Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-02-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-193-992/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-02-03
Bylos Nr.
1-193-992/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43845-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis
K. S., I. K.
Nukentėjusysis
T. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-193-992/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43845-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.5.2.; 1.2.4.6.2.1; 1.1.6.3; 1.1.7.2.5; 2.3.6.4.5.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Eglei Gurskajai,dalyvaujant prokurorei Rasai Šimonei,kaltinamajam K. S.,kaltinamajai I. K.,nukentėjusiajai T. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, profesinio išsilavinimo, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, paskutinį kartą teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, paskirta subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vidurinio išsilavinimo, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. mušdama sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: I. K. 2020 m. lapkričio 2 d., apie 20.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (patikrinimo metu nustatytas 2,11 promilių girtumas), smurtavo prieš savo motiną T. G., jai sėdint ant kėdės, tyčia spyrė vieną kartą koja į kairįjį skruostą. T. G. rankomis dengiantis veidą nuo tolimesnių smūgių, sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius rankomis ir kojomis T. G. į kairę ranką, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai T. G. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, padarydama kairiojo skruosto ir viršutinės lūpos sumušimus. Šiais savo veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

K. S. mušdamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: jis 2020 m. lapkričio 2 d., apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje, smurtaudamas prieš kartu gyvenančią sugyventinės I. K. motiną T. G., tyčia sudavė vieną smūgį ranka T. G. į kairįjį skruostą, nuo suduoto smūgio T. G. prarado pusiausvyrą ir nugriuvo virtuvėje ant grindų, susitrenkė nugarą ir pajuto fizinį skausmą. Ant grindų gulinčiai T. G. sugriebė abiejų rankų pirštais už skruostų ir taip juos laikydamas skruostus, sukišęs jai į burną abiejų rankų nykščius, tempė T. G. lūpas į šonus. Ant grindų gulinčiai T. G. sudavė vieną smūgį ranka į kairįjį skruostą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, padarydamas kairiojo skruosto ir viršutinės lūpos sumušimus. Šiais savo veiksmais T. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamoji I. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad supranta, kuo yra kaltinama, savo kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Kaltinamoji paaiškino, kad įvykio metu buvo apsvaigusi, prisimena, kad trenkė motinai, tą pripažįsta. Tuo metu, kai ji pakėlė ranką prieš mamą, K. S. namie nebuvo. 2020 m. lapkričio 2 d., apie 18.30–19.00 val., ji išgėrė alaus, apsvaigo, grįžo namo mama ir tarp jų įvyko konfliktas. Prieš 19 val. išėjo K., o mama grįžo iš darbo apytiksliai apie 20 val. Ji prisimena laiką, nes paprašė K. S., kad parneštų jai alaus, o alkoholį parduoda iki 20 val. Jis alaus parnešė ir išėjo [iš namų], kad tarp jų nekiltų konfliktas, kadangi kai ji išgeria, visada konfliktuoja. Nežino, kodėl K. S. yra kaltinamasis, nes tuo metu jis buvo išėjęs pas draugus.

Pavartojusi alkoholio ji [kaltinamoji] tampa agresyvi, neadekvati, prieš 10 metų turėjo didelių daugiadienių problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau pasveiko, dalyvavo programoje (duomenys neskelbtini), ilgą laiką, apie 5 m., alkoholio nevartojo. Šiuo metu konsultuojasi su gydytojais, vėl daugiau nei mėnuo nevartoja alkoholio. Tai antras kartas, kai ji savanoriškai nusprendė gydytis nuo alkoholizmo. Atsiprašė savo mamos, labai apgailestauja dėl to, kad pakėlė ranką prieš ją, labai myli mamą, jos susitaikė, mama jai atleido, prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su motina. Su K. S. ji iki šiol palaiko santykius ir artimus ryšius, kuria ateities planus kartu. Kaltinamoji atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Kaltinamasis K. S. teismui parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltės nepripažįsta, sutinka duoti parodymus. K. S. paaiškino, kad jis nieko neskriaudė, jo tuo metu nebuvo namuose, kada išėjo iš namų, neprisimena, bet 2020 m. lapkričio 2 d., apie 20 val., nebuvo namuose. Įvykio dieną buvo grįžęs namo prieš vakarą, apie 19 val., nes nupirko I. K. alaus ir išėjo savo reikalais; į laikrodį nežiūrėjo, tuo metu I. K. buvo viena. Tada išėjo pas draugą V. D., ten buvo iki vėlaus vakaro. Visą dieną ir visą vakarą buvo pas V. D., išėjo ir vėliau vėl grįžo pas jį. Kai grįžo namo vėlai vakare, namuose buvo betvarkė, o uošvė rėkė. Tuo metu vaiko ir I. K. namuose nebuvo, buvo T. G., kuri jį aprėkė, o jis išėjo, nes nenorėjo veltis į konfliktą. Namuose pabuvo porą minučių, kai jį apšaukė, išėjo pas savo mamą. Jis nepatinka T. G., priklausomai nuo nuotaikos, viskas gerai arba blogai. Su I. K. jį sieja šilti santykiai, kartu kuria ateities planus, savo šeimą, nori gyventi kartu. Jokio smurto prieš T. G. nebuvo, jos parodymai yra netiesa, ji bando jį su I. K. išskirti, šmeižia jį. Nukentėjusioji ne kartą keitė savo parodymus, o jo parodymai viso proceso metu išlieka vienodi, trys liudytojai patvirtino, kad tuo metu jo namuose nebuvo, taigi, jis yra šmeižiamas. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Nukentėjusioji T. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu ji, jos dukra I. K. ir dukros sugyventinis K. S. gyveno kartu viename bute, vedė bendrą ūkį. Ji susitaikė su I. K., prieš savo dukrą parodymų neduos, sutinka kalbėti tik apie K. S. 2020 m. lapkričio 2 d. grįžusi namo apie 20 val. pamatė neadekvačius I. K. ir K. S., pradėjo jiems reikšti pastabas. K. S. agresyviai nuvertė ją virtuvėje, įkišo pirštus į burną ir pradėjo tempti. Jis sudaužė jos telefoną, neprisimena, iš kur paskambino bendros pagalbos telefonu, galimai ji spėjo paskambinti dar savo telefonu. K. S. staigiai pasišalino, nes bijojo, buvo anksčiau teistas. Atrodė, kad viskas nusiramino, paskui dukra pradėjo, nes ji yra zombuota to žmogaus. Pirmas smurtą prieš ją panaudojo K. S., pirštais tempė burną, jai labai skaudėjo, buvo smūgių kumščiu į veidą, į galvą. Ji iki šiol serga depresija po šio įvykio. Šis asmuo atėjo į jos butą, už nieką nemoka ir smurtauja prieš ją. I. K. trenkė jai iš pykčio, kad K. S. išbėgo iš namų, dukra buvo neadekvati. Su dukra susitaikė, gyvena kartu, o K. S. jos net neatsiprašė, savo kaltės nepripažįsta.

Atsakydama į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, nukentėjusioji paaiškino, kad paprastai ji dirba daržovių kioske iki 20 val., tačiau tą dieną po 19.30 val. jau buvo namuose, žiemą dirba trumpiau. Ji du kartus skambino policijai, jis spėjo bėgti. Kai ją nuvežė į ligoninę, grįžusi namo apie 22 val. pamatė K. S., išvarė jį. Į policiją skambino iš karto po jo pavartoto smurtą. Policija atvažiavo po 10 minučių. Antrą kartą atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir atvažiavo policija, ją vėl išvežė į ligoninę. Konfliktas kilo dėl atmosferos namuose, šūkavo, barėsi, K. S. grasino ją užmušti, nes ji trukdo jam gyventi. Tuo metu jis pas ją gyveno jau porą metų. Per tą laikotarpį buvo kitų smurto atvejų, porą kartų kvietė policiją. Ji 2014 m. padovanojo butą dukrai ir negali K. S. išvaryti, dukra leidžia jai [motinai] ten gyventi, bet kai yra K. S., būna visko. Ji jaučia neapykantą K. S. nuo pirmos dienos, jau 3 – 4 metai. Jis niekur nedirba, už nieką nemoka. Jos jausmai K. S. įtakos jos parodymams neturi. Su dukra susitaikė, daugiau konfliktų neturėjo, gyvena kartu, I. K. rami, darbšti, padeda jai. Nukentėjusioji atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytojas D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad smulkiai įvykio detalių neprisimena, prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus. Pagarsinus jo parodymus (1 t., 59-60 b. l.), liudytojas juos patvirtino, prašė jais vadovautis. Papildomai paaiškino, kad atvykęs į iškvietimą bendravo su nukentėjusiąja ir kaltinamosios dukros tėvu. Neprisimena, ar vaiko tėvas jam ką nors pasakojo. Nukentėjusioji sakė taip, kaip užrašyta. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytoja B. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su K. S. ir I. K. yra draugai. 2020 m. lapkričio 2 d. vakare grįžo po darbo į namus, kuriuose tuo metu gyveno su V. D., šiuo metu jie yra išsiskyrę. Jie abu susiruošė eiti į parduotuvę, apie 18–19 val. susitiko su K. S., jis kartu su jais nuėjo į parduotuvę ir grįžo pas juos namo. Jie visi pasėdėjo, atėjo vakaras ir K. S. išėjo. Apie 22 val. ji paprašė V. D. išlydėti draugą, tačiau tiksliai valandos neprisimena, nes praėjo daug laiko. K. S. labiau bendravo V. D. Nuo jų susitikimo su K. S. momento iki jo išlydėjimo namo, K. S. nebuvo niekur pasišalinęs. Tą vakarą K. S. apie konfliktą namuose jai nieko nepasakojo, prie jų alkoholinių gėrimų nevartojo. Ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, nes dabar jau tiksliai visko neprisimena. K. S. išėjo ir daugiau negrįžo, tačiau tiksliai negali atsakyti, nes ji nuėjo miegoti. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytojas G. K. (G. K.) teismui parodė, kad yra buvęs I. K. sutuoktinis. Prisimena, kad 2020 m. lapkričio 2 d. atvažiavo paimti vaiko, uošvė T. G. buvo sumušta, iškvietė policijos pareigūnus. Jis nematė, kas ir kaip smurtavo prieš T. G., matė, kad jos akis buvo pamušta. Neatsimena, ar vienas iš kaltinamųjų smurtavo, ar abu. Pas I. K. atvyko vakare, laiko tiksliau neprisimena, buvo tamsu. Namuose buvo jo dukra, T. G. ir I. K., K. S. nebuvo. Iki policijos pareigūnų iškvietimo I. K. namuose buvo apie 10 min. Neprisimena, ar bendravo su I. K., su ja bendrauti nelabai buvo įmanoma, nes ji buvo apsvaigusi. Su I. K. tik pasisveikina ir atsisveikina, kai atveža vaiką. Su T. G. irgi tik pasisveikina ir atsisveikina, jokių konfliktų tarp jų nebuvo ir nėra. Įvykio dieną T. G. paskambino jam ir pasakė, kad dedasi negeri dalykai, jis suprato, kad ten geriama, todėl nuvažiavo pasiimti vaiko. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas visas aplinkybes prisiminė geriau, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Žino, kad išgėręs K. S. yra agresyvus, nes tuo metu, kai vaikas gyveno su jais, kai jis bendraudavo su vaiku, kalbėdavo ir su I. K., į pokalbį kišosi K. S., vartojo necenzūrinius žodžius, grasino telefonu. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto V. D. parodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 12 d. apklaustas liudytojas V. D. parodė, kad 2020 m. lapkričio 2 dieną, buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį apie 16 – 17 val. pasikvietė K. S. į svečius, kuris po 15 - 20 min. atėjo, namuose dar buvo jo draugė B., pavardės neatsimena, ir draugas K. G. Jie vartojo alkoholį, šnekėjosi. Apie 22 val. jis palydėjo K. S. namo, adresu (duomenys neskelbtini), nes jis buvo stipriai neblaivus. Užėjus pas K. į namus, buvo bardakas, I. K. namuose nebuvo, buvo tik jo uošvė T. G., kuri pradėjo rėkti ant K. S. ir jis K. S. pasakė, kad eitų atgal pas jį [liudytoją]. Jie taip ir padarė, K. S. liko nakvoti pas jį. Kitą rytą, lapkričio 3 d., išėjo namo. K. S. nuo 16 - 17 val. iki kitos dienos ryto visą laiką buvo su juo, nebuvo niekur vienas išėjęs. K. pažįsta jau apie 15 metų, jie yra draugai, K. S. jam ne kartą yra pasakojęs, kad nesutaria su uošve T. G., kad jie pykstasi, bet nemano, kad jis galėtų pakelti ranką prieš ją. I. K. 2020 m. lapkričio 2 d. pas jį nebuvo, K. S. nesakė, kur ji yra (1 t., 71 - 73 b. l.).

Kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis K. S. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jokio smurto prieš T. G. nenaudojo. Su I. K. kartu yra apie 4 metus, apie 3 metus kartu gyvena I. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Su jais kartu gyvena I. K. mama T. G. ir I. dukra M. K. Su I. jie veda bendrą ūkį, perpus moka už mokesčius, perka maistą, kartu miega, yra susižadėję. 2020 m. lapkričio 2 d., apie 19 val., jam paskambino I. K. ir paprašė parnešti alaus. Jis taip ir padarė, parnešė I. alaus į jų namus. T. G. tuo metu jis namuose nepastebėjo. Prieš 20 val. jis buvo pas draugą V. D. (duomenys neskelbtini), tai pat buvo jo draugė B., ten jie vartojo alkoholį. Apie 23 val. grįžo į namus, namai buvo atrakinti, šviesa įjungta, nei I., nei jos dukros namuose nebuvo. Jam besitvarkant, į namus grįžo T. G., ji nepaaiškino, kur buvo, tik pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais ir vijo iš namų. Jis išėjo ir tą naktį nakvojo pas tėvu. 2020 m. lapkričio 2 d. T. G. jis pamatė tik 23 val., kai grįžo iš draugo namų, jokio fizinio smurto prieš T. G. nenaudojo, tuo metu jis net nebuvo namuose, tai gali paliudyti jo draugas V. D. ir jo draugė B. Kai 2020 m. lapkričio 2 d., apie 23 val., grįžo namo T. G., jis pastebėjo, kad jos veidas patinęs. Po įvykio kelias savaites jie su I. K. ir jos dukra gyveno pas jo tėvus. Tuo laikotarpiu jis T. G. jis nematė. Šiuo metu gyvena su I. K. jų namuose, T. G. tam neprieštarauja (2 t., 35-37 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. lapkričio 3 d. apklausta nukentėjusioji T. G. parodė, kad 2020 m. lapkričio 2 d., apie 19.00 val., ji po darbo grįžo į butą, adresu (duomenys neskelbtini), jame gyvena jos dukra I. K. kartu su jos sugyventiniu K. S. Butą padovanojo savo dukrai, tad kartu su jais gyvena, visi trys veda bendrą ūkį. Išgirdo, kad jos dukra su savo sugyventiniu barasi (abu jie buvo neblaivūs, galimai jie taip pat tuo momentu buvo apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, kadangi žino, kad jie jas vartoja). Bute taip pat buvo I. nepilnametis vaikas M. K., kuri tuo metu buvo savo kambaryje. Ji pareiškė pastabas dėl jų neadekvataus elgesio, tada K. S. pradėjo elgtis agresyviai. Ji išsikvietė policijos pareigūnus. Netrukus buto koridoriuje, K. S. priėjo prie jos, pargriovė ją ant grindų, savo rankų didesniais pirštais pradėjo jai plėšti burną, įkišęs savo pirštus į jos burnos vidų, sudavė jai kelis smūgius rankos kumščiais į veido sritį (į kairės bei dešinės pusės žandus) bei kojomis kelis kartus spyrė per jos rankas. Dėl tokių veiksmų ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Tada K. S. pasišalino iš buto. Tuo metu jai paskambino M. K. tėvas G. K., kuris žino, kad jo buvusi žmona yra neadekvati, paprašė jo, kad jis atvyktų į namus. Tai išgirdusi I. K. atėjo į virtuvę, kur ji tuo metu sėdėjo, ir koja spyrė jai vieną smūgį į kairės pusės veido sritį (į žandą), po to abiejų rankų kumščiais ją mušė per viršutinę galvos sritį (mažiausiai buvo suduoti šeši smūgiai rankos kumščiais). Dėl nurodytų veiksmų ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Mažametė dukra tuo momentu buvo kitame kambaryje ir žaidė kompiuteriu. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė jos dukrą, jai iškvietė medikus, kurie išvežė nukentėjusiąją į (duomenys neskelbtini), ten jai buvo atliekami galvos tyrimai. Jos dukra anksčiau prieš ją smurto nevartojo, policijos pareigūnus kvietė tik kaimynai dėl dažnai vykstančio jų bute triukšmo (dėl konfliktų). K. S. yra vieną kartą smurtavęs prieš ją maždaug prieš pusę metų (tada policijos pareigūnų nekvietė, nes jis jos tada atsiprašė dėl nurodyto įvykio). K. S., prieš pasišalindamas iš namų, grasino, kad ateis iki jos kiosko, kur ji dirba, kad ją sumuš. Mano, kad jis galėtų įvykdyti nurodytus ketinimus. Žino, kad jis anksčiau buvo teistas. M. K. buvo perduota jos blaiviam tėvui G. K. (1 t., 32-35 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji T. G. parodė, kad 2020 m. lapkričio 2 d., apie 20 val., ji grįžo namo į butą, kuris priklauso jos dukrai I. K. Bute gyvena ji, jos dukra I. K. ir anūkė. Grįžusi namo pamatė, kad bute yra jos dukra, anūkė ir dukros draugas K. S. I. su K. vartojo alkoholį, tai buvo pirmas kartas, kai ji matė juos vartojančius alkoholį, tačiau ji supyko, dėl to, kad jie vartojo alkoholį. Nei I., nei K. nevartoja narkotinių medžiagų, ji nežino, kodėl taip pasakė, gal dėl to, nes buvo labai supykusi ir pavargusi. Grįžus namo ji nuėjo į virtuvę išsiimti pirkinių. Į virtuvę atėjo K., tarp jų prasidėjo konfliktas, ji jam pradėjo aiškinti, kad negalima vartoti alkoholio, konflikto metu K. ranka trenkė jai į kairę veido pusę, ji pajuto fizinį skausmą, po K. smūgio ji nukrito, krito atbula ant nugaros, jai skaudėjo nugarą, tuomet ji iš savo rankinės, iš kurios ėmė prekes, išsiėmė telefoną ir paskambino 112. Tai išgirdęs K. dar labiau supyko. Jai gulint ant grindų, K. abiem rankomis paėmė jai už burnos, sukišo pirštus jai į burną, tarsi norėdamas ją pražiodinti, tada jis jai dar kartą trenkė į kairę veido pusę, ji pajuto fizinį skausmą, ištino kairė veido pusė. Tuo metu K. jai pradėjo grasinti, sakydamas, kad susidoros su ja, išsigando tokių jo žodžių, jo grasinimai atrodė realūs, tuomet K. išėjo iš namų. Ji toliau virtuvėje išsiiminėjo prekes, atsisėdo virtuvėje ant kėdės, tuo metu į virtuvę atėjo jos dukra, kuri buvo neblaivi ir labai pikta dėl to, kad išėjo K. I. K. dešine koja spyrė jai į kairės pusės skruostikaulį, ji pajuto fizinį skausmą, užsidengė veidą, o I. bandė tiek kojomis spirti, tiek rankomis ją mušti per veidą, kuria ranka ar koja, pasakyti negali, nematė, nes buvo užsidengusi veidą, tuo metu atvyko policija ir I. K. apsiramino, I. smūgiai nebuvo stiprūs, kadangi ji buvo neblaivi ir nelabai koordinuota. Policija I. apramino, o ją greitosios darbuotojai išvežė į (duomenys neskelbtini). Į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreipė, nematė tam reikalo. Savo dukrai ir jos draugui K. S. atleido, jokių pretenzijų jiems neturi ir ateityje neturės, tiek I., tiek K. jos atsiprašė, ji jiems atleido. Nori, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-43845-20 būtų nutrauktas. Jos anūkė M. nematė jokio konflikto, kadangi ji buvo kitame kambaryje ir žaidė kompiuteriu, vėliau dukrą išsivežė jos tėvas (1 t., 46-49 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu dar kartą papildomai apklausta nukentėjusioji T. G. parodė, kad 2020 m. lapkričio 2 d., apie 20.00 val., prieš ją fizinį smurtą panaudojo K. S., virtuvėje, jai dėliojant pirkinius į vietas, priėjęs prie jos jis ranka trenkė jai į kairę veido pusę, prie lūpos, kuria rankos dalimi trenkė, pasakyti negali, nuo jo smūgio ji pajuto fizinį skausmą. Nuo suduoto smūgio ji prarado pusiausvyrą ir nugriuvo virtuvėje ant grindų, griuvo atbula ant nugaros, griūdama susitrenkė nugarą, juto fizinį skausmą. Jai gulint ant grindų, K. pasilenkęs prie jos sugriebė rankų pirštais jai už skruostų, sukišo jai į burną abiejų rankų nykščius ir tempė jos lūpas į šonus, nuo to lūpų tempimo į šonus ji juto fizinį skausmą. Po to, kai paleido jos skruostus, K. jai gulinčiai dar kartą trenkė ranka, kuria, pasakyti negali, į kairę veido pusę prie lūpų, nuo K. suduoto smūgio ji pajuto fizinį skausmą. Po panaudoto fizinio smurto jos atžvilgiu K. išėjo iš namų. K. jai sudavė tik du kartus į kairę veido pusę, kojomis jis jos nespardė, kodėl ankstesnių apklausų metu ji nurodė, kad K. sudavė jai daugiau smūgių, ji paaiškinti negali, galimai neteisingai įsiminė įvykius. Tačiau prieš šios dienos apklausą ji gerai apgalvojo tos dienos įvykius ir prašo remtis šios dienos jos duotais parodymais. Kai K. ją mušė, dukra buvo kitame kambaryje, pagalbos ji nekvietė, todėl ji galimai nieko nematė ir negirdėjo. Maždaug po pusvalandžio į virtuvę atėjo jos dukra I. K., kuri jai sėdint ant kėdės, spyrė jai į kairįjį skruostą, po spyrio pajuto fizinį skausmą kairiajame skruoste. Po šio smūgio ji užsidengė savo veidą rankomis, kad dukra nesuduotų daugiau smūgių. Kol ji buvo užsidengusi veidą rankomis, dukra rankomis ir kojomis sudavė jai per kairę ranką ne mažiau negu šešis smūgius, kai ji dengėsi, kiek smūgių sudavė rankomis, kiek kojomis, pasakyti negali. Dukra jai į galvą pataikė tik vieną smūgį, patį pirmą, kai spyrė koja ir pataikė į kairį skruostą, daugiau dukra smūgių per galvą nesudavė. Per viršugalvį dukra jai jokių smūgių nesudavė. Kodėl apklausoje nurodė, kad mušė per viršugalvį, paaiškinti negali. Pagalbos numeriu ji paskambino tik po to, kai prieš ją smurtavo jos dukra I. K. dėl to, kad išsigando ir buvo labai susijaudinusi. Po įvykio dukra atsiprašė, ji jai atleido, dukrai pretenzijų neturi, K. dėl suduotų smūgių neatsiprašė. Nors šiuo metu K. ir I. gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), su K. iki šios dienos apie įvykį nekalbėjo, jis jos neatsiprašė. I. K. ir K. S. gyvena kaip sugyventiniai, veda bendrą ūkį. Nuo kurio suduotų smūgių, nuo K. ar dukros I. K. atsirado kraujosruva, pasakyti negali, nes abejų smūgiai buvo suduoti per tą pačią vietą – kairį skruostą prie lūpų. Po įvykio ji skambino savo anūkės tėvui G. K., kad jis atvažiuotų ir ją pasiimtų (1 t., 52-54 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. B. parodė, kad 2020 m. lapkričio 2 d., apie 20 val., iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), dukra sumušė motiną. Laiptinėje pasitiko vyras, kuris yra įtariamosios buvęs vyras, jis atvyko pasiimti mažametės dukros. Įtariamoji buvo akivaizdžiai neblaivi, elgėsi neadekvačiai, rėkė, negalėjo nieko paaiškinti, jai buvo patikrintas blaivumas, nustatyta 2.11 prom. girtumo laipsnis, įtariamoji neigė naudojusi fizinį smurtą prieš savo motiną, ji buvo pristatyta į areštinę. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, matėsi kairės veido pusės patinimas. Mažametė įtariamosios dukra buvo atiduota jos tėvui. Nukentėjusioji su greitąja medicinos pagalba išvyko į (duomenys neskelbtini). Kito įtariamojo, kaip nurodė nukentėjusioji, rasti nepavyko, kadangi jis iš įvykio vietos pasišalino prieš jiems atvykstant. Daugiau nieko papasakoti neturi (1 t., 59-60 b. l.). Papildomai apklaustas liudytojas D. B. parodė, kad 2020 m. lapkričio 2 d., apie 21.30 val., nuvykus iškvietimo adresu, nukentėjusioji aiškino, kad ją sumušė dukra ir jos sugyventinis, minėjo, kad jie buvo vartoję narkotinių medžiagų. Moteris negalėjo praverti burnos, ji sakė, kad jai labai skauda, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Nukentėjusioji pasakojo, kad maždaug prieš valandą, t. y., apie 20 val., virtuvėje, konflikto metu, fizinį smurtą prieš ją panaudojo dukros sugyventinis, pasakojo, kad įtariamasis abiem rankom paėmė nukentėjusiajai už burnos, sukišo pirštus į burną ir plėšė burną, nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, panaudojęs smurtą dukros sugyventinis pabėgo iš namų, o maždaug po valandos prieš nukentėjusiąją virtuvėje smurtavo jos dukra. Nukentėjusioji pasakojo, kad dukra jai spyrė į kairės pusės veido sritį, po to nukentėjusioji užsidengė veidą, o jos dukra toliau jai smūgiavo tiek rankomis, tiek kojomis, nuo dukros smūgių nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, kalbėjo rišliai, matėsi kairės veido pusės patinimas. Nukentėjusioji sakė, kad jai svaigo galva ir jautė pykinimą (1 t., 62-64 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja B. S. parodė, kad 2020 m. lapkričio 2 d., po darbo, apie 18 - 19 val., ji nuvyko pas savo draugą V. D. į jo namus, adresu (duomenys neskelbtini). Ten jie vartojo alkoholį. Jai atvykus, pas V. D. jau buvo K. S. ir K. G. Jie sėdėjo, šnekėjo, vartojo alkoholį. Apie 22 val. V. išėjo palydėti namo K. S. ir K. G. Maždaug po pusvalandžio V. grįžo su K. S. atgal namo. V. pasakė, kad K. S. liks nakvoti. Nuo tuo laiko, kai ji atėjo pas V. į namus, iki tol, kol visi išsiskirstė namo, K. S. niekur išėjęs nebuvo. Daugiau nieko papasakoti neturi. K. S. ji pažįsta apie pusę metų (1 t., 75 – 76 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. K. parodė, kad 2020 m. lapkričio 2 d., apie 19-20 val., jam paskambino jo buvusios žmonos I. K. motina T. G. ir pasakė, kad I. su savo sugyventiniu K. S. yra neblaivūs ir kad jam reikia pasiimti dukrą M. K. Jis iškart nuvyko į jų butą, adresu (duomenys neskelbtini). Duris atidarė T., ji atrodė sutrikusi, viena ranka laikėsi už kairio žandikaulio, jis jos neklausė, kas atsitiko, nes ir taip suprato, žino, kad tiek I., tiek K. neblaivūs tampa agresyvūs ir gali naudoti smurtą, tai pat pamatė, kad T. yra sužalota kairė veido pusė, buvo patinusi, kiek pamena, buvo sužeista ir kairės veido pusės viršutinė lūpa, irgi buvo patinusi, matėsi, kad sužalojimai yra neseniai padaryti. Suprato, kad T. skaudėjo, nes ji laikėsi ranka savo kairę veido pusę. Jis iš karto nuėjo pas dukrą į kambarį. I. K. buvo neblaivi, ji neleido jam pasiimti dukros, dėl to išsikvietė policiją, kad jis galėtų pasiimti dukrą. K. S. namuose nebuvo. T. G. asmeniškai jam nepasakojo, kas įvyko, kas atsitiko, jis sužinojo tik tada, kai atvyko policija ir T. G. pradėjo viską pasakoti policijos pareigūnams. Nepamena, ką T. G. pasakojo policijos pareigūnams. Prieš tą įvykį, 2020 lapkričio 2 d., jis T. matė prieš tris dienas, ant jos veido nebuvo jokių sužalojimų. Bute su I. K. apie smurtą jis nešnekėjo, jie tik ginčijosi dėl vaiko, nes ji nenorėjo, kad pasiimtų, o jis negalėjo palikti vaiko su neblaivia motina (1 t., 66 - 68 b. l.).

Apžiūros protokole nurodyta, kad dalyvaujant Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos vyresniajam ekspertui J. M. P., apžiūrėtas nukentėjusiosios T. G. 2020 m. lapkričio 3 d. pateiktas medicinos dokumentų išrašas ir nustatyta, kad T. G. 2020 m. lapkričio 2 d. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas kairiojo skruosto ir viršutinės lūpos sumušimas. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padarytas ne mažiau kaip vienu smūginiu kieto buko riboto paviršiaus daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos (1 t., 80 - 84, 88 - 89 b. l.).

2020 m. lapkričio 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie įvykį pranešė T. G., jai buvo nustatyti šie sužalojimai: kairiojo skruosto patinimas, kraujosruva. T. G. būsena: šoko būsena, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė. Smurtu įtariami asmenys: I. K. ir K. S. Smurtu įtariamo asmens būklė: agresyvus, akivaizdžiai neblaivus (nustatytas 2,11 promilių girtumas). Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu: dukra ir jos sugyventinis (1 t., 22 - 27 b. l.).

2021 m. sausio 5 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėti policijos pareigūno uniformų kameros vaizdo įrašai: vaizdo įraše Nr. 2020_1102_214153_002.MP4, kurio trukmė 2.16 min., matyti, kaip policijos pareigūnus pasitinka vyras, kuris sako, kad dabar dukra sumušė jo buvusią uošvę, jis atvažiavo paimti vaiko“. Pareigūnas paklausia: „Tai jūsų buvusi žmona sumušė uošvienę?“ Vyras atsako: „Savo motiną, taip, ir vaikas dar yra mažametis, aš norėjau paimti vaiką, nes ten girtauja tam bute“. Pareigūnas klausia: „O tai motina irgi girta?“ Vyras atsako: „Ne, motina blaivi“. Pareigūnas klausia: „Jos dukra girta, kuri sumušė?“ Vyras atsako: „Taip, užeikit, pažiūrėkit“. Pareigūnai eina paskui vyriškį į butą.

Atidarius vaizdo įraše Nr. 2020_1102_214433_003.MP4, trukmė 05.03 min., matyti, kaip pareigūnai užeina į butą, moteris ranka laiko už kairės veido pusės. Policijos pareigūnas moters paklausia: „Kas nutiko?“ Moteris atsako: „Dukra sumušė, nenormali“. Pareigūnas paklausia, kur dukra, moteris ranka parodo į kitą kambarį ir pasakoja: „Ten, prieš tai jos sugyventinis narkomanas...“ negirdėti, ką sako moteris. Vienas pareigūnas nueina į kitą kambarį, o kitas pareigūnas lieka bendrauti su nukentėjusiąja. Pareigūnas paprašo moters praverti ir parodyti burną, ir klausia: „Ar skauda?“ Moteris atsako: „Žiauriai, pažiūrėkit, negaliu aš, skauda“. Pareigūnai apžiūri moters veidą, pasiteirauja, ar reikia medikų, moteris atsako: „Gal kažkaip, man rytoj į darbą“. Pareigūnas paragina važiuoti į „(duomenys neskelbtini)“, nukentėjusioji moteris pradeda verkti. Policijos pareigūnas, kuris filmuoja, pereina į kitą kambarį. Toliau vyksta pareigūnų pokalbis su I. K., G. K. dėl vaiko perdavimo.

Vaizdo įraše Nr. 2020_1102_215123_004.MP4, trukmė 6.59 min., matyti, kaip šnekasi pareigūnas ir nukentėjusi moteris. Ji sako: „Ji sumušė mano telefoną“. Policijos pareigūnas aiškina nukentėjusiajai, kad jai dabar reikia vykti į ligoninę. Toliau vyksta pokalbis tarp pareigūno ir vaiko tėvo, dėl vaiko perdavimo akto. Moteris klausia pareigūnų: „O kaip pareiškimą rašyti? Aš su ja bijau būti, ji užmuš mane“. Policijos pareigūnai aiškina nukentėjusiajai, kad pirma jai reikia vykti su medikais. Daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių nėra (1 t., 102 - 103 b. l.)

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad perklausytas Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) garso įrašas. Iš garso įrašo stenogramos matyti, kad skambutis iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) BPC informacinėje sistemoje užregistruotas 2020 m. lapkričio 2 d., 21.28 val., trukmė 1,48 min. Girdimas moters, vyro ir BPC darbuotojo balsas. Girdimi pašaliniai balsai moters, vaiko ir vyro. „BPC: 112 Moteris: Labas vakaras, aš dar kartą jums skambinu, čia (duomenys neskelbtini), dukra sumušė mane žiauriai, čia jau buvo policininkai. Su savo narkomanu sugyventiniu. Viską parašysiu. Jeigu galit, vaikas mažas. Aš noriu, kad ja paimtų. BPC: Kada jinai jus sumušė? Moteris: Dabar. BPC: Greitosios reikia jums? Moteris: Prašau. BPC: Greitosios reikia jums? Moteris: Va dabar vaiko tėvas atvažiavo, jie. BPC: Greitosios jums reikia dabar. Moteris: Pagalbos, nu turbūt aš visa, greitosios ne, bet pas mane pliusas žiaurus. BPC: Vardas pavardė jūsų? Moteris: T. G., ji su koja mušė, nu neadekvati. BPC: Durų kodas koks? Moteris: Prašau, durų kodas yra, bet aš nežinau, pas mane toks raktelis, durų kodas. BPC: Kokia gatvė ten pas jus? Moteris: (duomenys neskelbtini). BPC: Kokia? Moteris: (duomenys neskelbtini). BPC: Mhm, supratau. Moteris: Buvo ir prieš tai policija, išvarėm tą narkomaną jos sugyventinį, dabar ji sumušė mane žiauriai. BPC: Dukra jūsų? Moteris: Dukra. BPC: Ką ji padarė, kaip jus sumušė? Moteris: Su koja, su ranka, nu va jos buvęs vyras. Minutę. BPC: Greitosios tikrai nereikia jums? Vyras: Ko reikia, jūs galit patrulį iškviest ar ne, kad atvažiuotų, ar čia milijonas klausimų, kad užmuštų moterį. BPC: O kas jūs būsit? Vyras: Čia aš buvęs, buvęs vyras. BPC: Gerai važiuoja policija. (1 t., 99 – 101 b. l.).

Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARAA-0133 rodmenys patvirtina, kad 2020 m. lapkričio 2 d. 22.49 val. I. K. nustatytas 2,33 prom. girtumas (2 t., 66 b. l.).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2020 m. lapkričio 2 d., 20.08 val., pranešėja T. G. nurodė, kad ją šantažuoja du narkomanai, pokalbį nutraukė vyras, kuris pasakė, kad girta uošvė ir nieko nereikia. Girdisi, kaip moteris cypia, šaukia. 2020 m. lapkričio 2 d., 20.08 val., pranešėja T. G. nurodė, kad ją sumušė dukra I. K. ir jos sugyventinis K. S. (2 t., 178 - 178 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje reglamentuotos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais.

Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį, baudžiamosios teisės reguliuojamų santykių srityje šeima laikomi sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai), kartu gyvenantys sutuoktinių tėvai (įtėviai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo CK nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai.

Bylą nagrinėjant teisme kaltinamoji I. K. pripažino, kad tarp jos ir motinos, nukentėjusiosios T. G., įvyko konfliktas, kurio metu ji panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Nukentėjusioji bylos nagrinėjimo teisme metu atsisakė duoti parodymus prieš kaltinamąją, savo dukrą I. K. I. K. parodymus patvirtino liudytojų D. B. ir G. K. parodymai, kitų objektų apžiūros protokolo, policijos pareigūnų tarnybinio pranešimo, BIRT žiūryklės duomenys bei kita rašytinė bylos medžiaga. T. G. padarytus sužalojimus, jų mastą patvirtino Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos vyresniajam eksperto išvada. Nukentėjusioji yra kaltinamosios motina, todėl ši aplinkybė, vadovaujantis BK 248 straipsnio 2 dalimi, sudaro pagrindą kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis K. S. nepripažino savo kaltės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu. Teismas nustatė, kad K. S. dėstomos aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdžio metu skiriasi, nesutampa tarpusavyje, jiems prieštarauja ir liudytojų V. D., D. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Prieštaringais, iš esmės skirtingais pripažįstami ir B. S. ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdžio metu duoti parodymai, todėl teismas neturi pagrindo jais tikėti. Nukentėjusiosios parodymus dėl to, kad K. S. panaudojo prieš ją fizinį smurtą, patvirtina BIRT žiūryklės duomenys bei kitų objektų apžiūros protokolas. Teismas atkreipia dėmesį, kad skirtingai nei kaltinamasis K. S., nukentėjusioji T. G. iš esmės faktines aplinkybes, kaip nukentėjo nuo K. S., kad būtent jis jos atžvilgiu smurtavo, per tyrimo ir bylos nagrinėjimo eigą apklausiama iš viso net keturis kartus (tris kartus ikiteisminio tyrimo metu, kartą - teisme) aiškino vienodai ir pakankamai nuosekliai. Esminių jos parodymų prieštaravimų, kurie leistų suabejoti T. G. parodymais, nenustatyta. K. S. aplinkybė, kad T. G. jo nemėgsta, nuolat su juo konfliktuoja, prie jo kabinėjasi, todėl jį apkalbinėja, teismo vertinimu, visos šios baudžiamosios bylos kontekste nešalina kaltinamojo atsakomybės. T. G. pripažino nekenčianti K. S., bet įvardijo jo nemėgstanti dėl to, kad su juo alkoholį vartodama jos dukra tampa neadekvati, K. S. gyvena jos ir dukters namuose, neprisideda prie išlaikymo, buities, būna agresyvus.

Teismo vertinimu, K. S. keltą versiją, kad konflikto metu jo nebuvo namuose, nes jis buvo pas draugą V. D., paneigia tiek nenuoseklūs V. D., tiek jo draugės liudytojos B. S. parodymai. Abu šie liudytojai (V. D. – apklausiamas tik ikiteisminio tyrimo metu, B. S. - ir teisme) skirtingose apklausose skirtingai vardijo tiek susitikimo su K. S. laiką, tiek vietą – V. D. teigė, kad K. S. pasikvietė į namus, jis atėjo apie 16-17 val., o kai grįžo į namus B. S., namuose buvo trise (V. D., K. S. ir dar vienas draugas), K. S. buvo su juo iki vakaro. B. S. teigė, kad K. S. sutiko su V. D. išėjusi į parduotuvę tada, kai grįžo po darbo, apie 19 val., nors ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad K. S. rado grįžusį namo pas V. D. Kaltinamoji I. K. teigė, kad K. S. jai parnešė alaus, iš namų (duomenys neskelbtini) išėjo būtent nupirkti alaus iki 20 val., šią aplinkybę (kad I. K. parnešė alaus) pripažino ir pats K. S.

Atkreiptinas dėmesys, kad BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, jog 2020 m. lapkričio 2 d., 20.08 val., pranešėja T. G. nurodo, kad ją šantažuoja du narkomanai, pokalbį nutraukė vyras, kuris pasakė, kad girta uošvė ir nieko nereikia; užfiksuota, jog girdisi, kaip moteris cypia, šaukia. 2020 m. lapkričio 2 d., 20.08 val., pranešėja T. G. nurodė, kad ją sumušė dukra I. K. ir jos sugyventinis K. S. (2 t., 178 - 178 b. l.). Vertinant tai, kad liudytojas G. K., buvęs I. K. vyras ir T. G. žentas, netrukus po įvykio atvykęs pasiimti iš nesaugios aplinkos savo dukters sulaukė pareigūnų, netgi davė piktą pastabą Bendrojo pagalbos centro operatorei dėl jos, jo manymu, perteklinių klausimų, kitaip tariant stojo T. G. pusėn, teismui nekyla jokių abejonių, kad policijos pirminiuose pranešimuose fiksuotas būtent K. S. dalyvavimas tuo momentu, kai T. G. pirmą kartą skambino policijai. Šios aplinkybės leidžia teismui vienareikšmiškai teigti, jog K. S. buvo savo namuose bylai aktualiu laikotarpiu, būtent dėl jo smurtinių veiksmų T. G. pirmą kartą išsikvietė pareigūnus, kas tik dar kartą patvirtina, jog T. G. parodymai yra nuoseklūs, patikimi ir su kitais bylos duomenimis sudarantys vientisą loginę grandinę.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, sprendžia, kad K. S. kaltė 2020 m. lapkričio 2 d., apie 20.00 val., smurtavus prieš kartu gyvenančią sugyventinės I. K. motiną T. G. visiškai įrodyta. Nukentėjusioji yra kaltinamojo sugyventinės mama, veikos padarymo metu jie gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo sugyventinės motiną, ši aplinkybė, vadovaujantis BK 248 straipsnio 2 dalimi, sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš savo šeimos narį, t. y. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl kaltinamajam K. S. skiriamos bausmės

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikalstamą veiką asmeniui gali būti skiriama viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 27 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad K. S. paskutinį kartą teistas už tyčines nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl K. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, nustatytas kaltinamojo atsakomybę sunkinančias bei lengvinančią aplinkybes. K. S. įvykdė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, yra baigta. Analizuojant K. S. asmenybę, nustatyta, kad jis profesinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, konsultuotas (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), gydytas (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas, paskutinį kartą teistas už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, kas rodo, jog asmens elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia, jis yra linkęs pažeidinėti visuomenės nusistovėjusias kasdienes elgesio taisykles. Spręstina, kad K. S. dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų jokių išvadų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, taip pat nėra linkęs laikytis įstatymų, gerbti visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei, K. S. anksčiau paskirtos bausmės jo nesulaikė nuo naujų nusikaltimų padarymo.

Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik K. S. paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę), atsižvelgus į tai, kad nustatyta K. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis artimas sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui.

Kaltinamasis K. S. atlieka ankstesniu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė bendrintina ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo I. K. atžvilgiu

Kaltinamoji I. K. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

I. K. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, kaltinamoji savo kaltę pripažino, nurodė, kad dėl tokio savo elgesio gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė. I. K. anksčiau neteista, bausta administracine tvarka. Kaltinamoji nedirba, prieš įvykį vertėsi individualia veika, yra registruota Užimtumo tarnyboje, gydosi priklausomybę nuo alkoholio. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji T. G. patvirtino, kad kaltinamoji jos atsiprašė, ant savo dukros ji nebepyksta, sutinka taikytis, norėtų, kad kaltinamoji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamoji atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai nusikaltimu padarytą žalą, taip pat įvertinus kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas turi pagrindo manyti, kad I. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl tikslinga kaltinamosios atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąją I. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkei ir nukentėjusiajai susitaikius.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 18,80 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiojo gydymo, atlyginimo. Teismo posėdžio metu I. K. pateikė pinigų pervedimo kvitą, kurį teismas prijungė prie bylos, patvirtinantį, kad kaltinamoji Vilniaus teritorinei ligonių kasai žalą yra atlyginusi (2 t., 173 b. l.), todėl konstatuotina, kad žala civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai yra atlyginta.

Neišspręstų civilinių ieškinių baudžiamojoje byloje nėra.

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis K. S. laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina paskelbus nuosprendį kaip nebetikslinga, kadangi kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai I. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais paliktini baudžiamojoje byloje Nr. 1-193-992/2022.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, jai ir nukentėjusiajai T. G. susitaikius ir baudžiamąją bylą I. K. nutraukti.

I. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

I. K. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių nuostatomis, šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę iš dalies sudėti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. teismo nuosprendžiu skirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir K. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nuosprendį atliktos bausmės dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2022 m. vasario 3 d.

K. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - paskelbus šį nuosprendį panaikinti.

Daiktinius įrodymus – kompaktines plokšteles su garso ir vaizdo įrašais - palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti, kadangi kaltinamoji I. K. žalą atlygino.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė