Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-2540-992/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-12-21
Bylos Nr.: 1-2540-992/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-19806-2023-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis: J. R.
Advokatai: Raimondas Garlauskas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-2540-992/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19806-2023-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Eglei Gurskajai,dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei,kaltinamajam J. R. ir jo gynėjui advokatui Raimondui Garlauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, praeityje teistas du kartus: 1. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 4 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį 56 MGL (7280 Eur) bauda; taip pat Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu, pagal BK 5 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 5 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija); BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija); BK 300 straipsnio 1 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.) galutine subendrinta 220 MGL (8 258,20 Eur) dydžio baudos bausme, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. 2023 m. gegužės 31 d., 17.45 val., važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) namo link (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Dacia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,12 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais J. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. R. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažįsta, sutinka duoti parodymus. Kaltinamasis paaiškino, kad po darbo, apie 12 val. dienos, grįžo namo, pastatė automobilį. Namie vienas vartojo alkoholį – išgėrė beveik pusę litro 40 laipsnių stiprumo Finlandijos degtinės. Paskambinusi motina jam pasakė, kad guli ligoninėje, paprašė atvežti daiktus. Jis paskambino broliui, brolis apie 14.00 val. atvažiavo savo automobiliu, buvo paėmęs motinos daiktus, tada jie kartu nuvažiavo į ligoninę (duomenys neskelbtini) gatvėje. Vairavo brolis. Važiuodami į ligoninę su broliu susipyko, brolis pastatė automobilį prie IKI parduotuvės ir nuėjo pas motiną, o jis išsikvietė taksi, parduotuvėje nusipirko dar 200 g degtinės ir išvažiavo namo. Namo grįžo po 15.00 val. Taksi jį atvežė iki jo automobilio „Dacia“. Savo automobilį užsivedė, kad nurašytų duomenis į kasos knygą. Išlipdamas iš automobilio pajuto smūgį, kas vyko toliau, nebeprisimena. Prisimena tą momentą, kai atvyko pareigūnai. Jis buvo nugriuvęs, atsigavęs nerado jokių daiktų, dingo jo dokumentai, piniginė, planšetė – jis buvo apvogtas.

Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis parodė, kad pareigūnai jį surado šalia automobilio, atsijungęs jis klūpojo prie automobilio durelių. Pareigūnai jį pakėlė, patikrino alkotesteriu. Pareigūnų prašė, kad paskambintų į jo telefoną, nes dingo jo daiktai. Pareigūnai atvyko apie 17.00 val., laikotarpio nuo grįžimo namo iki pareigūnų atvykimo neatsimena. Į jo taksi iškvietimą atvažiavo lygiai tokia pati Dacia, kokią jis vairuoja, su tokiais pačiais skiriamaisiais ženklais. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytojas G. K. (G. K.) teismui paaiškino, kad įvykio dieną dirbo su porininku R. Z., kaip artimiausias policijos ekipažas iš (duomenys neskelbtini) buvo nusiųsti į (duomenys neskelbtini) pagal iškvietimą dėl neblaivaus vairuotojo. Prisimena, kad automobilis buvo pažymėtas taksi simbolika. Tikrino kaltinamojo girtumą, tiksliai neprisimena, kas buvo nustatyta, bet tikrai virš 1,5 promilės. Kaltinamasis vengė tikrintis girtumą, jam trūko oro, kankino dusulys, kosulys. Atsimena, kad kaltinamasis neneigė, jog buvo užkūręs mašiną, aiškino, kad buvo įjungęs kondicionierių. Automobilis buvo priparkuotas nelabai tvarkingai, buvo paliktas iš dalies ant įvažiavimo į kiemą, dalis kairės pusės stovėjo ant šaligatvio, ratais užvažiavęs. Vairavimo faktą liudijo pranešėjas R. Š., taip pat L. S., jų parodymai užfiksuoti apklausos protokole. Pranešime buvo nurodyti konkretūs automobilio numeriai, kitų taksi automobilių nematė. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytojas R. Š. teismui paaiškino, kad gegužės 31 d., apie 17.20 val., buvo buto balkone, pastebėjo, kad įdomiai važiuoja taksi, vairuotojas, akseleratorių nuspaudęs, atsitrenkė į bortelį (duomenys neskelbtini) namo kieme. Matė, kad iš taksi automobilio vairuotojo pusės išlipo kaltinamasis, matėsi, kad jis vos pastovi ant kojų, svirduliuoja. (duomenys neskelbtini) metų yra pradirbęs kelių policijoje, todėl iš karto suprato, kad asmuo, būdamas visiškai neblaivus, atvažiavo į kiemą. Jis [liudytojas] skubiai nusileido iš trečio aušto ir pribėgo prie taksi automobilio, automobilis buvo užvestas, užgesino variklį, iš spynelės ištraukė raktelius ir įsidėjo į kišenę. Tada paskambino 112, iškvietė patrulius. Lauke buvo kaimynė [L. S.], kuri jam sakė, kad jau iškvietė policiją. Jis visą laiką stebėjo, kaip vairuotojas ieško automobilio raktelių norėdamas išvažiuoti. Po 20 min. atvažiavo patruliai, jiems atidavė raktelius, paėmė vairuotoją. Tiesiogiai su kaltinamuoju nebendravo, tik dar tada, kai buvo užvesta mašina, jam pasakė, kad į šoną paeitų. Kaltinamasis kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas aiškino, kad tarp jo ir kaltinamojo fizinio kontakto nebuvo. Į kiemą buvo išėjusių ir kitų kaimynų, jis nematė, kad kažkokie asmenys turėtų fizinį kontaktą su kaltinamuoju. Kiek stebėjo, kaltinamasis nebuvo praradęs koordinacijos, negriuvinėjo, bet jo nosis ir kakta buvo apdraskyta, kraujas nelašėjo, matėsi, kad sužalojimai prieš kurį laiką padaryti; kai paėmė raktelius, kaltinamasis toks [apdraskytas] jau buvo. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytoja L. S. teismui paaiškino, kad įvykio dieną stovėjo balkone, laistė gėles, jos močiutė išėjo išnešti šiukšlių, jį ją stebėjo ir matė, kad įvažiuoja taksi, sustoja. Namo grįžusi močiutė sakė, kad vairuotojas girtas, todėl ji stebėjo jį. Matė, kad iš automobilio išlipo keleivis, kad jis ginčijosi su vairuotoju, matė, kad keleivis trenkė kaltinamajam į nosį ir pabėgo. Ji skambino policijai, nes matė, kaip vairuotojas bando užvesti variklį, variklis užgesta, jis vėl veda. Matė, kaip išėjęs kaimynas R. Š. atėmė iš vairuotojo raktelius. Atpažįsta teismo posėdžių salėje esantį kaltinamąjį kaip vairuotoją: matė jį iš balkono, gyvena pirmame aukšte (duomenys neskelbtini) name; kaltinamojo automobilis sustojo prieš jos namą sustojo, 5 - 10 metrų atstumu nuo balkono. Atsakydama į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja parodė, kad iki policijos atvažiavimo tiesiogiai niekas su kaltinamuoju nebendravo, jis kažko ieškojo automobilyje, kad būtų nugriuvęs, nematė, nebuvo praradęs sąmonės. Jis nevaldė savęs, sunkai kalbėjo, nebuvo įmanoma suprasti, ką kalba. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Teisiamajame posėdyje 2023 m. gruodžio 5 d. peržiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „20230531_172429_1.m4a“, kurį ikiteisminiame tyrime el. paštu pateikė liudytoja L. S.. Peržiūrėjusi minėtą įrašą liudytoja L. S. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad tai jos darytas įrašas, automobilyje sėdi kaltinamasis, bando jį užvesti, keleivio jau nebuvo, ji tuo metu jau buvo iškvietusi policiją, filmuota iki to momento, kol atėjo liudytojas R. Š..

Teisiamajame posėdyje 2023 m. gruodžio 5 d. taip pat peržiūrėti vaizdo įrašai pavadinimu „video - 92ea09aea2f21ad5ecc6526bdfc1d97b - V.mp4“ ir „video -97088157ab00818fc6fa64b7df27309b - V.mp4“ bei viena nuotrauka, kuriuos ikiteisminiame tyrime el. paštu pateikė liudytojas R. Š.. Peržiūrėjęs pirmąjį įrašą (<..>97b-V), liudytojas R. Š. paaiškino, kad įrašas darytas kaimyno iš 13 namo, kairėje pusėje yra liudytojo namas, matyti, kaip automobilis artėjo jo namo link. Dėl antrojo vaizdo įrašo (<...>309b-V), paaiškino, jog įrašą darė jis, filmavo iš balkono.

Teisiamajame posėdyje 2023 m. gruodžio 5 d. taip pat peržiūrėti pareigūnų uniformų kamerų vaizdo įrašai (1 t., b. l. 142, 143-144), kuriuose užfiksuotos kaltinamojo J. R. sulaikymo aplinkybės.

Iš teisiamajame posėdyje kaltinamojo gynėjo advokato pateiktos Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2023 m. birželio 5 d. specialisto išvados nustatyta, kad J. R. padaryti odos nubrozdinimai veide, kietu buku ir/ar buką briauną turinčiu daiktu (daiktais), prieš 3-6 paras iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 121 b. l.).

2023 m. gegužės 31 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir jo priede – foto lentelėse užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas taksi automobilis DACIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis geltonos spalvos, ant kėbulo yra juodos spalvos lipdukai „(duomenys neskelbtini)“, telefono numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi priekiu į aikštelės pusę (1 t., 4-5, 6-11 b. l.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (1 t., 1-3, 12-13 b. l.), ikiteisminis tyrimas perduotas pagal teritorinį priklausomumą (1 t., 28 b. l.).

Liudytojas R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė iš esmės analogiškas aplinkybes, apie kurias paaiškino ir teisiamajame posėdyje: kad būdamas balkone apie 17.10 val. pamatė, kad nuo (duomenys neskelbtini) namo link jo namo atvažiuoja geltonos spalvos TAXI automobilis. Iš jo išlipęs vyriškis susvyravo ir atsiklaupė ant kelių. Supratęs, kad vairuotojas gali būti neblaivus, iš karto išėjo į kiemą, automobilio vairuotojas buvo vairuotojo vietoje, variklis buvo užvestas. Iš vairuotojo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, įvertinęs vairuotojo būklę ir situaciją jis užgesino automobilio variklį ir ištraukė užvedimo raktelį (1 t., 25-27 b. l.).

Liudytoja L. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, nurodytas teisiamajame posėdyje: kad būdama balkone apie 17.15 val. pamatė, kad nuo (duomenys neskelbtini) namo link jos namo atvažiuoja geltonos spalvos TAXI automobilis. Matė, kad prie automobilio vairuotojo pusės durelių stovi vyras, kuris iš vairuotojo atiminėjo raktelius. Abiejų vyrų judesiai buvo nekoordinuoti, jie svirduliavo, aiškiai matėsi ir girdėjosi, kad jie abu yra neblaivūs. Vėliau vyriškis, kuris atiminėjo raktelius, išėjo, o vairuotojas, kaip suprato, liko automobilyje. Suprato, kad automobilyje liko girtas vairuotojas, apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112. Vairuotojas, įsėdęs į automobilį, jį užvedė. Tai pamačiusi, ji išbėgo į kiemą ir pradėjo filmuoti automobilį ir prie vairo sėdintį vyriškį. Jai matant, vyriškis jokių gėrimų nevartojo, jo rankos buvo padėtos ant vairo. Tuo metu į kiemą nusileido kaimynas R. Š., kuris atidaręs vairuotojo dureles užgesino automobilio variklį ir paėmė raktelius. Visą laiką iki atvykstant policijai stebėjo vairuotoją (1 t., 18-20 b. l.).

Iš 2023 m. liepos 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „20230531_172429_1.m4a“, kurį 2023 m. gegužės 5 d. el. paštu pateikė liudytoja L. S., kuriame užfiksuota, kad namų kieme, kelio kelkraštyje, stovi automobilis Dacia, geltonos spalvos su taksi logotipais ir plafonu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio priekiniai ratai pasukti į kelio pusę. Automobilyje vairuotojo vietoje sėdi J. R., kuris pasilenkia į vieną ir į kitą pusę, rankos matosi ant vairo. Girdisi veikiančio variklio garsas (1 t., 46, 51-52 b. l.).

Iš 2023 m. liepos 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti du vaizdo įrašai, kuriuos el. paštu pateikė liudytojas R. Š. ir 1 fotonuotrauka. Užfiksuota, kad žiūrint vaizdo įrašą pavadinimu „video-97088157ab00818fc6fa64b7df27309b-V.mp4“ (vaizdo įrašas spalvotas, įrašo trukmė 7 sek.), matosi stovintis kelio viduryje automobilis Dacia geltonos spalvos su taksi logotipais ir plafonu. Automobilio vairuotojo durys pilnai atidarytos, iš vairuotojo vietos išlipa J. R., kuris įkišęs rankas kelnių kišenėse svirduliuoja prie automobilio, sunkiai laiko pusiausvyrą. Automobilį iš dešinės pusės apvažiuoja juodos spalvos automobilis. Žiūrint vaizdo įrašą pavadinimu „video-92ea09aea2f21ad5ecc6526bdfc1d97b-V.mp4“ (vaizdo įrašas spalvotas, apačioje fiksuojama filmavimo data „05-31-2023“ ir laikas, įrašo pradžia 17:20:20, įrašo trukmė 32 sek.) matosi į gyvenamųjų namų kiemus įvažiuojantis automobilis Dacia, geltonos spalvos, su taksi logotipais ir plafonu, kuris nedideliu greičiu nuvažiuoja į kairę pusę, toliau nesimato. Matosi vairuotojo siluetas. Iš paskos greitu žingsniu nueina aukštas jaunas vyriškis, apsirengęs mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis ir mėlynos spalvos marškiniais trumpomis rankovėmis. Pridėta automobilio fotonuotrauka (1 t., 47, 48-49, 50 b. l.).

2023 m. gegužės 31 d. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti kaltinamojo J. R. paaiškinimai, jog alkoholį (alų) vartojo prieš valandą. Atlikus tikrinimą prietaisu Alkotesteris Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK-0157, sertifikato Nr. 1834874, pirmo tikrinimo 17.45 val. metu nustatytos 2.12 promilės, antro tikrinimo 18.03 val. – 2.32 promilės. J. R. akte nepasirašė (1 t., b. l. 29-30).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad J. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. R. savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino, neginčijo, kad įvyko dieną buvo neblaivus, pripažino, kad buvo įsėdęs į (duomenys neskelbtini) gatvėje pastatytą savo automobilį Dacia, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau aiškino, jog įsėdęs buvo tik tam, kad įjungtų kondicionierių ir atsivėsintų, taip pat nusirašytų taksi veiklai vykdyti reikalingus duomenis, tačiau niekur nevažiavo. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis, teismas sprendžia, kad J. R. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta, o jo teiginiai apie faktines bylos aplinkybes ir jo (ne)vairavimą yra paneigti bylos duomenimis.

Liudytojai R. Š. ir L. S., duodami parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nuosekliai teigė, kad 2023 m. gegužės 31 d., dienos metu, tiesiogiai matė taksi automobilį gyvenamojo namo kiemo važiuojamąją dalimi vairuojantį kaltinamąjį J. R.. Abu šie liudytojai teigė įtartinai važiuojantį automobilį pastebėję būdami savo butų balkonuose – L. S. pirmame aukšte, R. Š. – trečiame, iš akių jį pametę tik tokiam laikui, kokio reikėjo iš jų buto išeiti į kiemą. L. S. teigė mačiusi, kaip vairuotojas J. R. ginčijosi su keleiviu, bandžiusiu iš jo atimti automobilio raktelius, vėliau trenkusiu J. R. į veido sritį ir pasišalinusio iš įvykio vietos. R. Š. teigė, kad nusileidęs iš savo buto, esančio trečiame aukšte, užgesino J. R. vairuoto taksi automobilio variklį, ištraukė iš užvedimo spynelės raktelius ir juos įsidėjo į savo kišenę, kad J. R. toliau nevažiuotų. Tuo metu, kai užgesino variklį, J. R. buvo automobilyje, vairuotojo vietoje. Abu liudytojai paneigė kaltinamojo teismui dėstytas aplinkybes apie tai, kad jis buvo praradęs sąmonę, sukniubęs prie automobilio, į kiemą buvo atvežtas kito tokiais pačiais skiriamaisiais ženklais pažymėto taksi automobilio. Tiek R. Š., tiek L. S. kategoriškai tvirtino, kad matė, kaip J. R. taksi automobiliu, jį vairuodamas, atvažiavo kiemu, sustojo ir niekur nuo Dacia automobilio pasišalinęs nebuvo. L. S. tyrimui pateikė telefonu filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kad Dacia automobilis yra nuolat užvedamas ir užgesinamas. Abejonių, kad vaizdo įraše užfiksuotas J. R., teismui nekyla, kadangi, pirma, pats J. R. pripažino ir patvirtino, jog užfiksuotas jam priklausantis automobilis, antra, duomenų apie jokį kitą asmenį, galėjusį aktualiu laiku turėti Dacia automobilio raktelius ir automobilį valdyti, byloje nepateikta, trečia, L. S. teigė mačiusi, jog automobilyje, vairuotojo vietoje, sėdi būtent kaltinamasis J. R.. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti teismui tiesą prisiekusių sakyti liudytojų R. Š. ir L. S. parodymais, kurie iš esmės yra nuoseklūs, aiškūs, bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad kuris nors iš šių liudytojų turėtų konfliktų ar priešiškumą prieš J. R., kas leistų manyti, jog jie sąmoningai siekia J. R. pakenkti, dėl to jį apkalba.

Žemesnės instancijos teismas

Teisme liudytoju apklaustas į iškvietimą atvykęs pareigūnas G. K. paaiškino, kad pokalbio su pareigūnais metu J. R. neigė vairavimo faktą, bet pripažino automobilyje sėdėjęs, vairavimo faktą matęs pranešėjas R. Š. ir liudytoja L. S., jiems parodė, jog iš akiračio J. R. nebuvo pametę. Buvo apžiūrėta transporto priemonė, kuri buvo priparkuota netvarkingai, vairuotojo pusės ratais buvo užvažiuota ant šaligatvio.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 83 dalyje apibrėžta, kad transporto priemonės vairavimas – transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens arba savivaldžio automobilio įrangos veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Teismas, išklausęs kaltinamąjį, liudytojus, įvertinęs rašytinius bylos duomenis, sprendžia, kad J. R. veiksmai atitinka vairavimo sąvoką, o kadangi alkotesterio rodmenų kvitų duomenys patvirtina, kad du kartus patikrinus jo girtumą, abu kartus buvo nustatytas 1,5 promilės girtumą ženkliai viršijantis girtumas, teigtina, jog J. R. kaltė padarius Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra įrodyta, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, veika kvalifikuota teisingai.

Dėl kaltinamajam skiriamos bausmės

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnio nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis J. R. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai), motyvus ir tikslus, kaltės formą (veika padaryta tyčia), nusikaltimas baigtas.

Kaltinamojo J. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos ir Lietuvos informacinės duomenų bazės Liteko duomenimis, kaltinamasis teistas, paskutinį kartą – Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu) galutine subendrinta bausme – 220 MGL (8 258,20 Eur) dydžio bauda, teistumas neišnykęs (97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „b“ papunktis, 5 dalis). Pripažintina, kaltinamasis veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę: teistas, per 3 metų laikotarpį ne kartą baustas administracine tvarka. Analizuojant byloje esantį Administracinių nusižengimų registro išrašą, matyti, jog didžioji dalis padarytų administracinių nusižengimų susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimu (greičio viršijimas, sustojimas ir stovėjimas draudžiamoje vietoje). Iš šio išrašo taip pat matyti, jog J. R. ne pirmą kartą vairuoja būdamas neblaivus – 2021 m. balandžio 15 d. nutarimu J. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2021 m. kovo 2 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Dacia, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai nustatytas 1,16 prom. girtumas. Už šio administracinio nusižengimo padarymą jam buvo paskirta 800 Eur dydžio bauda ir dvi administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams (iki 2021 m. rugsėjo 1 d.) bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių (iki 2022 m. rugsėjo 1 d.). Informacijos apie baudos sumokėjimą nėra. Kaip matyti iš šio išrašo, J. R. vėliau administracine tvarka buvo du kartus nubaustas ir už automobilio vairavimą, neturint teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, kai sustabdyta teisė vairuoti (2021 m. gegužės 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 21130979483), 2022 m. gegužės 4 d. nutarimas (ROIK: 21151465826), paskirtų baudų už padarytus administracinius nusižengimus nemoka (1 t., 84-89 b. l.). Byloje nėra duomenų apie J. R. gydymą psichiatrinėje ar narkologinėje gydymo įstaigoje, kaltinamasis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 90-91), „SoDra“ išrašo duomenys patvirtina, kad kaltinamasis dirbo įvairiose darbovietėse, darbo teisiniai santykiai iš esmės su visomis buvo trumpalaikiai, nuo 2018 m. gruodžio 28 d. J. R. vykdo individualią veiklą (vairuotojas) (1 t., 82-83 b. l.).

Įvertinęs tai, kas paminėta, teismas sprendžia, kad baudos bausmė nagrinėjamu atveju neįgyvendins bausmės paskirties ir nepasieks ja siekiamų tikslų, todėl J. R. už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirtina įstatymo sankcijoje numatyta ir prokurorės prašomo dydžio arešto bausmė.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Patikrinus Liteko sistemos duomenis, nustatyta, kad arešto bausme J. R. teisiamas pirmą kartą, todėl BK 75 straipsnio taikymas yra galimas. Įvertinus byloje esančius įrodymus, J. R. charakterizuojančią medžiagą bei tai, kad jis pirmą kartą teisiamas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, teismas sprendžia, kad tikslinga suteikti galimybę pateisinti jam parodytą pasitikėjimą be realaus trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės – arešto – atlikimo. Manytina, kad ilgesnė J. R. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas tam, kad ateityje jis daugiau nenusikalstų.

Atsižvelgdamas į tai, kas aptarta, bei vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi, teismas J. R. skirtos arešto bausmės vykdymą atideda 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant J. R. viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti ir būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 10 punktai).

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas J. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. gegužės 31 d., 17.40 val., iki 2023 m. birželio 1 d., 15.17 val. (1 para), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai parai arešto (1 t., b. l. 53-54, 67-68 b. l.).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką J. R. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (jo iškvėptame ore nustatyta 2,12 promilių etilo alkoholio koncentracija, tokios būsenos J. R. vairavo automobilį, be kita ko, namų kiemo teritorijoje, kurioje, remiantis liudytojo R. Š. parodymais, buvo daug vaikų (1 t., b. l. 146-155), stovėjo kitų gyventojų automobiliai, pats kaltinamasis daug ko neprisimena ir negali paaiškinti, akivaizdžiai sunkiai orientavosi aplinkoje), bet ir į tai, kad J. R. praeityje kartą jau baustas administracine tvarka už analogiško pobūdžio KET pažeidimą, t. y. antrą kartą vairuoja neblaivus (minėta, pirmąjį – baustas administracine tvarka nustačius lengvą girtumo laipsnį – 1,16 promiles). Nėra abejonių, kad J. R. kėlė realų pavojų kitų asmenų ir jų turto saugumui. Atsižvelgiant į tai, J. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y., nuo 2023 m. birželio 1 d. (1 t., 69-70 b. l.).

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio, požymius. Taigi transporto priemonė, kurią vairavo J. R., atitinka konfiskuotino turto sąvoką.

Nustatyta, kad J. R. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taigi tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.

Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

Nagrinėjamu atveju J. R. vairuota transporto priemonė – Dacia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė M. K. (savininkė); automobilio valdytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., 40 b. l.). Kadangi BK 72 straipsnio nuostatų prasme minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis priklauso trečiajam asmeniui, byloje nėra duomenų apie BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytas išlygas, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje.

Pagal suformuotą ir taikomą aktualią teismų praktiką, konfiskuojamo automobilio vertė turi būti skaičiuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio DACIA Lodgy dCi 90 vertė (su PVM) – 7 640 Eur (1 t., 41 b. l.).

Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (7 640 Eur išieškojimas iš J. R. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje bei nevaržo J. R. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Dėl aukščiau nustatyto, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš J. R. išieškotina konfiskuotino turto vertė su PVM – 7 640 Eur.

Dėl kardomųjų priemonių taikymo

Ikiteisminio tyrimo metu J. R. skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas (1 t., 69-70 b. l.) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 71-72 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos.

Dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti, kitų klausimų

Byloje esančios dvi kompaktinės plokštelės (CD laikmenos) su vaizdo įrašais ir viena nuotrauka, paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-2540-992/2023.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, J. R. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant J. R. viso arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti ir būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 10 punktai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti J. R. laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką nuo 2023 m. gegužės 31 d., 17.40 val., iki 2023 m. birželio 1 d., 15.17 val. (viena para), vieną parą prilyginant vienai parai arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, J. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 5 dalimis, iš J. R. valstybės naudai išieškoti automobilio Dacia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą (su PVM) – 7 640 Eur (septynis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt eurų).

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Dvi kompaktines plokšteles (CD laikmenas) su vaizdo įrašais ir nuotrauka – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-2540-992/2023.

Išaiškinti J. R., kad:

1) bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas;

2) probuojamieji privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

3) jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:

a) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti;

b) vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis;

c) be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė