Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Kristinai Raulinaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini) “ patikslintą ieškinį atsakovui R. J. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo L. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. 2022 m. rugsėjo 14 d. Kauno apylinkės teismas priėmė galutinį sprendimą, kuriuo Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1217-584/2022 paliko nepakeistą (2 t., b. l. 165–168).

7. 2022 m. spalio 13 d. teisme buvo gautas atsakovo apeliacinis skundas, kuriame jis nurodė, jog pirmos instancijos teismas sprendime, nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos dėl civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų taikymo, nepagrįstai sprendė, jog vien atsakovo teisių gynyba, tai yra pretenzijos ikiteismine tvarka pareiškimas ieškovei, neteikiant ieškinio, sudaro pagrindą nustatyti civilinės atsakomybės sąlygą – neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas yra privaloma deliktinės atsakomybės sąlyga, išskyrus atvejus, jei įstatymas nustato pareigą atlyginti žalą, padarytą teisėtais veiksmais, todėl šios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos paneigimas tais atvejais, kai prievolė atsakovui atlyginti padarytą žalą kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą negali būti tenkinami, nes veikos teisėtumas savaime paneigia tokio pobūdžio turtinės prievolės egzistavimą. Pažymėtina, kad esminės reikšmės turi asmens kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, kas teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo. Nagrinėjamu atveju, kuomet asmuo, naudojasi teisinės gynybos būdu, ko pasėkoje atsiranda žala, vertintina ar asmens, kuris naudojosi teisine gynyba, veiksmai buvo teisėti ir asmuo nepiktnaudžiavo suteiktomis teisėmis. Tik nustačius veiksmų neteisėtumą ar piktnaudžiavimą suteiktomis procesinėmis teisėmis, nustatytina civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai, be kurios civilinės atsakomybės taikymas nėra galimas. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad 2020 metais uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“ ir ieškovė atlikinėjo darbus Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje, tai yra buvo kasamos didelės duobės komunikacijos tinklams, vykdomi inžinerinių tinklų bei gatvės rekonstravimo darbai. Taip pat nėra ginčo, kad vykdant ieškovės darbus (2020 m. birželio – spalio mėnesiai) (duomenys neskelbtini) gatvėje 2020 m. rugpjūčio mėnesį įvyko atsakovo gyvenamojo namo Kaune, (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), pastato dalinė griūtis, dėl ko buvo padaryta itin didelė žala (žalos dydis siekia mažiausiai 25 677,00 Eur sumą). 2020 m. rugsėjo 4 d. antstolio Mareko Petrovskio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog iki pretenzijos ieškovei pateikimo buvo fiksuotas žalos gyvenamajam namui padarymo faktas ir laikotarpis, tai yra buvo fiksuota, kad, vykdant uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ir ieškovės minėtus darbus, įskilo atsakovui priklausančio gyvenamojo namo šiaurinės pusės siena, atsirado tarpas tarp sujungtų namų, ant namo stogo pasislinko stogo šiferio lakštai, įkrito namo virtuvės grindys, virtuvėje ir antrame aukšte atsirado didelis grindų nuokrypis, įskilo tvoros betoninis pamatas. Nuosekli byloje pateiktų duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad pretenzija buvo pateikta, esant objektyviems duomenis dėl žalos fakto, jos dydžio ir susidarymo priežasčių, dėl to, nagrinėjamu atveju nėra jokių atsakovo neteisėtų veiksmų. Be to, kreipimasis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos (tai yra žalos atlyginimo) yra teisė, o ne pareiga, ir ta aplinkybė, kad, esant eilei objektyvių duomenų, siekiant apginti savo pažeistas teises ikiteismine tvarka, buvo ieškovei pateikta pretenzija, niekaip neįpareigoja atsakovo kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, nesutikus ieškovei atlyginti žalos ne teismo tvarka, ir tokie atsakovo veiksmai (tai yra pretenzijos pateikimas) savaime nelaikytinas neteisėtais veiksmais, kadangi pretenzija buvo pateikta, esant objektyviam pagrindui, o ne piktnaudžiaujant teise ar elgiantis neteisėtai (2 t., b. l. 172–180).

9. 2023 m. kovo 2 d. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 14 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o aptartas pirmosios instancijos teismo byloje pateiktų įrodymų vertinimas buvo nepakankamas teismo išvadoms dėl ieškinio pagrįstumo (3 t., b. l. 27–35).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

preliminarus teismo sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas.

20. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 14 d. galutiniu sprendimu preliminarų teismo 2021 m. spalio 11d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad atsakovas, reikalaudamas atlyginti jam 25 677,46 Eur turtinę žalą, sukėlė ieškovei nuostolius. Atsakovo reikalavimo suma yra didelė, todėl ieškovė turėjo imtis aktyvių veiksmų ir gintis nuo pareikšto reikalavimo, patirdama dėl to atitinkamas išlaidas. Pirmoji atsakovo pretenzija ieškovei buvo pareikšta beveik prieš dvejus metus (2020 m. spalio 22 d.), tačiau ieškinys dėl žalos atlyginimo iki šiol nepareikštas. Šių aplinkybių pagrindu, teismas padarė išvadą, kad atsakovo ir trečiojo asmens pretenzija yra nepagrįsta.

21. Nesutikdami su Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. galutiniu sprendimu, atsakovas R. J. ir trečiasis asmuo L. J. apeliaciniu skundu prašė panaikinti galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas nepagrįstai neteisėtais atsakovo veiksmais pripažino ikiteismine tvarka apeliantų pareikštą pretenziją ieškovei, tačiau nepateikus teismui ieškinio dėl žalos atlyginimo. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-331/2008, buvo pateikti išaiškinimai dėl civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, kuomet žala buvo padaryta kitam asmeniui ginant savo galimai pažeistas teises. Apeliantų vertinimu, šie kasacinio teismo išaiškinimai yra aktualūs ir nagrinėjamoje byloje. Jeigu asmuo, naudojasi teisinės gynybos būdu, dėl ko atsiranda žala, teismas turi įvertinti, ar asmens, kuris naudojosi teisine gynyba, veiksmai buvo teisėti ir asmuo nepiktnaudžiavo suteiktomis teisėmis. Tik nustačius veiksmų neteisėtumą ar piktnaudžiavimą suteiktomis procesinėmis teisėmis, galima teigti, kad egzistuoja civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai, be kurios civilinė atsakomybė negalima.

22. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka ir perduodamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nustatė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovei siekiant prisiteisti iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą, reikalinga nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą); 2) žalą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padariusio asmens kaltę. Šiuo atveju ginčas iš esmės kilo dėl vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, jog deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Nurodė, jog nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo reikalavimą atsakovui dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo kildina iš atsakovo nepagrįstai pareikštos 2020 m. spalio 21 d. pretenzijos (pareiškimo), kurios pagrindu buvo pareikalauta iš bendrovės atlyginti 25 677,46 Eur žalą, kuri, anot atsakovo, buvo padaryta jo gyvenamajam namui ieškovei netinkamai atlikus statybos (žemės kasimo) darbus (duomenys neskelbtini) g., Kaune. Todėl ieškovė, siekdama apsiginti nuo nepagrįstos atsakovo pretenzijos, buvo priversta samdyti specialistus (statybos specialistą, teisininką, antstolį), patirdama prašomus priteisti iš atsakovo nuostolius. Kitaip tariant, ieškovė teigia, kad atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir kelia atsakovo piktnaudžiavimo teise klausimą (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

23. Kauno apygardos teismas, 2023 m. kovo 2 d. nutartyje sutiko su apeliantų argumentais, kad jų nurodyta kasacinio teismo civilinė byla Nr. 3K-3-331/2008 ir joje priimta 2008 m. birželio 13 d. nutartis, nors savo faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo šios nagrinėjamos bylos aplinkybių, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, joje pateikti vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų – išaiškinimai CK 1.137 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste aktualūs ir nagrinėjamai bylai. Nurodė, kad minėtoje nutartyje, kasacinio teismo teisėjų kolegija, vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos, gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, pažymėjo, kad esminės reikšmės turi <....>, nukentėjusiojo kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, kas teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Šiuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais būtų pagrindas pripažinti tokį kreipimąsi <...>, kai atsakovo teisinis statusas ir kitos aplinkybės liudytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų. Taigi, jeigu byloje nustatytos aplinkybės neįrodo aiškiai išreikšto atsakovo piktnaudžiavimo teise, kaip tai numatyta CK 1.137 straipsnio 3 dalyje, taip pat atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, savo teisių gynimas leistinomis priemonėmis negali būti pripažįstamas neteisėtu veikimu CK 6.246 straipsnio prasme.

24. Išnagrinėjus perduotą iš naujo nagrinėti civilinę bylą ir įvertinus joje pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo kreipimosi į ieškovę ir UAB „Kauno vandenys“ aplinkybės, prašant sumokėti 25 677,46 Eur žalos atlyginimą, kurią jis patyrė dėl gyvenamojo namo apgadinimų atliekant žemės kasimo darbus (duomenys neskelbtini) g., Kaune (t. 1, b. l. 5-7), neįrodo aiškiai išreikšto atsakovo piktnaudžiavimo teise, kaip tai numatyta CK 1.137 straipsnio 3 dalyje, taip pat atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo.

25. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas R. J. ir trečiasis asmuo L. J. yra gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturčiai. (t. 1, b. l. 165). Taip pat, nustatyta, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. birželio – spalio mėnesiais vykdė (duomenys neskelbtini) g., Kaune statybos rangos darbus (vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukcijos darbus), pagal su užsakovu UAB „Kauno vandenis“ sudarytas darbų pirkimo –pardavimo sutartis, papildomus susitarimus ir užduotis.

26. Teismo posėdyje L. J. paaiškino, kad tikrai nebuvo jokio noro pasipinigauti. 2020 m. vasarą, nuo birželio ar liepos mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė darbus, (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo iškastos ir ilgam laikui paliktos atviros tranšėjos, jas kasė du kartus – keičiant įvadus, tada buvo užkasta ir iškasta vėl, visoje gatvėje. Vykdant darbus, name jautėsi didžiulė vibracija, viskas drebėjo. 2020 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, galėjo būti rugpjūčio 23 d., grįžę su atsakovu į namus po savaitgalio išvykos, rado įkritusias grindis, įtrūkusį namo pamatą, sutrūkusį namą. Pirmiausia kreipėsi į draudimą. Draudimo atstovas atvykęs pamatė gatvėje iškastas tranšėjas, pasakė, kad įvykis nedraudiminis, rekomendavo kreiptis į tą, kas atliko darbus. Tuomet jie kreipėsi į statybų ekspertą. Jiems patarė ištirti gruntą. Tuo metu dar negalvojo kažkam reikšti pretenzijų, tik sprendė, ką daryti su namu. Tik vėliau pareiškė pretenziją. Gavę atsakymą, kad dėl ilgą laiką iškastų tranšėjų pasislinko gruntas ir dėl to sutrūko namas, pirmiausia žodžiu aiškinosi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovais, sakė, kad jų vykdytų darbų atsitiko bėda. Tačiau jie numojo ranka. Tuomet parašė laišką, kvietė apžiūrėti namą. Atvykę ieškovės atstovai apžiūrėjo namą, atliko savo vertinimą, teigė, kad defektai jau buvo. Tačiau tai netiesa. „Google“ nuotraukose nieko nesimato. Namo deformacijų anksčiau tikrai nebuvo. Buvo tik sienos defektas prie namo kampo, dėl jo jokių pretenzijų ieškovei nereiškia. Galėjo būti paviršinis įtrūkimas pamate, tačiau kai su gruntu namas leidosi, jis pagilėjo, lūžo pamatas, buvo reikalingas pamato tvirtinimas. Kad ieškovės veiksmai buvo namo griūties priežastis, atsakė ne vienas specialistas, buvo daromas grunto tyrimas. Grindys įkrito ne dėl supuvusių bruselių, kaip teigia ieškovė, nes jokių supuvusių bruselių nebuvo.

27. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina buvus atsakovo ir trečiojo asmens nurodytą įvykių eigą. Iš AB „Lietuvos draudimas“ 2020-09-02 rašto matyti, jog pirmiausia apie pastebėtus gyvenamojo namo sugadinimus buvo pranešta draudimo bendrovei „Lietuvos draudimas“, kurioje draustas gyvenamas namas. Matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ atstovas buvo atvykęs į vietą bei apžiūrėjęs objektą, padarė įvykio vietos fotografijas, kuriuose užfiksavo ne tik namo defektus – pasėdusias grindis, skilusį pamatą, atsivėrusį tarpą tarp gyvenamojo namo ir priestato, bet ir šalia namo iškastą gatvę, vykdomus darbus. Todėl sprendė, kad žalos priežastis yra vykdomi darbai ir įvykį laikė nedraudžiamuoju ( 1 t./ b.l. 60-61, 3 t.).

28. Iš 2020 m. rugsėjo 3 -4 d. antstolio Mareko Petrovskio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog iki pretenzijos ieškovei pateikimo buvo fiksuotas žalos gyvenamajam namui padarymo faktas ir laikotarpis, taip pat nurodyta, jog faktinių aplinkybių konstatavimo metu (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo atliekami rekonstravimo ir žemės kasimo darbai, iškastos duobės komunikacijų tinklams. Užfiksuota, kad yra įskilęs atsakovui priklausančio gyvenamojo namo Kaune, (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), tvoros betoninis pamatas, šiaurinės pusės siena, atsiradęs tarpas tarp sujungtų namų, ant namo stogo pasislinkę stogo šiferio lakštai, nusėdusios grindys, tarp grindų ir grindjuostės yra atsiradęs 3 cm. tarpas (1 t. b.l. 63-69).

29. Iš UAB „Projektana“ parengtos vienbučio gyvenamojo namo avarinės būklės šalinimo (duomenys neskelbtini), Kauno m., antros geotechninės kategorijos projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaitos matyti, jog užsakovo R. J. užsakymu, 2020 m. rugsėjo mėnesį buvo atlikti inžineriniai geologiniai tyrimai, tikslu nustatyti vietos hidrogeologines sąlygas, įvertinti gruntų mechanines savybes, reikalingas pastato avarinės būklės šalinimo projekto parengimui. Atlikus tyrimus, nustatyta, kad: 1. geomorfologiniu požiūriu tirtas sklypas yra Pravieniškių agraduotoje moreninėje lygumoje. Apylinkių paviršius yra banguota lyguma. Natūralus žemės paviršius pasikeitęs dėl metais kvartale vykdytų statybų, dėl gatvių ir jose praeinančių požeminiu komunikacijų tiesimo. Didelę šalia namo esančios teritorijos dalį dengia kietos dangos: asfaltbetonis, trinkelės ir kita. 1) Ištirtame sklypo geologiniame; pjūvyje išskirti 4 genetiniai gruntų tipai: technogeniniai dariniai (t IV) IGS Nr. 1, ežerinės nuogulos (1 IV)- IGS Nr. 2-5, viršutinio pleistoceno Baltijos posvitės limnoglacialinės nuogulos (1g III bl) IGS Nr. 6 ir Baltijos posvitės glacialiniai dariniai (g Ulbi) IGS Nr. 7-8. 2) Ištirtame geologiniame pjūvyje yra silpnų grunto sluoksnių. Tai visas supiltas gruntas (IGS Nr. l) ir didžioji dalis ežerinės kilmės gruntų (IGS Nr. 3, 4, 5). Tyrimų taške silpni gruntai slūgsojo iki 2,6 m gylio nuo žemės paviršiaus. 3) Tyrimų metu abiejuose gręžinyje nuo 1,6 m gylyje (abs aukštis 77,35 m) pastebėtas gruntinis vanduo, turintis podirvio vandens bruožų. Vanduo susikaupęs ežerinės kilmės gruntuose: smėlio lęšiuose, įsiterpiančiuose į sapropelį ir mažo plastiškumo molį, bei kiek didesnis jo kiekis dulkingo smėlio sluoksnyje. Aukščiausias gruntinio vandens lygis prognozuojamas 77,95 m absoliutiniame aukštyje, nes pagal savininko pasakojimą rūsio grindys, kurių altitudė apie 77,75 m. kartais „būdavo yra užliejamos vandens. 4) Namo deformacijas nulėmė jau paminėti silpni gruntai, kurie vietomis tikrai slūgso po pamatų padu. Šie silpni gruntai, ypač dalinai konsoliduotas sapropelis (IGS Nr. 3), labai jautrūs dinaminėms apkrovoms (vibracijai) ir vandens lygio svyravimams. Vandens lygio žemėjimas didina geostatinį slėgį į gruntą ir tuo pačiu pagrindo susispaudimą. Gali būti, kad greta esančioje gatvėje vykdant inžinerinių tinklų rekonstrukciją ir dėl pastarųjų metų sausros žemėjo gruntinio vandens lygis nulėmęs suintensyvėjusias pagrindo deformacijas. 5) Namo padėties stabilizavimui ir būklės pagerinimui reikalingas pamatų stiprinimas (1 t. b.l. 70-83).

30. Iš UAB „Ma Projektai“ 2020 m. spalio 2 d. parengto statinio techninės būklės tyrimo akto matyti, kad dar iki pretenzijos ieškovei pateikimo, užsakovo R. J. užsakymu, buvo įvertinta gyvenamojo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaunas, konstrukcijų būklė. Matyti, kad apžiūrėjus esamą pastatą pastebėta žymių sėdimų ir deformacijų keliančių grėsmę bendram pastato pastovumui. Tai trūkusi namo (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) šiaurinės pusės siena, pamatai, atsiradęs plyšys tarp sujungtų namų pažymėjimas plane 4a2/p ir lA'/mP. Tai įvardyta, kaip statinio galimos avarinės būklės požymiai. Akte taip pat nurodyta, pažaidos priskiriamos prie stiprių, svarbiausia pažaida – mūrinių konstrukcijų pleišėjimas. Plyšių ir atsivėrimų priežastys – dėl pamatų nevienodų nuosėdžių. Grindų deformacijos priežastis - po medinėmis grindų lagėmis nusėdusios g/b atramos. Pažymėta, kad šalia pastato buvo atliekami (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimo ir žemės kasimo darbai. To pasekoje, esamo pastato pamatai patyrė neleistinas deformacijas. Tyrimo išvadose nurodyta, kad: „1. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Kaune, pažymėjimas plane 4a2/p ir lAVm šiaurinės pusės nešančios sienos mūro ir pamatų konstrukcijų būklė neatitinka esminių statinio reikalavimų (nustatytu Reglamente (ES) Nr. 305/2011): 1. mechaninio atsparumo ir pastovumo, tai yra, kad apkrovos, galinčios statinį veikti naudojimo metu, nesukeltų šių pasekmių: didesnių deformacijų nei leistinos, žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai. Esamos būklės pamatai ir mūras nesiimant priemonių, neužtikrins saugios pastato dalies eksploatacijos ir pastovumo ilgame laikotarpyje. 2 Higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, tai yra, kad būtų nepažeistos statinyje ar prie jo esančių žmonių higienos sąlygos ir nekiltų grėsmė žmonių sveikatai. Išvardintos konstrukcijos netenkina statybos techninio reglamento STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ (Žin. 2003 m. birželio 20 d., Nr. 59-2683) ir statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 Esminiai statinio reikalavimai. „Mechaninis patvarumas ir pastovumas”. (Žin., 2005, Nr. 115-4195) reikalavimu. Pamatų konstrukcija tenkina statybos techninio reglamento STR 2.05.04:2003 ,,Poveikiai ir apkrovos“ (Žin. 2003 m. birželio 20 d., Nr. 59-2683) ir statybos techninio reglamento STR 2.0l.01(l):2005 Esminiai statinio reikalavimu. „Mechaninis patvarumas ir pastovumas“. (Žin., 2005. Nr. 115-4195) reikalavimus. 5.1 Privalomos pastabos: 5. l. l. rekomenduojama nedelsiant imtis priemonių pastato konstrukcijų būklei pagerinti, kad ateityje išvengti esamų konstrukcijų avarinės būklės: nustatyta tvarka parengti esamų mūro sienų ir pamatų konstrukcijų stiprinimo projektą (rekomenduojami įsukamieji poliai po pastato pamatais). Ant pamatų įrengti – atnaujinti hidroizoliaciją“. (1 t. b./l. 92-112).

31. Iš UAB „Polista” parengto darbų kiekių žiniaraščio objektui- gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), matyti, jog gyvenamojo namo pamatų stiprinimo ir sienų suvaržymo darbai kainuos 25 677,46 Eur sumą (1 t. b.l. 91).

32. Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad atsakovo ir trečiojo asmens atstovė 2020 m. spalio 21 d. pareiškimu kreipėsi ne tik į ieškovę, bet ir į UAB „Kauno vandenys“, prašydama per 7 dienas nuo pareiškimo gavimo dienos sumokėti jos atstovaujamiesiems 25 677,46 Eur žalos atlyginimą, kurią jie patyrė dėl gyvenamojo namo apgadinimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Kauno vandenys“, atliekant žemės kasimo darbus (duomenys neskelbtini) g., Kaune (t. 1, b. l. 5). Tačiau UAB „Kauno vandenys“ 2020-11- 24 atsakymu trumpai informavo, kad mokėti nurodytą sumą atsisako, nes už galimai padarytą žalą UAB „Kauno vandenys“, nėra atsakinga, kadangi jokių darbų (duomenys neskelbtini) g. nevykdė. Taip pat nurodė, kad UAB „Kauno vandenys“ užsakymu, darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl visas turi reikšti šiai bendrovei (1 t. b.l. 113).

33. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, jog atsakovas turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog pagrindinė namo deformacijų priežastis buvo greta gyvenamojo namo esančioje gatvėje vykdyti inžinerinių tinklų rekonstrukcijos darbai, kadangi tiek AB „Lietuvos draudimas“ rašte, kuriame įvykis pripažintas nedraudiminiu, tiek ir aptartose specialistų išvadose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje vykdomi žemės kasimo darbai turėjo įtakos žalos atsiradimui, nes to pasekoje, esamo pastato pamatai patyrė neleistinas deformacijas, dėl kurių atsivėrė plyšiai ir atsirado grindų deformacijos. Kaip jau nustatyta, atsakovas kartu su pareiškimu pateikė ieškovei visus jo surinktus, kurie, jo nuomone, pagrindžia tiek gyvenamojo namo sugadinimus, tiek ir ieškovės kaltę ir žalos dydį, bei priežastinį ryšį tarp ieškovės atliktų veiksmų ir padarytos žalos.

34. Tai, kad ieškovė kategoriškai nesutiko su atsakovo pareiškimu ir vertino, jog atsakovo pateikti duomenys nepatvirtina, jog namo defektai atsirado dėl ieškovės vykdytų darbų Algirdo gatvėje, juos kritikavo, laikė tendencingais, neobjektyviais, nereiškia, jog ir atsakovas turėjo būti tokios pačios nuomonės. Nors atsakovo pasitelktų specialistų išvadose nėra vienareikšmiai nurodyta, kad namo defektus sąlygojo išimtinai ieškovės vykdyti darbai, o yra nurodytos ir kitos priežastys –grunto ypatumai, sausros poveikis ir kt., tai nesudaro pagrindo vertinti, jog atsakovas pareiškė aiškiai nepagrįstą pretenziją ieškovei. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nereti atvejai, kai nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo nustatomos kelios žalos atsiradimo priežastys, keli atsakingi asmenys. Tokiu atveju sprendžiama, kokiu procentu kiekvienas asmuo prisidėjo prie kilusios žalos.

35. Tai, kad ieškovė, nesutikdama su atsakovo pretenzija, ne tik 2020-10-29 pateikė atsakymą, kuriame išdėstė nesutikimo priežastis, bet ir nesulaukusi ieškinio dėl žalos atlyginimo ėmėsi papildomų veiksmų – pasitelkusi statybos specialistą ir antstolį apžiūrėjo atsakovo gyvenamąjį namą, o ieškovės pasitelktas specialistas padarė kitokias išvadas dėl defektų susidarymo priežasčių, jų atsiradimo laiko, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, jog atsakovo pretenzija akivaizdžiai nepagrįsta, o ieškovė savo veiksmais nesukėlė atsakovui žalos ir prie jos neprisidėjo. Tai galėtų būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą dėl žalos atlyginimo priteisimo.

36. Tai, kad atsakovas iki šiol nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo priteisimo, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, jog jo pretenzija akivaizdžiai nepagrįsta. Ieškinio dėl žalos atlyginimo nepateikimas teismui negali būti vertinamas kaip atsakovo neteisėti veiksmai ir nėra sąlyga deliktinei atsakomybei kilti. Pažymėtina, jog deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.

37. Nagrinėjamu atveju, atsakovo pareikšta pretenzija ieškovei dėl žalos atlyginimo nebuvo įstatymu draudžiamas veiksmas, ją pareiškiant nebuvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, kadangi prieš ją pareiškiant, atsakovas kreipėsi į antstolį ir kitus specialistus bei surinko, jo nuomone, reikalavimą dėl 25 677,46 Eur žalos atlyginimo pagrindžiančius įrodymus. Ieškovei nesutinkant su pareikštais reikalavimais, pasiūlė atvykti apžiūrėti ir įsitikinti tiek gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būkle, tiek pretenzijoje ir specialistų aktuose nurodytų aplinkybių teisingumu. Ieškovė pasinaudojo šiuo pasiūlymu, apžiūrėjo ginčo namą, bei pateikė savo pasamdyto specialisto išvadas. Nors šios išvados yra kitokio turinio, tačiau jos neįrodo atsakovo neteisėtų veiksmų.

38. LR CK 6.246 str. numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

39. Nagrinėjamu atveju ieškovė tvirtino, kad nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškia nepagrįstos pretenzijos pateikimu, kadangi jos byloje pateikti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog įvairūs namo defektai, kurie buvo nurodyti kaip neva atsiradę dėl ieškovo vykdomų darbų gatvėje, atsirado gerokai anksčiau nei (duomenys neskelbtini) gatvėje prasidėjo ieškovo vykdyti rekonstrukcijos darbai, t. y. atsakovo namų valdos betoninio pamato įskilimas, namo sienų įtrūkimai, tarpas tarp sujungtų namų, pasislinkę namo stogo šiferio lakštai jau buvo matomi vėliausiai nuo 2019 gegužės mėn. (b. t. 2, b. l. - 175-183 psl., 188-191 psl.), todėl vien tai, kad ieškovas 2020 metais vykdė tam tikrus darbus gatvėje, esančioje šalia atsakovo namo, neleido daryti atsakovui išvados, kad žala buvo padaryta būtent ieškovo veiksmais. Tokiais savo veiksmais, kai atsakovas puikiai žinodamas, jog jo namo defektai yra kilę gerokai iki ieškovo darbų vykdymo pradžios piktnaudžiavo teise ir bandė jau seniai buvusius defektus priskirti ieškovui ir ieškovo sąskaita atlikti savo gyvenamojo namo remonto darbus. Tai patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus ir kaltę dėl ieškovui kilusios žalos, jo išlaidų ginantis nuo nepagrįstos pretenzijos.

40. Tokie ieškovės argumentai atmestini. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog ir iki 2020 m. vasaros atsakovui ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas turėjo tam tikrų defektų. Apie tai, kad ieškovės pateiktoje Google nuotraukoje matomas plytinės defektas buvo iki ieškovės vykdomų darbų pradžios ir dėl šio defekto jokių pretenzijų ieškovei nėra reiškiama, trečiasis asmuo informavo ieškovę dar 2020-10-23 elektroniniu laišku (b.l. 9), taip pat nurodė ir 2023-11- 30 vykusio teismo posėdžio metu. Tačiau paaiškino, jog namo sienos, pamato įtrūkimai buvo paviršiniai, o įvykio metu pagilėjo, pamatas lūžo, atsirado tarpas tarp namų, kurio anksčiau nebuvo. Teigė, kad iš ieškovo pateiktų Google nuotraukų jokio trūkio tarp sujungtų namų nematyti, matyti šešėlis.

41. Pažymėtina, jog kilus abejonėms, ar ieškovės pateiktose nuotraukose, darytose iki darbų pradžios, iš tiesų matyti tarpas tarp namų, ar tamsesnė linija yra tik šešėlis, teismas pasiūlė ieškovės atstovei pateikti specialisto nuomonę šiuo klausimu. Tačiau ieškovė ir jos atstovė tuo nepasinaudojo, kitų objektyvių įrodymų nepateikė. Todėl teismas neturi pagrindo vertinti, jog tarpas tarp namų neabejotinai buvo iki darbų pradžios.

42. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl kurio kreipimasis teisminės gynybos CPK nustatyta tvarka galėtų būti įvertintas kaip neteisėta veika CK 6.246 straipsnio prasme, nėra teisinių pagrindų atsakovės veiksmus pripažinti neteisėtais, t.y. nėra sąlygų atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei kilti. Ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Bylinėjimosi išlaidos.

43. Pagal CPK 430 straipsnio 7 dalį, galutiniu sprendimu išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis).

44. Atmetus ieškinį, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos. Atsakovui priteistina 1452 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų (1 t. b.l. 163-164).

45. Valstybė patyrė 26,30 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteistinos valstybei iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 260, 265, 268, 270, 301, 307 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 2 punktu, 8 dalimi, teismas

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1217-584/2022 panaikinti ir ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas(duomenys neskelbtini)) 1452 (tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 26,30 Eur (dvidešimt šešių eurų, 30 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.