Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-01-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-29-449/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-28
Bylos Nr.
1S-29-449/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Bielskis, Linas Šiukšta, Alenas Piesliakas
Kaltinamasis
R. V.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-29-449/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12336-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. V. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 1 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2020 m. kovo 26 d., laikotarpyje nuo 16.00 val. iki 18.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, (duomenys neskelbtini), A. B. priklausančioje sodyboje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupe kartu su T. S., E. K. ir A. R., tarpusavio konflikto su D. L. metu, tyčia, bendrais veiksmais, rankomis, kojomis, medinėmis lazdomis sudavė ne mažiau kaip dvidešimt du smūgius į galvą ir kitas kūno vietas nukentėjusiam D. L., tuo bendrais veiksmais padarė D. L. kraujosruvas kairiųjų žasto – dilbio bei dešinio žasto, kairės plaštakos, kairiųjų šono bei klubo srityse, nubrozdinimus kairio riešo, dešiniųjų žasto, dilbio, plaštakos, kairės šlaunies, abiejų sėdmenų, abiejų klubų bei dešinės čiurnos sąnario srityse, VII šonkaulio lūžimą kairės mentinės linijos projekcijoje, taip pat ir nubrozdinimą kaktoje, kraujosruvas kaktoje ir abiejų akių vokuose, masyvias kraujosruvas kaktos ir abiejų momenų sričių priekinių dalių minkštuosiuose audiniuose bei poodyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiojo pusrutulio kaktinės skilties priekinės dalies sferiniame paviršiuje, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejų pusrutulių kaktinių bei momeninių skilčių srityse ir po smegenėlių abiejų pusrutulių minkštaisiais dangalais apatiniuose paviršiuose, galvos smegenų sukrėtimą, kraujo išsiliejimą į galvos smegenis, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, dėl ko nukentėjusysis D. L. 2020 m. kovo 31 d., 9.15 val. VšĮ ,,X ligoninė“ mirė, tai yra nužudė D. L..

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2020 m. balandžio 1 d. R. V. buvo laikinai sulaikytas. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi R. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi kaltinamajam R. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šalies argumentai

4. Kaltinamasis R. V. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį ir pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą kita švelnesne kardomąją priemone.

4.1. Skunde kaltinamasis nurodo, jog jis neplanuoja bėgti (slėptis) nuo teismo. Tam jis neturi jokio pagrindo, nes supranta savo atliktus veiksmus, kaltu dėl nusikaltimo prisipažįsta iš dalies ir labai gailisi. Sužinojęs apie nukentėjusiojo D. L. mirtį jis pats kreipėsi į savo gynėją, kuriam nurodė apie dalyvavimą incidente, kurio metu buvo mirtinai sužalotas nukentėjusysis, o vėliau kreipėsi į policiją ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo R. V. nuomone, šie veiksmai rodo, kad jis nesislėpė ir nevengė policijos pareigūnų, o pats pas juos nuvyko ir davė parodymus apie savo ir kitų asmenų veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Suvokdamas, kad gali būti apkaltintas nužudymu, norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, jis būtų pasinaudojęs tariamomis galimybėmis slėptis užsienio valstybėse.

4.2. Nors teismas nurodo apie tariamus jo ryšius užsienio valstybėse, tačiau, pasak R. V., tokiais ryšiais jis būtų galėjęs pasinaudoti iš karto po įvykio. To jis nepadarė, taip pat ir dabar nesiekia bėgti (slėptis) užsienio valstybėje. Kaltinamasis nurodo, kad jis jokių ryšių (draugų ar pažįstamų) užsienyje neturi. Į užsienį jis buvo išvykęs per įdarbinimo agentūrą, o ne per draugus ar pažįstamus.

4.3. Kaltinamasis R. V. nurodo, kad iki bylos teisminio nagrinėjimo pabaigos jis norėtų praleisti laiką su savo šeima, turi sutuoktinę ir mažametę dukrą. Be to, jis turi gyvenamąją vietą pas savo motiną. Kaltinamasis pasižada užsiregistruoti į Užimtumo tarnybą ar savarankiškai ieškoti darbo, kad padėtų savo šeimai. Pasak kaltinamojo, praleisti mėnesiai įkalinimo įstaigoje pakeitė jo mąstymą gerąja linkme. Įkalinimo įstaigoje jis mokosi 10 klasėje, yra paskatintas už gerą elgesį, taip pat jis dalyvauja smiginio ar kitokių žaidimų turnyruose.

4.4. Skunde kaltinamasis nurodo ir apie tai, kad šiuo metu kitas kaltinamasis A. R. yra laisvėje ir gyvena kartu su liudytoja. Ši aplinkybė, pasak R. V., galėjo turėti įtakos bylos eigai, jie galėjo tarpusavyje suderinti parodymus.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo R. V. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. V. skundas atmetamas

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, jog Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsė kaltinamajam R. V. kardomosios priemonės suėmimo terminą.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

8. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų kitų kaltinamųjų A. R., E. K., T. S. parodymuose, liudytojų E. V., J. S., S. B., Ž. K. parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, specialisto išvadose Nr. 47/2020(09) bei kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje, taip pat iš dalies ir paties kaltinamojo parodymuose, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis R. V. galėjo padaryti nusikalstamą veiką.

8.1. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma tik išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Todėl skundo argumentai, susiję su kito kaltinamojo ir liudytojos tariamu parodymų derinimu, nėra analizuojami.

9. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

10. Kauno apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam R. V. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą – bėgs (slėpsis) nuo teismo. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl nurodyto suėmimo pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių.

11. Pagal BPK 122 straipsnio 2 dalį, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

11.1. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. V. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe nužudė D. L.. R. V. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta tik griežta laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų. Kaip skundžiamoje nutartyje pažymėta, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti ar lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Būtent taip bausmės griežtumą kartu su kitomis aplinkybėmis ir įvertino apygardos teismas.

11.2. Teismas įvertino aplinkybę, jog kaltinamasis R. V. yra vedęs ir turi mažametę dukrą, tačiau kartu su savo šeima kaltinamasis negyveno, jis gyveno pas savo motiną. Nors skunde nurodoma, kad iki bylos išnagrinėjimo kaltinamasis norėtų praleisti laiką su savo šeima, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog R. V. šeimą turėjo jau inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu ir tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesustabdė. Skunde kaltinamasis nurodo ir apie tai, kad būdamas laisvėje užsiregistruotų Užimtumo tarnyboje ar savarankiškai ieškotų darbo, nes nori padėti savo šeimai. Vėlgi iki jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo R. V. niekur nedirbo (7 t., 173 b.l.), nebuvo užsiregistravęs ir Užimtumo tarnyboje, nuo 2016 m. gegužės 13 d. darbo paieškos nutrauktos (7 t., 174 b.l.). Jis neturi ir jokio turto (7 t., 175 b.l.). Šios aplinkybės parodo, kad kaltinamojo R. V. socialiniai ir darbiniai ryšiai Lietuvoje nėra tvirti.

11.3. Tuo tarpu kaltinamasis turi ryšių užsienyje. Iš informacijos apie pretendentą paieškos rezultatų matosi, kad R. V. nuo 2018 m. sausio 23 d. iki 2018 m. birželio 9 d. (7 t., 141-144 b.l.) buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Kaip pirmosios instancijos teismas nurodė, kaltinamasis tam tikrais laikotarpiais gyveno užsienyje, kur tvirtina dirbęs. Be to, pradėjus ikiteisminį tyrimą jis taip pat norėjo išvykti į užsienio valstybę dirbti, tačiau to padaryti jam nepavyko dėl pasaulyje susiklosčiusios COVID-19 pandemijos situacijos. Visi šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad R. V., priešingai nei jis nurodo, turi ryšių užsienyje ir, siekiant išvengti gresiančios atsakomybės, jis taip pat gali slėptis nuo teismo ir užsienyje. Šios išvados nepaneigia skunde nurodoma aplinkybė, jog dirbti į užsienį jis buvo išvykęs per įdarbinimo agentūrą. Nors kaltinamasis nurodo, kad tokiais ryšiais jis būtų pasinaudojęs iš karto po įvykio, bet sužinojęs apie nukentėjusiojo mirtį pats nuvyko į policiją, šiuo metu taip pat neplanuoja bėgti (slėptis) nuo teismo, tačiau šios aplinkybės nepaneigia prognozuojamo R. V. bėgimo nuo teismo tikimybės. Pažymėtina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali ryžtis slapstymuisi ir nėra būtina nustatyti, jog asmuo praeityje jau mėgino bėgti (slėptis) ar konkrečiomis ir nustatytomis priemonėmis rengiasi, planuoja bėgti (slėptis).

11.4. Spręsdamas klausimą dėl suėmimo pagrindo buvimo teismas įvertino ir kaltinamojo asmenybę. Praeityje R. V. teistas tris kartus (7 t., 145-159, 151-165 b.l.), taip pat ir už nusikaltimą žmogaus sveikatai. Jis eilę kartų baustas ir administracinėmis nuobaudomis (7 t., 166-172 b.l.). Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, padarė išvadą, kad kaltinamasis, be kita ko, nėra linkęs užsiimti prasminga veikla ir savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis – girtauja, vartoja narkotines ir/ar psichotropines medžiagas, kas jį neretai priveda prie nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų darymo, o tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Todėl skunde nurodomi R. V. teigiami pokyčiai įkalinimo įstaigoje neatsveria jau aptartų jį neigiamai charakterizuojančių duomenų.

12. Aptartos aplinkybės patvirtina, jog Kauno apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis R. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13. Įvertinus kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, gresiančią bausmę, jo asmenybę, ryšius užsienyje, daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą R. V. į laisvę bei skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų ar jų kompleksas nebus pakankamos užtikrinti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese. Suėmimas, kaip pati griežčiausia kardomoji priemonė, suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, BPK 44 straipsnio 1 dalies nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis R. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutarė:

kaltinamojo R. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi kaltinamajam R. V. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Albinas BielskisAlenas PiesliakasLinas Šiukšta