Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-37-462/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-12
Bylos Nr.
1S-37-462/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Remigijus Preikšaitis
Pareiškėjas
Z. W.
Advokatai
Alvydas Buta
Kategorijos
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.13.; 2.2.7. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTAR T I S2008 m. vasario 12 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorui Irmantui Balčiūnui,

skundą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą padavusio asmens Z. W. (Z. W.) advokatui Alvydui Butai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-01-21 nutarties ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2008-01-22 nutartimi tenkino pareiškėjo Z. W. skundą ir panaikino Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2007-11-27 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Šalies argumentai

Skundu Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-01-22 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Skunde nurodoma, kad nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą aiškiai išdėstyti motyvai, dėl ko negalimas ikiteisminis tyrimas, tai yra, kad akivaizdu, jog nėra nusikalstamos veikos požymių. Prokuroras nurodo, kad įstatymų leidėjas aiškiai įvardija, kad baudžiamoji atsakomybė už išnaudojimą priverstiniam darbui kyla, kai panaudojamas fizinis smurtas ar grasinimai arba kitaip atimama galimybė priešintis, arba pasinaudojant žmogaus priklausomumu neteisėtai verčiant jį dirbti tam tikrą darbą arba tam, kuris veiką padarė versdamas žmogų dirbti vergovės ar kitokiomis nežmoniškomis sąlygomis.

Neteisėtas kaltininko elgesys pripažįstamas žmogaus išnaudojimu priverstiniam darbui, kai tam nurodomos būtinos įstatymų leidėjo sąlygos, kurias padaro kaltininkas priverstinai žmogų išnaudodamas darbui. Tai, kad nutraukus darbo sutartį išnyktų pagrindai pareiškėjams laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, negalima pripažinti pasinaudojimu žmogaus priklausomumu, kadangi sprendimus dėl asmens atvykimo, buvimo ir išvykimo iš Lietuvos Respublikos priima ne darbdavys, o valstybės įgaliotos institucijos. Prokuroras skunde nurodo, kad nesant nė vienos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147¹ str. alternatyvios veikos požymių, akivaizdu, jog nepadaryta nusikalstama veika. Darbdavio veiksmuose dėl nepagrįsto atleidimo iš darbo ar netinkamos darbo laiko apskaitos yra ne baudžiamosios, o darbo teisės dalykas.

Skunde tvirtinama, kad kilę darbo ginčai reguliuojami įstatymų numatyta tvarka, tai yra civilinio proceso reglamentuojamomis normomis, ir negali būti ikiteisminio tyrimo institucijų tyrimo objektu, jei nėra nusikalstamos veikos požymių, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas. Darbo ginčus kaip ikiteisminė institucija gina ir Valstybinė darbo inspekcija, o iš pareiškimo matyti, kad ši institucija ir atlieka tyrimą, kurio metu nebuvo nustatyta nusikalstamų veikų požymių.

Prokuroras konstatuoja, kad baudžiamojo proceso taikymas darbo ginčų tyrimui nesant nusikalstmos veikos požymių negalimas, nes jame numatytų prievartos priemonių taikymas gali nepagrįstai pažeisti asmens (darbdavio) teises.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-01-21 nutartis tenkinti pareiškėjo Z. W. skundą ir panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2007-11-27 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl šio teismo nutartis naikintina.

Skundžiamojoje apylinkės teismo nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad tik atlikus pareiškime nurodytų aplinkybių ikiteisminį tyrimą bus galima priimti teisiškai pagrįstą procesinį sprendimą dėl nusikalstamos veikos požymių buvimo ar nebuvimo fakto.

Bylos tyrimas ir nagrinėjimas, iš anksto žinant, kad joje nebus galima priimti apkaltinamojo nuosprendžio, reikštų nereikalingų lėšų ir proceso dalyvių laiko švaistymą, o tam tikrais atvejais galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas.

Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto pareiškimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo, kai be ikiteisminio tyrimo aišku, jog yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis – teisinė sąvoka, kuri nurodo teisiškai reikšmingus kiekvieno nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę, kuri atsiranda padarius Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas pavojingas veikas, kurios įstatymo yra pripažintos kaip nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių, atskirti nusikalstamą veiką nuo nenusikalstamos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147¹ straipsnio dispozicija numato baudžiamąją atsakomybę už tai, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas žmogaus priklausomumu neteisėtai vertė jį dirbti tam tikrą darbą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147¹ straipsnio uždrausta veika gali būti padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad panaudoja fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atima galimybę priešintis, arba pasinaudoja žmogaus priklausomumu versdamas jį dirbti tam tikrą darbą, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147¹ straipsnyje, objektyvusis požymis – veika – apibūdinama šiais veiksmais: fizinio smurto ar grasinimų panaudojimas arba kitaip atimta galimybė priešintis, arba pasinaudojimas žmogaus priklausomumu neteisėtai verčiant jį dirbti tam tikrą darbą. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda, kai atliekamas bent vienas iš minėtų alternatyvių veiksmų.

Z. W. 2007-11-21 pareiškime nurodo, kad darbdavys pasinaudodamas jo priklausomumu vertė dirbti UAB „Narsėnai“ nemokėdamas darbo sutartyje nustatyto atlyginimo, taip pat vertė dirbti viršvalandžius. Darbdavio veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147¹ straipsnyje, objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių, kadangi negalima teigti, jog darbdavys neteisėtai vertė pareiškėją Z. W. dirbti. Iš bylos medžiagos Nr. B3-88 matyti, kad pareiškėjas Z. W. atvyko į Lietuvos Respubliką ir UAB „Narsėnai“ įsidarbino savo noru, niekieno neverčiamas. Tai įrodo darbo sutartys, leidimai laikinai gyventi, leidimai dirbti užsieniečiui Lietuvos Respublikoje.

Pagrįstas prokuroro skundo tas motyvas, kad nutraukus darbo sutartį išnyktų pagrindai pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir to negalima pripažinti pasinaudojimu žmogaus priklausomumu. Kad Z. W. buvo priklausomas nuo darbdavio UAB „Narsėnai“ direktoriaus, paneigia dokumentai. Z. W. 2007-08-06 sudarė UAB „Geismėja“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Pagal šią sutartį už 10000 Lt Z. W. nupirko 100 proc. UAB „Geismėja“ akcijų. 2007-08-13 Z. W. dvejų metų laikotarpiui paskirtas minėtos bendrovės direktoriumi ir jam nustatytas 1300 Lt atlyginimas kas mėnesį. Kinijos Liaudies Respublikos pilietis Z. W. 2007-08-17 Klaipėdos m. VPK Migracijos skyriui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dokumentus, patvirtinančius teisę gauti minėtą dokumentą. 2007-11-28 Kinijos Liaudies Respublikos pilietis Z. W. gavo naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pažymėtina, kad Kinijos Liaudies Respublikos pilietis Z. W. pasinaudojo savo kaip darbuotojo teisėmis ir 2007-11-06 apskundė darbdavio veiksmus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus pareigūnams. Atlikus UAB „Narsėnai“ patikrinimą buvo nustatyta, kad darbo sutartyse yra šalių parašai, kad su Z. W. atsiskaityta pavėluotai ne atleidimo dieną 2007-10-29, o 2007-11-06.

Darbdavio veiksmuose dėl nepagrįsto atleidimo iš darbo ar netinkamos darbo laiko apskaitos yra ne baudžiamosios, o darbo teisės dalykas ir kilę darbo ginčai reguliuojami įstatymų numatyta tvarka, tai yra civilinio proceso reglamentuojamomis normomis, ir negali būti ikiteisminio tyrimo institucijų tyrimo objektu, jei nėra nusikalstamos veikos požymių, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 str., 441 str., 442 str.1 d. 2 p.,

n u t aria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį, kuria panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinti.

Priimti dėl skundo naują sprendimą.

Atmesti pareiškėjo Z. W. skundą dėl 2007-11-27 Klaipėdos m. apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro I.Balčiūno nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Remigijus Preikšaitis