Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant A. Dailidienei, D. Zadrauskaitei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorams Vytautui Turauskiui, Jonui Vitkauskui, nukentėjusiai I. V., jos gynėjai advokatei L. G., nuteistajam R. K., jo gynėjai advokatei I. A., teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl 2007 m. sausio 8 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str. ir nuteistas 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 1( vieneriems ) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos bei be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos. Nuosprendžiu priteista iš R. K. nukentėjusiai V. K. priteista 1000 (vieną tūkstantį) litų neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiai I. V. priteista 800 (aštuoni šimtai) litų proceso išlaidų.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteista už tai, kad 2004 m. birželio – liepos mėnesiais, tiksliau nenustatytu laiku, vakarais, name, esančiame (duomenys neskelbtini), gulėdamas vienoje lovoje su savo mažamete dukra V. K., gim. 1998 m. rugsėjo 15 d., bučiuodamas mažametę nukentėjusiąją V. K. į lūpas, kišdamas liežuvį jai į burną, prašydamas paliesti jo lytinius organus bei numovęs kelnaites, ranka liesdamas nukentėjusiosios mažametės V. K. lytinius organus, keletą kartų atliko su mažamete dukra tvirkinimo veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo. R. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Nuosprendis, dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, keistinas, naujai išdėstant įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes.

BK 153 str. atsakomybę numato tam, kas tvirkinamuosius veiksmus atliko mažamečio asmens atžvilgiu. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teismo posėdžiuose duoti mažametės liudytojos V. K., gim. 1998 m. rugsėjo 15 d., parodymai rodo, kad, 2004 m. vasarą, kai kuriais savaitgalių vakarais, jai mūvint marškinėliais ir triusikėliais, kaltinamasis, mūvėdamas triusikais, guldavosi į lovą drauge su ja ir, bučiuodamas ją, kišdavo į josios burną liežuvį, nuvovęs mažametei triusikėlis, ranka liesdavo josios lytinius organus bei jo liepiama, ji ranka liesdavo jojo lytinį organą. Pagrindo netikėti šiais mažametės parodymais, nėra.

Duomenys byloje rodo, kad, pradėjus byloje ikiteisminį tyrimą, pirmą kartą su mažamete V. K. bendravusi VŠĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichologė V. B., vertino tik mažametės psichologinę būseną ir josios protinį išsivystymą. Apeliantas teisus, teigdamas, kad minėta psichologė konstatavo, jog „šeimoje formuojamos neigiamos nuostatos apie biologinį tėvą“, bet ši psichologės išvada pagrindo teigti, kad mažametė, duodama parodymus apie apelianto su ja atlikinėtus veiksmus, kalbėjo netiesą, neduoda. Psichologė V. B. su mažamete atliktų tvirkinamųjų veiksmų fakto buvimo, netyrė ir nevertino (t.1, b.l. 26). Akivaizdu, kad mažametės motina ir močiutė, sužinojusius iš mažametės apie apelianto su mažamete atlikinėtus veiksmus, formuoti jai teigiamas biologinio tėvo nuostatas ir negalėjo.

2004 m. rugsėjo 20 d. Vaiko raidos centro atsakymas į jam užduotą klausimą, taip pat neduoda pagrindo netikėti mažametės parodymais. Atsakyme duota išvada, jog apie su ja atlikinėtus veiksmus mažametė „pasakoja cituodama mamos žodžius“ (t.1, b.l. 30), nemotyvuotas ir jokiais faktiniais duomenimis, nepatvirtintas. Vien tik tai, kad Vaiko raidos centras mažametės parodymų negali nei patvirtinti, nei paneigti, josios duotų parodymų niekiniais nedaro.

2004 m. lapkričio 15 d. Viešosios įstaigos Vaiko namas išvada konstatavo aukštą tikimybę, kad mažametė V. K. iš apelianto pusės patyrė nevienkartinius tvirkinamuosius veiksmus, kurie pasireiškė tuo, kad vakarais dešine ranka apeliantas lietė mažametės dukros lytinius organus ir, paėmęs mažametės ranką, versdavo ją liesti savo lytinius organus (t.1, b.l. 39). Šią išvadą pilnai pagrindžia ir prie jos pateikta tiriamoji medžiaga, įrašyta kompaktiniuose diskuose. Apeliantas teisus, teigdamas, kad šis ikiteisminis tyrimas padarė išvadą, jog buvo motinos interesas visiškai apriboti tėvui matytis su dukra, tačiau toks motinos interesas negali būti suprastas kitaip, kaip tik siekis apsaugoti mažametę nuo tvirkinamųjų veiksmų su ja tęsimo ir jis neduoda pagrindo padaryti išvadą, jog mažamtės parodymai tėra jos motinos žodžių suformuota nuomonė.

2004 m. lapkričio 31 d. teismo psichiatrinės psichologinės ekspertizės aktas apelianto skunde nurodytų teiginių, kad „šeimoje suformuotos neigiamos nuostatos vaiko tėvo atžvilgiu, kad ...vaikas cituoja mamos žodžius ir t,t“, nekonstatavo. Akto turinys rodo, kad jo aprašomojoje dalyje ekspertų komisija išvardijo jai pateiktas išvadas ir nurašė jų turinį. Ekspertai, šios ekspertizės metu atlikę mažametės psichinės būsenos tyrimą, konstatavo, mažametės aiškinimus, jog apeliantas „grabinėja“ ir „liepia čiupinėti jam pimpalą“.

2005 m. balandžio 5 d. - birželio 6 d. Centrinės teismo psichiatrijos komisijos, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 5 (t.1, b.l. 61-64) rekomenduota remtis Viešosios įstaigos Vaiko namas duota išvada. Šio akto turinys rodo, kad mažametė aiškindama, jog apeliantas „čiupinėjo ... glostė, kur siusiuką darau... sakė ... čiupinėk pimpalą ... jis mažas ... padidėja ...“, jokiai įtakai bei bandymams pakeisti josios pasakojimo detales, nepasidavė ir pagrindo mažametės parodymus vertinti vienareikšmiai, kaip nepatikimus, nėra. Ši ekspertizės išvada taip pat konstatavo, kad 2004 m. lapkričio 15 d. VŠĮ Vaiko namas išvadą apie aukštą tikimybę, jog V. K. patyrė tvirkinamuosius veiksmus iš tėvo R. K. pusės, davė atlikęs išsamų specializuotą tyrimą. 2005 m. balandžio 5 d. - birželio 6 d. Centrinės teismo psichiatrijos komisijos, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadoje konstatuota, kad V. K. amžiaus tarpsniui būdingas polinkis subjektyviai sudėtingose situacijose nevalingai pasiduoti aplinkinių (ypač jai svarbių ir reikšmingų asmenų) įtakai, tačiau, kad V. K. yra padidintai įtaigi ir, kad jai būdingas padidintas polinkis fantazuoti, tyrimo metu nenustatyta. Apklausti liudytojais apeliaciniame teismo posėdyje ekspertai K. D. ir V. J. patvirtino ne tik VŠĮ Vaiko namas duotos išvados patikimumą, išsamumą ir kvalifikuotumą, bet ir tai, kad, duodama parodymus, mažametė sakė tiesą. Jeigu mažametė duotų melagingus parodymus, tai ekspertizės metu tai tikrai būtų nustatyta. Ekspertizės išvados aktu konstatuota, kad mažametė galėjo suvokti ir apibūdinti su ja atlikinėtų veiksmų konkrečią faktinę pusę, nurodydama, kur vyko tie veiksmai ir kas juos atliko. Duomenys byloje rodo, kad faktai apie su mažamete atlikinėtus tvirkinamuosius veiksmus paaiškėjo 2004 m. birželį J. V. ir išgirdus mažametę kalbant su savimi bei sakant, kad „tėtė jai masažuoja šikniuką“, kad „pimpalas padidėja“. Liudytoja O. R. parodė, kad ji jau 2004 m. gegužės mėnesį atkreipė dėmesį į keistą mažametės elgesį. Ši sėdėdavo prasižergusi, būdavo užsigalvojusi, ėmė šlapintis į lovą, nenorėdavo važiuoti pas apeliantą. Tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek ekspertams ir specialistams, tiek ir teismuose (tame tarpe ir šiame teisme) mažametės duoti parodymai apie su ja atlikinėtus seksualinio pobūdžio veiksmus, t.y.apie tai, kad jai būnant pas apeliantą namuose ir gulint lovoje vakarais vykdavusį josios lytinių organų lietimą ir glostymą, apelianto liepimu vykusį jo lytinio organo čiupinėjimą, yra pastovūs, tad akivaizdu, jog iš esmės mažametės parodymai vienodi. Tai, kad, duodama minėtus parodymus mažametė kalba padrikai, skurdžiai, atsainiai bei painioja ar vis kitaip aiškina kitas įvykių aplinkybes, pagrindo josios parodymus apie apelianto su ja atlikinėtus veiksmus laikyti niekiniais, neduoda. Įvertinus tai, kad mažametė negali suprasti tvirkinamųjų veiksmų esmės, kad josios protinio išsivystymo lygis yra žemesnis nei statistinis josios amžiaus tarpsnio vidurkis, kad josios dėmesys yra siauros apimties, nepastovus, lengvai išblaškomas, kad josios ilgalaikė atmintis kiek apsunkinta, įsiminimas yra nepatvarus ir atgaminami tik paskiri faktai, prisiminimai nesusiejami į loginę grandinę, laiko suvokimas netikslus (išskyrus artimiausius laikotarpius nuo valandos iki kelių dienų), kad tokio amžiaus vaikams aplamai yra būdingas įsimintos medžiagos išlaikymo atmintyje nepatvarumas (kuo daugiau laiko po įvykio praeina, tuo sunkiau jį atgamina) bei tai, kad josios parodymai nukreipti prieš artimą jai žmogų, akivaizdu, kad minėti amžiaus tarpsnio ypatumai ir apsunkino mažametės sugebėjimą duoti tikslius, patikimus, aiškius, išsamius ir konkrečius parodymus, bet josios duotų parodymų niekiniais nepadarė ir apelianto veiksmų, glosčius mažametės lytinius organus bei jo liepimu mažametei glosčius apelianto lytinį organą, nepaneigė, tad, pagal inkriminuotą kaltinimą, teismas pagrįstai apeliantą pripažino kaltu. Teismo padarytos išvados faktinėms bylos aplinkybėms neprieštarauja, jose prielaidų ir spėjimų, nėra.

Duomenys byloje rodo, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu liudytoja R. Z. buvo apelianto sugyventinė. Mažametės teigimu, tvirkinamuosius veiksmus apeliantas darydavo jo sugyventinei nesant namuose. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, t.y. 2004 m. lapkričio 29 d. (t.1, b.l. 77-78)parodymuose A. Z. teigė savaitgaliais dirbusi „teatro kavinėje“ ir į namus grįždavusi apie 23 ar 24 val., kai V. K. jau miegodavusi. Be to, ji nurodė ir tai, kad 2004 m. vasarą, birželio pabaigoje liepos pradžioje ji buvo išvykusi į Palangą, kur atostogavo, o kur ji buvo 2004 m. liepos 16-18 dienomis, neprisimena. Tačiau, duodama parodymus 2005 m. spalio 21 d. (t.1, b.l. 79), liudytoja R. Z. juos pakeitė ir parodė, kad nuo 2004 m. balandžio mėnesio, iki 2004 m. spalio mėnesio ji nedirbo ir visus savaitgalius buvo namuose kartu su apeliantu, tad šis mažametės nurodytų veiksmų su ja atlikti negalėjo. Įvertinus tai, kad 2005 m. balandžio 2 d. liudytoja su apeliantu įregistravo santuoką ir tapo suinteresuota šios bylos baigtimi, šie šios liudytojos parodymai vertintini kritiškai. Apklausiama 2006 m. balandžio 14 d. teismo posėdyje (t.2, b.l. 55-57), ši liudytoja ir vėl pripažino, jog 2004 m. birželio mėnesio pabaigoje ji su drauge išvyko atostogauti į Palangą. Vadinasi, kai kurių savaitgalių vakarais apeliantas su mažamete dukra turėjo galimybę būti ir miegoti vienas.

BPK 219 str. 1 d. 3 p. įpareigoja prokurorą, surašant kaltinamąjį aktą aprašyti nusikalstamą veiką ir nurodyti padarytos nusikalstamos veikos vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Apeliantas teisus, teigdamas, kad BPK 10 str. suteikia jam teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Duomenys byloje rodo, kad apeliantas tikrai buvo kaltinamas nusikalstamų veikų, padarytų konkrečiu laiku, t.y. 2004 m. birželio 4 - 6, 18 - 20, liepos 2 - 6, 16 - 20 dienomis, padarymu. Duomenys byloje rodo, kad mažametė apelianto dukra V. K. nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teismuose metu, konkrečių dienų, kada su ja buvo atliekami tvirkinamieji veiksmai, nurodyti negali, nes, sutinkamai su 2005 m. balandžio 5 – birželio 6 d. Centrinės teismo psichiatrijos komisijos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 5 išvada, ji, pagal savo amžių bei jos turimas žinias gali teisingai suvokti, įsiminti ir atgaminti tik konkrečias faktines aplinkybes, t,y, apytikslį įvykio laiką, jo vietą, įvykio dalyvius ir atskirus veiksmus, tačiau, dėl įsimintos medžiagos išlaikymo atmintyje nepatvarumo, netikslaus laiko suvokimo, skurdaus žodyno, menko sugebėjimo logiškai išdėstyti įvykių eigą, josios parodymai yra skurdūs ir padriki. Ikiteisminio tyrimo metu konkrečios birželio ir liepos mėnesių dienos apeliantui inkriminuotos buvo pagal I. V. ir paties apelianto parodymus, kurie rodė, jog būtent tomis 2004 m. birželio ir liepos mėnesių dienomis mažametė V. K. turėjo būti pas apeliantą bei, kad būtent 2004 m. birželio 4, 18 ir liepos 2, 16 dienomis mažametę V. K. apeliantas ir pasiėmė. Visuose pasakojimuose mažametė tvirtina, jog tvirkinama ji buvo tuomet, kai, nesant namuose R. Z. (dabartinė pavardė - duomenys neskelbtini), miegodavo tėvo kambaryje. Įvertinus tai, kad mažametė V. K. miegodavo ir senelių kambaryje, akivaizdu, kad tvirkinamieji veiksmai negalėjo būti atliekami visomis kaltinimo inkriminuotų laikotarpių dienomis. Galimybės nustatyti, kokiomis konkrečiomis tų savaitgalių dienomis mažametė miegojo senelių kambaryje ir kokiomis konkrečiomis tų savaitgalių dienomis ji miegojo tėvo kambaryje bei, kada ir kurią valandą tomis savaitgalių dienomis liudytoja R. Z. (duomenys neskelbtini) grįžo į namus, nėra, tad nėra ir galimybės nustatyti konkretų tvirkinamųjų veiksmų atlikimo su mažamete, laiką, todėl apeliantui pateiktą kaltinimą teismas ir turėjo patikslinti, suformuluodamas jį naujai. Aplamai, toks nusikalstamų veikų padarymo laiko tikslinimas, t.y. konkrečios nusikalstamos veikos padarymo datos pakeitimas į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą datą, kaltinimo ribų neišplečia, teisės į gynybą nepažeidžia ir kaltinamojo teisinės padėties nepasunkina. Šiuo konkrečiu atveju, teismas, kaltinimo inkriminuotas konkrečias birželio ir liepos mėnesių dienas pakeitęs į nenustatytas 2004 m. birželio – liepos mėnesių dienas, apeliantui pareikštą kaltinimą stipriai išplėtė ir, privertęs jį gintis dėl visų 2004 m. birželio ir liepos mėnesių dienų, tuo apsunkino jo teisinę padėtį ir netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus. Šis teismo padarytas pažeidimas apeliacinės instancijos teismo gali būti ištaisytas, naujai išdėstant pripažintos įrodyta veikos aplinkybes. Apeliantas neneigia, mažametę V. K. pasiėmęs 2004 m. birželio 4 - 6, 18 - 20, liepos 2 - 6, 16 - 20 dienoms. Apelianto parodymus teismas pagrįstai vertino kritiškai. Jo parodymai nepastovūs ir prieštarauja faktinei bylos medžiagai. O būtent: apelianto teiginius, kad 2004 m. liepos 16-18 dienomis jo Lietuvoje nebuvo, kad jis buvo išvykęs į Lenkiją (t.2, b.l. 49), paneigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM raštas, apie tai, kad per Lazdijų PKP apeliantas iš Lietuvos išvyko tik 2004 m. liepos 17 d. 22.26 val. (t.2, b.l. 70), o savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad 2004 m. liepos 16-18 jis su dukra buvo namuose, pats atsisakė (t.2, b.l. 49). Mažametės V. K. parodymai rodo, kad tvirkinamieji veiksmai su ja atlikti buvo ne vieną kartą, tad kolegija konstatuoja, kad R. K., 2004 metų laikotarpių nuo birželio 4 d. iki 6 d., nuo birželio 18 d. iki 20 d., nuo liepos 2 d. iki 6 d., nuo liepos 16 d. iki 20 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dienomis, namuose, esančiuose Gedimino 19, Alytuje, vakarais, su savo mažamete dukra V. K., gim. 1998 m. rugsėjo 9 d., gulėdamas vienoje lovoje, bučiuodamas bei bučiavimo metu kišdamas jai į burną liežuvį, numaudamas kelnaites ir ranka liesdamas josios lytinius organus bei prašydamas mažametės dukros ranka liesti jo lytinį organą, mažametės dukros atžvilgiu eilę kartų atliko tvirkinimo veiksmus.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 8 d. nuosprendį pakeisti naujai išdėstant įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes ir nustatyti, kad : R. K., 2004 metų laikotarpių nuo birželio 4 d. iki 6 d., nuo birželio 18 d. iki 20 d., nuo liepos 2 d. iki 6 d., nuo liepos 16 d. iki 20 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dienomis, namuose, esančiuose – (duomenys neskelbtini), vakarais, su savo mažamete dukra V. K., gim. 1998 m. rugsėjo 9 d., gulėdamas vienoje lovoje, bučiuodamas bei bučiavimo metu kišdamas jai į burną liežuvį, numaudamas kelnaites ir ranka liesdamas josios lytinius organus bei prašydamas mažametės dukros ranka liesti jo lytinį organą, mažametės dukros atžvilgiu eilę kartų atliko tvirkinimo veiksmus.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.