Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, našlė, gyv. (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nedirbanti, anksčiau neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. M. 2025 m. sausio 31 d. apie 09.25 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, tai yra, 09.54 val. antru bandymu alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 ARTB-0181 (patikros sertifikato Nr. 2198018) jai buvo nustatytas 2,96 promilės neblaivumas, tai yra, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal LR BK 281¹ str. 1 d. (b. l. 5).

Neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, jog 2025-01-31, 09:32 val. L. M. nustatytas 3,54 promilių neblaivumas, o 09:54 val. nustatytas 2,96 promilių neblaivumas (b. l. 22).

Transporto priemonės aprašu (b. l. 23–24).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu (b .l. 25).

Registracijos liudijimo kopija (b. l. 26).

Duomenų bazės informacija (b .l. 31–32).

Dėl veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad kaltinamosios L. M. nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai. Ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,96 prom. neblaivumas, o tokie kaltinamosios veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Paminėtina, jog L. M. visiškai pripažino vairavusi transporto priemonę būdama neblaivi bei sutiko su nustatyto neblaivumo parodymais. Įvykio vietoje policijos pareigūnai L. M. 2025 m. sausio 31 d., 09:32 val., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARTB-0181 (patikros sertifikato Nr. 2198018, nustatė 3,54 promilių neblaivumą, 09:54 val. nustatytas 2,96 promilių neblaivumas (b. l. 22). Aplinkybę, jog L. M. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, byloje patvirtina pati kaltinamoji, asmens blaivumo testo rezultatai, bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamosios kaltės įrodymais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamosios veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo – transporto priemonės vairavimo neblaiviam, kai neblaivumas viršija 1,51 promiles – požymiai, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu T. M. prašė perduoti jo motiną L. M. jo atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu nustatomos visos šios sąlygos: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Nesant nors vienos sąlygos, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-51/2010 ir kt.).

Kaltinamoji padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, anksčiau teismo neteista, administracine tvarka nebausta (70–71,79–80). L. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padariusi nusikaltimą, kritiškai įvertino savo elgesį ir išgyvena dėl to. Tai laikytina kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji L. M. yra našlė, turinti nuolatinę gyvenamąją vietą, nedirbanti, viena auginanti nepilnametę dukrą paauglę. Įvertinus visas šias aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad L. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018) ir teismo vertinimu T. M. ir yra būtent tas asmuo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pateikęs T. M. yra kaltinamosios sūnus. Jų tarpusavio santykiai geri, mama yra linkusi klausyti jo nuomonės, drauge sprendžia iškilusias problemas. T. M. neteistas, administracine tvarka nebaustas. Nurodė, kad mama gydėsi nuo alkoholio problemų, jos atsirado po tėčio mirties, mamos ir sesės santykiai taip pat pasikeitė po tėčio mirties. Mato mamos pastangas gydytis, mano, kad reikalinga ir psichologo pagalba. Su mama dažnai susimato, liko vienintelis vyras šeimoje. Dirba (duomenys neskelbtini), dar mokosi elektriko specialybės, gyvena su drauge, nevedęs, vaikų neturi. T. M. teisiamojo posėdžio metu palaikė prašymą perduoti kaltinamąją jo atsakomybėn pagal laidavimą, nes jis gali daryti ir daro teigiamą įtaką savo motinai L. M., kuri jo pagalbą priimą bei jo nuomonės įsiklauso. Pažymėtina, jog laiduotojo patikimumas vertinamas atsižvelgiant į tai, kiek savo paties gyvenimu, autoritetu, savo moralinėmis nuostatomis laiduotojas galės daryti teigiamą įtaką asmeniui, kuris atleidžiamas nuo atsakomybės. Byloje pateiktos, tiek darbdavio, tiek (duomenys neskelbtini) charakteristikos, kurios T. M. apibūdina teigiamai, kaip atsakingą, draugišką ir paslaugų. Drausminių nuobaudų neturi, konfliktų kolektyve nebuvo. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali savo gyvenimiška patirtimi, moralinėmis nuostatomis, nepriekaištingu elgesiu daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. Visos šios aplinkybės rodo, kad T. M. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo motinai kaltinamajai L. M..

Byloje nėra kokių nors duomenų, kurie indikuotų apie tai, jog kaltinamoji ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamosios neigiamą požiūrį į jos padarytą nusikalstamą veiką, artimus santykius su sūnumi, ir jo pasiryžimą prisiimti atsakomybę, yra pagrindas manyti, jog kaltinamoji, teismo sprendimu perdavus ją sūnaus atsakomybėn, nedarys naujų teisės pažeidimų ir nebenusikals, o sūnus savo elgesiu, pavyzdžiu ir kasdieniniu bendravimu turės jos elgesiui teigiamą įtaką. Laidavimo terminas nustatytinas 1 (vieniems) metams.

Teismo vertinimu, pasitikėjimas laiduotoju gali būti įgyvendinamas ir nereikalaujant užstato. Aptariamu atveju, vertintina, jog reikalavimas įmokėti užstatą iš esmės neatliks kokio nors reikšmingesnio vaidmens, kadangi laiduotojo ir kaltinamosios motyvacija nenusikalsti ir laikytis įstatymų, taip pat pateisinti teismo pasitikėjimą, yra pakankamai stiprūs bei nuoširdūs. Įvertinus kaltinamosios ir laiduotojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, laiduotojo turtinę padėtį, yra pagrindas manyti, kad laidavimo tikslai bus pasiekti neskiriant užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis), nes pagrindinė laidavimo paskirtis yra padėti nusikaltusiam žmogui suprasti padaryto nusikaltimo galimas pasekmes ir daugiau nenusikalsti.

Kaltinamajai išaiškintinos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytos teisinės pasekmės.

Laiduotojui išaiškintina BK 40 straipsnio 6 dalyje numatyta teisė atsisakyti laidavimo ir šio veiksmo teisinės pasekmės.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nustatyta, jog kaltinamoji L. M. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdama Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatant taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad L. M. yra bedarbė, susisiekimas su miestu yra komplikuotas, viena augina nepilnametę paauglę dukrą, toks atvejis buvo vienetinis, nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, savo poelgį vertino blogai, nėra teista, administracine tvarka nebausta, turtinė žala nei fiziniams, nei juridiniams asmenims nepadaryta, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos veika labiau atsitiktinė bei spontaniška, ji vairavo transporto priemonę turėdamas teisę vairuoti. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį (2,96 promilės), spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo dienos, t. y. nuo momento, kai jai realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2025 m. vasario 1 d. (b. l. 66–68).

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Nagrinėjamu atveju automobilis „Opel Vectra“, valstybins numeris (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik anksčiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Teismas pripažįsta, jog nustačius, kad automobilis „Opel Vectra“, valstybins numeris (duomenys neskelbtini) buvo L. M. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Nustatyta, kad kaltinamoji L. M., būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,96 prom. neblaivumas, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybins numeris (duomenys neskelbtini) kuris yra registruotas jos pačios vardu, naudojant automobilį padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymą, transporto priemonė – „Opel Vectra“, valstybins numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys, 4 dalies 3 punktas, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

– automobilis „Opel Vectra“, valstybins numeris (duomenys neskelbtini) kuris saugomas automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) ir jo užvedimo raktas (1 t., b. l. 25), automobilio registracijos dokumentas (duomenys neskelbtini), esantis voke prisegtame prie bylos galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu perduotinas automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai;

– L. M. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2017 m. vasario 9 d. VĮ Regitra, galiojantis iki 2027 m. vasario 9 d., esantis voke prisegtame prie bylos galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu perduotinas VĮ Regitra;

– L. M. išaiškintina baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo tvarka.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl gynėjo dalyvavimo išieškojimo

Nagrinėjamoje byloje 2025 m. vasario 20 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kurioje nurodyta, kad iš viso valstybės naudai priteistinos 187,50 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo, turi būti atsižvelgiama ir į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Tai reiškia, kad šioje byloje gynėja buvo paskirta ne kaltinamosios, o valstybės iniciatyva, kuri jai garantuoja tokią teisę.

Atsižvelgus į tai, kad kaltinamoji šiuo metu niekur nedirba bei į tai, kad antrinė teisinė pagalba kaltinamajam šioje byloje buvo teikiama ne jos iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, teismas sprendžia, kad išlaidos už L. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 - 307, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant ją 1 (vienerių) metų terminui laiduotojo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn. Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti L. M., kad jai, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui T. M., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistai L. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 1 d.

Išaiškinti L. M., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 3 punktu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistai L. M. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „Opel Vectra“, valstybins numeris (duomenys neskelbtini)

L. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialios teisės sustabdymą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį „Opel Vectra“, valstybins numeris (duomenys neskelbtini) kuris saugomas automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) ir jo užvedimo raktas (1 t., b. l. 25), automobilio registracijos dokumentą (duomenys neskelbtini), esantį voke prisegtame prie bylos galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai;

– L. M. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2017 m. vasario 9 d. VĮ Regitra, galiojantis iki 2027 m. vasario 9 d., esantį voke prisegtame prie bylos galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu perduoti VĮ Regitra.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.