Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2S-885-459/2013

Teisėjas Robertas Povilaitis (Proceso Nr. 2-43-3-00212-2014-4)

NUTARTIS

2014 m. balandžio 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Andželos Tamašauskienės atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Andželos Tamašauskienės pareiškimą suinteresuotiems asmenims: išieškotojai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir skolininkei S. B. dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

antstolė A. Tamašauskienė CPK 771 straipsnio 5 dalies pagrindu pateikė teismui sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Aktu konstatuota, jog skolininkė S. B. per teismo nustatytą terminą neįvykdė Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-10-29 sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Ginčas kyla dėl to, ar teismas pagrįstai nustatė antstolei pašalinti pareiškimo (akto) trūkumus.

Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.).

Antstolė teismui pateikė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Šioje teisės normoje nurodyta, jog sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. CPK 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad asmenų procesiniame dokumente turi būti nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolės akte nurodytas suinteresuoto asmens (skolininkės) S. B. adresas (duomenys neskelbtini), atitinka vykdomajame rašte nurodytą S. B. adresą. Pažymėtina, kad vykdomasis raštas išduotas to paties teismo. Teismas, priėmęs antstolės sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, suinteresuotiems asmenims nustatė terminą atsiliepimams pateikti, nors tokios prievolės suinteresuotiems asmenims įstatymas nenumato (CPK 593 str.). Teismo pranešimas S. B. grįžo neįteiktas – nurodyta, jog neatsiėmė (b. l. 15). Teismo patikrinti duomenys viešajame registre apie S. B. gyvenamąją vietą sutapo su antstolės nurodytu adresu. Duomenų apie įsidarbinimą nerasta (b. l. 16–17). Atsižvelgus į šiuos duomenis negalima teigti, kad antstolė nenurodė tinkamo suinteresuoto asmens adreso, kuris neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte bei CK 2.16, 2.17 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Darytina išvada, jog vien tai, kad S. B. neatsiėmė jai palikto pranešimo, dar nereiškia, kad adresas yra netikslus ar S. B. gyvenamoji vieta nežinoma. Byloje nėra duomenų, kad skolininkė gyventų kitu adresu. Įvertinus civilinės bylos bei vykdomosios bylos duomenis, akivaizdu, kad skolininkė vengia priimti teismo procesinius dokumentus, todėl teismas, gavęs duomenis apie pranešimo neįteikimą turėjo galimybę pakartotinai išsiųsti pranešimą, tačiau to nepadarė. Šiuo atveju teismas turėjo įvertinti ir tai, kad skolininkei apie priimtą sprendimą buvo žinoma, apie vykdomą procesą taip pat, todėl ir pati skolininkė privalo domėtis vykdymo eiga ir pan. (CPK 42 str. 5 d.). Be to, pirmosios instancijos teismas, nepasiūlė antstolei pasirinkti kitą įteikimo būdą, nors tokią pareigą turėjo (CPK 117 str.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškimų nagrinėjimo tvarką vykdymo procese reglamentuoja CPK 593 straipsnis, kuriame yra nustatyti sutrumpinti nagrinėjimo terminai bei aiškiai nurodyta, jog neatvykimas į teismo posėdį nekliudo nagrinėti bylą. Nagrinėjamu atveju, antstolei nepašalinus trūkumų, t. y. nepatikslinus skolininkės adreso, išeitų, jog sprendimas būtų neįvykdytas, o skolininkei už jo nevykdymą nebūtų paskirtos atitinkamos poveikio priemonės. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą darytina išvada, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas antstolę pašalinti pareiškimo (akto) trūkumus, neįsigilino į situaciją, nepagrįstai antstolės pateiktą aktą sutapatino su ieškiniu, neatsižvelgė į teisingumo bei protingumo kriterijus ir formaliai nustatė trūkumus, kurie iš esmė nekliudo nagrinėti bylą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir pritaikė procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą nutartį, kuri naikintina (CPK 337 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais teisėjų kolegija

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti.