Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Č. K. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo Č. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

pagal BK 145 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos, griežtesne apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdalius ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Č. K. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2014 m. vasario 9 d., apie 15.30 val., atėjo į E. S. namus, esančius Radviliškio r., Pociūnėlių k., (duomenys neskelbtini), ir E. S. pareikalavus, kad jis išeitų iš jo namų, nuo stalo paėmė peilį, užsimojo juo prieš E. S., parvertė jį ant lovos ir grasino jį nužudyti – papjauti, bandė peiliu E. S. įdurti ties kaklo ir krūtinės sritimi, taip grumdamasis peiliu sužalojo kairės rankos didįjį pirštą, bei išeidamas iš nukentėjusiojo namų du kartus peiliu smogė į namų duris, taip E. S. sukėlė fizinį skausmą bei sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis Č. K. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, Č. K. pripažino kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d. ir BK 145 str. 1 d. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos teismo nustatytos faktinės Č. K. inkriminuotų nusikaltimų aplinkybės, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nuteistasis mano, jog jam paskirta bausmė yra per griežta. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

BK 54 str. reikalauja, kad teismas skirtų bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Skirdamas nuteistajam Č. K. bausmes už skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, ir apeliantas savo skunde iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgęs apylinkės teismas. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus), į apeliantą apibūdinančius duomenis (nusikaltimus padarė būdamas teistas), įvertino nukentėjusiojo E. S. nuomonę (60 b. l.) dėl Č. K. taikytinos baudžiamosios atsakomybės. Apylinkės teismas, skirdamas apeliantui bausmes, pagrįstai atsižvelgė ne tik į nustatytą apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, bet ir į teisingai nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nuteistajam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, 6 b. l.), tai aiškiai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Apeliantui taikytinos baudžiamosios atsakomybės kontekste kolegija taip pat pažymi, kad Č. K. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nuosprendžiu jau buvo nuteistas už faktiškai analogiškas nusikalstamas veikas pagal BK 140 str. 1 d., BK 145 str. 1 d. bei pagal BK 284 str. 1 d. (43-46 b. l.) ir praėjus vos pusei metų po paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos namuose vėl padarė naujus nusikaltimus, inkriminuotus skundžiamu nuosprendžiu. Akivaizdu, kad net realiai atlikta laisvės atėmimo bausmė apeliantui pozityvaus poveikio nedaro – jis toliau pažeidinėja įstatymus, smurtauja prieš žmones, grasina juos nužudyti. Tai, kas paminėta, rodo didesnį apelianto ir jo neteisėto elgesio pavojingumą, todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui skirti apeliantui griežčiausias savo rūšimi realias BK 140 str. 1 d., BK 145 str. 1 d. sankcijose numatytas bausmes – terminuotą laisvės atėmimą. Nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra artimos minimalioms tokios rūšies bausmėms (minimali – 3 mėnesiai), todėl laikyti jas aiškiai per griežtomis, kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo. Atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas ir taip nuteistajam Č. K., taikydamas BK 64¹ str. (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija) nuostatas, teisingai subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl mažinti jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę taip pat nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Č. K. apeliacinį skundą atmesti.