalyje, ir taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, jai paskirti 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti J. M., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK registracijos Nr. 18095777472 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.