Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-09-16 · Civilinė byla Nr. eB2-3285-640/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-16
Bylos Nr.
eB2-3285-640/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01603-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Suinteresuotas asmuo
S. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-3285-640/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01603-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 16 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. M. pareiškimą pripažinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „3W Academy Lithuania“ bankrotą tyčiniu, suinteresuoti asmenys - S. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teisme gautas M. M. pareiškimas, kuriuo prašoma pripažinti UAB „3W Academy Lituania“ bankrotą tyčiniu, bei priteisti pareiškėjos naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pareiškimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

2.1. Bendrovės vadovė, žinodama, kad bendrovė yra nemoki, nesiėmė jokių teisės aktuose (ABĮ 38 str., 59 str. 10 d. 2 p. ir 11 d. 3 p.), nurodytų priemonių, kad būtų panaikinti bendrovės nuostoliai ir neigiamas nuosavas kapitalas, nors tokią pareigą pagal teisės aktus jau turėjo 2016 m., tačiau vadovė toliau tęsė ekonomiškai nenaudingus bendrovei sandorius, o būtent ir toliau nuomojosi patalpas iš pareiškėjos, bet už jų nuomą nemokėjo, iki šiol neperdavė bankroto administratoriui bendrovės dokumentų bei likusio turto, ko pasėkoje bendrovės kreditoriams buvo panaikintos galimybės bendrovės skolos išieškojimą nukreipti į bendrovės likusį turtą, todėl laikytina, kad egzistuoja bendrovės tyčinio bankroto sąlygos, t.y.: buvo sudaryti ekonomiškai nenaudingi bendrovei sandoriai; Bendrovės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės (skolininkės) turtą buvo apribotos arba panaikintos; teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (neperduoti įmonės dokumentai); Bendrovės veikla, labai tikėtina, buvo perkelta į kitą įmonę - Business School Keys, UAB, kurioje iki šiol vadovauja S. B. ir kuri yra vienintelė jos akcininkė; Įmonės valdymo organas (vadovė) nevykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ABĮ 38 str., 59 str. 10 d. 2 p. ir 11 d. 3 p., CK 2.87 str.).

2.2. S. B. būdama direktore ir bendrovės akcininke, pasirašiusi finansinių ataskaitų rinkinį už 2016 m., kuriuose aiškiai atsispindėjo neigiamas nuosavas kapitalas, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų panaikintas neigiamas bendrovės nuosavas kapitalas. 2017 m. pradžioje sužinojus apie bendrovės esamą neigiamą nuosavą kapitalą ir 49 155 Eur nuostolius, 2016 m. gruodžio 31 d. buvo privaloma sušaukti akcininkų susirinkimą ir priimti sprendimus dėl nuostolių padengimo akcininkų įnašais arba bendrovę likviduoti, tačiau vadovė šių veiksmų neatliko. Veiksmų nebuvo imtasi 3 metus, įmonė veikė nuostolingai, didėjo skolos, ko pasėkoje jos išaugo iki 114 746 Eur, kai tuo tarpu turto lik tik už 9 597 Eur, nors 2016 m. jo buvo 26 058 Eur.

2.3. Tai, kad nuostoliai per jos vadovavimo laikotarpį išaugo nuo 16 000 Eur net iki 78 000 Eur rodo, kad bendrovės bankrotas iš esmės nebuvo nesėkmingo verslo sprendimo pasekmė, todėl verslo rizikos taisyklė bendrovės vadovės atžvilgiu netaikytina. Vadovė nenutraukė ekonomiškai bendrovei nenaudingų sandorių, o būtent su pareiškėja sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kurios nuo 2018 m. sausio mėn. nemokėjo nuomos mokesčio pareiškėjai ir taip sąmoningai padidino bendrovės skolas daugiau nei 5000 Eur. Toks vadovės veikimas (neveikimas), priešingas bendrovės ir jos kreditorių naudai, nulėmė bendrovės privedimą prie bankroto. Ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymą pagrindžia ir faktas, kad tik tuomet, kai bendrovės valdymą perėmė vadovė, bendrovės skolos išaugo (lyginant su 2015 m.) nuo 889 Eur iki 114 746 Eur, skoloms kasmet didėjant daugiau nei dvigubai.

2.4. Bendrovės dokumentų neperdavimas nesant to svarbių priežasčių - o tokių S. B. iki šiol nepateikė - taip pat įrodo bendrovės tyčinį bankrotą dėl vadovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) (ĮBĮ20 str. 2 d. 5 p.).

2.5. BUAB 3W Academy Lithuania pagrindinė veikla buvo švietimo veikla, vykdžiusi ir rengusi mokymų kursus. Bendrovės vadovės iki šiol vadovaujama kita įmonė - Business School Keys, UAB, irgi vykdo tokią pačią veiklą - konsultacinių paslaugų teikimą. Kitaip tariant ši bendrovė, kaip ir BUAB 3W Academy Lithuania, vykdo švietimo ir konsultacinių paslaugų teikimo veiklą. Taip pat sutampa šios ir bankrutavusios buveinės adresai, vadovai, akcijų įsigijimo vadovės nuosavybėn laikotarpiai, kas leidžia pagrįstai manyti, jog bendrovės veikla buvo perkelta į kitą įmonę, priklausančią ir susijusią su bendrovės vadove, t.y. į Business School Keys, UAB.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotasis asmuo S. B. atsiliepime prašo atmesti M. M. pareiškimą dėl BUAB „3W Academy Lithuania“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

4. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

4.1. Kreditorė sąmoningai ar dėl neišmanymo klaidina teismą, bendrovės balanse užfiksuotas mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sutapatindama su pradelstomis skolomis, o darbo užmokesčio sąnaudas su pradelsta skola darbuotojams. Bendrovės balansiniai duomenys atspindi atitinkamų ataskaitinių laikotarpių bendrovės trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus (kurie yra natūrali ir neatsiejama kiekvieno verslo dalis), tačiau nėra tolygūs bei negali būti tapatinami su bendrovės pradelstu įsipareigojimu suma (t.y. skolų, neatliktų darbų ir kt., kurie nebuvo įvykdyti suėjus įvykdymo terminui). Lentelės skiltyje „Bendrovės skola darbuotojams“ kreditorė pateikia bendrovės balansinius duomenis apie ataskaitinių laikotarpių darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų sąnaudas. Darbo užmokesčio sąnaudos atspindi sumas, kurios pagal darbo sutartis yra priskaičiuojamos bendrovės darbuotojams už darbą bei nuo šių sumų mokėtinas socialinio draudimo įmokų sumas, tačiau jos nėra tolygios bei negali būti tapatinamos su bendrovės skola darbuotojams (t.y. su laiku neišmokėto darbo užmokesčio suma). Priešingai - bankroto bylos duomenys patvirtina, kad iki bankroto bylos iškėlimo bendrovė buvo visiškai ir tinkamai atsiskaičiusi su visais bendrovės darbuotojais (išskyrus bendrovės vadovę, kuria buvo pats suinteresuotas asmuo), kadangi bendrovės kreditorių ir kreditorinių reikalavimų sąraše kitų bendrovės darbuotojų nėra.

4.2. 2016-2017 metais bendrovė tinkamai ir laiku vykdė jai tenkančius įsipareigojimus ir reikšmingų pradelstų įsiskolinimų neturėjo. Tai patvirtina bankroto byloje esantys bendrovės kreditorių sąrašai, iš kurių matyti, kad beveik visi bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai yra atsiradę 2018 m. I-II ketvirtį.

4.3. Bendrovės 2016-2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitų duomenys rodo, kad bendrovė aktyviai vykdė paslaugu teikimo veiklą. Paslaugu apyvarta 2017 m. išaugo daugiau kaip du kartus (2016 m. pardavimo pajamos sudarė 59535 Eur, o 2017 m. pardavimo pajamos sudarė 164530 Eur). 2017-2018 m. suinteresuotas asmuo, siekdamas užtikrinti bendrovės apyvartiniu lėšų poreikį, investavo į bendrovę papildomas lėšas, tiesiogiai ir netiesiogiai teikdamas bendrovei. Visgi, nepaisant dedamų pastangų, bendrovė susidūrė su problema, kuria sąlygojo nepakankamą bendrovės mokymo paslaugų paklausą, t.y. bendrovei 2018 m. nepavyko surinkti net minimalių studentų grupių. Todėl buvo nuspręsta užbaigti vykdyti įsipareigojimus esamoms studentų grupėms ir tolimesnę mokymų veikla nutraukti. Mokymų veikla buvo pagrindinė bendrovės veikla, tad nėra abejonių, kad mokymų klasė buvo būtina bendrovės veiklai vykdyti ir veiklos pajamoms uždirbti. Paskutinės pamokos mokymo klasėje vyko 2018 m. gegužės mėn., tad patalpos buvo nuolat naudojamos bendrovės įsipareigojimams vykdyti ir pajamoms uždirbti iki pat nuomos sutarties nutraukimo dienos.

4.4. Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai bendrovės bankroto administratoriui yra perduoti 2019 m. vasario 4 d., ką patvirtina rašytinis perdavimo-priėmimo aktas Nr. A-3WA018/1. Bankroto administratoriui yra perduoti pirminiai apskaitos dokumentai už visą bendrovės veiklos laikotarpį nuo 2015 iki 2018 m. Šie dokumentai nėra paslėpti, sunaikinti, sugadinti ar neišsaugoti, nėra jokių kliūčių visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, tad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai nagrinėjamoje byloje neegzistuoja.

4.5. Iš bendrovės 2018 m. liepos 31 d. finansinių ataskaitų duomenų matyti, kad visas bendrovės turtas yra trumpalaikis (ilgalaikio turto bendrovė niekada neturėjo). Visa informacija apie trumpalaikį bendrovės turtą yra perduota bankroto administratoriui kartu su buhalterinės apskaitos dokumentais ir nėra jokių nuo suinteresuoto asmens priklausančių kliūčių nukreipti į šį turtą išieškojimą. Tad kreditorės teiginiai, jog suinteresuotas asmuo sąmoningai sudaro kliūtis nukreipti išieškojimą į bendrovės likusį turtą ir kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti.

4.6. Suinteresuotam asmeniui negali būti perkelta pareiga įrodinėti, kad bendrovės veikla nebuvo perkelta, t.y. įrodyti tai, ko nėra. Neneigiant, jog tiek bendrovės, tiek Business Shool Keys, UAB akcijos priklauso suinteresuotam asmeniui, šių įmonių veikla (paslaugu pobūdis, tikslinis klientas, paslaugu teikimo rinka ir kt.) yra (ir buvo) niekaip nesusijusios. Business Shool Keys, UAB teikia konsultavimo paslaugas mokymo įstaigoms kitose Europos Sąjungos šalyse ir fizinių asmenų mokymų veiklos nevykdo. Į šią įmonę nebuvo perkeltas ar priimtas nei vienas buvęs bendrovės darbuotojas, ji neperėmė jokių bendrovės nebaigtų vykdyti sutarčių ir (ar) reikalavimo teisių. Tuo tarpu kreditorės pareiškime minima NETCORP UAB su bendrove susijusi tik tiek, kad ji buvo bendrovės steigėja, t.y. suinteresuotas asmuo iš NETCORP UAB įsigijo įsteigtos bendrovės (angl. ready-made company) akcijas.

Atsiliepimas

5. Bankroto administratorius UAB „Lideres“ atsiliepime prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais.

6. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

6.1. Administratorius nenustatė požymių, kurie leistų daryti prielaidą, kad atsakovės bankrotas turėtų tyčinio bankroto požymių (LR ĮBĮ 11 str. 5 d. 8 p.)., Pareiškime taip pat nėra nurodyta konkrečių aplinkybių, kurios leistų teigti ir (ar) daryti prielaidą, kad atsakovės bankrotas turi tyčinio bankroto požymių. Pavyzdžiui, pareiškime nėra nurodyta ir įrodyta, kad atsakovės darbuotojai, vykdytinos sutartys buvo perkeltos į kitą įmonę. Taip pat, pareiškime konkrečiai nėra nurodoma, kokie konkretūs veiksmai ir (ar) sandoriai privedė atsakovę prie bankroto. Pareiškime abstrakčiai teigiama, kad atsakovės veikla buvo vykdoma blogai, tačiau nenurodoma, kurie atsakovės sudaryti sandoriai pasireiškė blogu atsakovės valdymu, nulėmusiu tyčinį atsakovės privedimą prie bankroto.

6.2. Pareiškime teigiama, kad atsakovės bankrotas nėra savalaikis, kad atsakovė buvo nemoki jau 2016 - 2017 metais, tačiau šis teiginys nėra pagrįstas ir įrodytas LR ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies teisės normos kontekste, kuri numato, kad įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Vien tik iš įmonės balanso duomenų nėra galimybės nustatyti tikslių pradelstų sumų, įrodinėjant įmonės nemokumą (LR ĮBĮ 2 str. 8 d.).

Šalies argumentai

7. Pareiškėja 2019 m. liepos 12 d. pateikė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nes nurodė, jog prieš priimant sprendimą dėl įmonės tyčinio bankroto sąlygų buvimo (nebuvimo), būtina įvertinti ir duomenis apie įmonės turtą, debitorius ir atsiskaitymus su kreditoriais, kuriuos administratorius įpareigotas teismui pateikti iki 2019-09-02. Todėl siekiant objektyviai ir nešališkai išnagrinėti pareiškimą, bylos nagrinėjimą iš esmės reikia atnaujinti paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Taip pat pateikė papildomus įrodymus byloje. Todėl bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

8. Iš viešų registrų duomenų matyti, kad UAB „3W Academy Lithuania“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2015 m. gruodžio 29 d., įmonės vadove ir akcininke nuo įregistravimo momento iki 2018 m. spalio 18 d. buvo S. B..

Žemesnės instancijos teismas

9. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 3 d. nutartimi UAB „3W Academy Lithuania“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Lideres“. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. spalio 16 d.

10. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 26 d. nutartimi patvirtino administravimo išlaidų sąmatą, kurią bankroto administratorius turės teisę naudoti iki pirmojo kreditorių susirinkimo, o 2019 m. vasario 12 d. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

11. Nagrinėjamu atveju į teismą kreipėsi kreditorė M. M. su pareiškimu dėl BUAB „3W Academy“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nes anot jos egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1,2,4,5 punktuose, 3 dalies 1 punkte įtvirtinti tyčinį bankrotą kvalifikuojantys kriterijai.

12. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, esant bent vienam iš kurių, jeigu dėl to kilo bankrotas, teismas bankrotą pripažįsta tyčiniu: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

13. Išvardytų požymių nustatymas pats savaime dar nėra pakankamas konstatuoti tyčinį bankrotą – įstatymas reikalauja nustatyti priežastinį ryšį (sąsajumą) tarp tyčinių neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių (nemokumo būklės). Jeigu toks priežastinis ryšys nenustatytas, nėra pagrindo pripažinti, kad įmonė bankrutavo dėl vadovų tyčinių veiksmų. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016).

Žemesnės instancijos teismas

14. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyti atvejai, kai preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

15. Taigi, nagrinėjamu atveju, sprendžiant pareiškimo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti buvusio įmonės vadovo veiksmų aktualiu ginčo atveju laikotarpiu (ne)tinkamumą įmonės bei jos kreditorių atžvilgiu, be kita ko, įvertinant atitinkamai šių veiksmų atlikimo momentu buvusias faktines aplinkybes, sąlygojusias suinteresuotojo asmens, kaip buvusio įmonės vadovo veikimo konkrečiu būdu (ne)būtinumą.

Dėl vadovės netinkamo pareigų vykdymo

16. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas pripažįsta bankroto tyčiniu, jei įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

17. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonei negalint ir (arba) nustačius, kad ji negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Taigi, pagal ĮBĮ normų nuostatas įmonės vadovas turi teisę, bet ne pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir faktiškai yra nemoki.

18. Teisė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje e2-607-241/2017).

19. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, pvz., sudarydamas nuostolingus sandorius, tai tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Tačiau savaime aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbūt nemoki, nereiškia tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012).

20. Kreditorė teigia, kad S. B. nuo 2016 m. sąmoningai nevykdė pareigos sumažėjus nuosavam kapitalui šaukti visuotinio akcininkų susirinkimo arba likviduoti bendrovę. Teismas šiuo atveju sutinka, kad iš VĮ „Registrų centras“ 2016-2017 m. pateiktų balansų matyti, jog BUAB „3W Academy“ nuosavas kapitalas mažėjo ir formaliai vertinant buvo galima spręsti, kad bendrovės turimi įsipareigojimai viršijo į balansą įrašytą turto vertę. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad bendrovė jau 2016 m. buvo nemoki, nes ji vykdė specifinę veiklą – organizavo mokymus. Dėl šios veiklos specifiškumo, bendrovė nebuvo įgijusi nekilnojamojo ar kito ilgalaikio turto, todėl nėra galimybės nustatyti šio turto santykio su turėtais įsipareigojimais kreditoriams. Kitą vertus, nuosavo kapitalo mažėjimas yra siejamas su ekonomine naudos sumažėjimu dėl turto sunaudojimo, pardavimo, netekimo, jo vertės ar priimtų įsipareigojimų per ataskaitinį laikotarpį. Bendrovės vadovė nurodo, kad nuosavo kapitalo sumažėjimą lėmė tai, kad nebesusidarydavo mokymosi grupės ir bendrovė pradėjo gauti mažesnę ekonominę naudą nei anksčiau. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad pagrindiniai bendrovės kreditoriniai įsipareigojimai yra atsiradę 2018 m., o ne 2016-2017. Taigi, darytina išvada, kad įmonės vadovė 2016-2017 m., bendrovei nesant nemokiai, neturėjo pareigos likviduoti įmonę ar šaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, todėl nėra pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Dėl nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių

21. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2unkte nurodyta, kad bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jeigu buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.

22. Pažymėtina, kad, sprendžiant ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, byloje turi būti ?rodyta, kad nurodytais sandoriais tyčia dar labiau esmingai buvo pabloginama įmonės turtinė padėtis. Tai reiškia, kad ne bet kokių nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas gali būti pripažintas tyčinio bankroto požymiu, o tik tokiu, dėl kuriu sudarymo egzistuoja priežastinis ryšys su nemokumo būsenos atsiradimu arba jau nemokios įmonės padėties esminiu pabloginimu iki tokio laipsnio, jog šie veiksmai kvalifikuotini kaip tyčinis bankrotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-352-690/2017).

23. Pareiškėja teigia, kad S. B., žinodama sunkią bendrovės finansinę padėtį, nenutraukė ekonomiškai nenaudingų sandorių (su pareiškėja sudarytos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties), kurių nuo 2018 m. sausio mėn. nevykdė ir didino bendrovės skolas. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu pareiškėjos argumentu. Viena vertus, pareiškėja teigia, kad buvo sudaromi ekonomiškai nenaudingi sandoriai ir jau 2016 m. bendrovė veikė nuostolingai, tačiau pati nurodo, kad nuomos sutartimi prisiimti įsipareigojimai nebuvo vykdomi tik nuo 2018 m. Taigi, pareiškėjos argumentai yra prieštaringi. Kitą vertus, bendrovė užsiėmė mokymų organizavimu, todėl sutiktina su S. B. argumentu, kad siekiant toliau vykdyti veiklą, buvo reikalinga klasė/patalpa, kurioje galėtų vykti mokymai. Šiuo atveju, nuomos santykių tęsimas negali būti laikytinas prieštaraujančiu įmonės interesams ir ekonomiškai nenaudingu, nes tuo buvo siekiama ekonominės naudos ir veiklos vystymosi. Tuo tarpu, aplinkybė, kad bendrovės skolos išaugo pat savaime nesudaro pagrindo teigti, kad buvo sudaromi ekonomiškai nenaudingi sandoriai, nes tuo pačiu augo ne tik mokėtinos sumos, bet ir didėjo įmonės turimas turtas. Taigi, laikytina, kad pareiškėja neįrodė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygos, kuri sudarytų pagrindą pripažinti BUAB „3W Academy Lithuania“ bankrotą tyčiniu.

Dėl apgaulingo ir netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, bei kreditorių teisės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą pažeidimo

Žemesnės instancijos teismas

24. Kaip vienas iš tyčinio bankroto nustatymo kriterijų, įtvirtintas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte - įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

25. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą, bankrotas taip pat pripažįstamas tyčiniu, jei teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

26. Pareiškėja teigia, kad bendrovės dokumentų neperdavimas nesant to svarbių priežasčių įrodo, kad bendrovės vadovė veikė neteisėtai, o to pasėkoje kreditorių galimybės nukreipti į bendrovės turtą buvo panaikintos. Teismas šiuo atveju pažymi, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina tai, jog bendrovės turtas ir dokumentai bankroto administratoriui buvo perduoti 2019 m. vasario 4 d. Administratorius šios aplinkybės byloje neginčija, nenurodo, kad nėra galimybės nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio. Priešingai, bankroto administratorius įvertinęs pateiktus duomenis, laikosi pozicijos, kad pareiškėjos pareiškimas dėl bankroto pripažinimo yra nepagrįstas. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad bendrovės vadovė neperdavė bendrovės turto, dokumentų ir tuo remiantis preziumuoti, jog ji netinkamai vykdė buhalterinę apskaitą, neišsaugojo dokumentų, bei organizavo veiklą taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą būtų apribotos arba panaikintos (ĮBĮ 20 str. 2 d. 4-5 p.).

Dėl veiklos perkėlimo į kitą įmonę

27. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog bankrotas yra tyčinis, jeigu, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys.

28. Esminis ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą prezumpciją charakterizuojantis požymis yra tas, jog vieno ūkio subjekto veikla perkeliama kitiems ūkio subjektams, tarp kurių ar tarp kurių valdymo organų egzistuoja sąsajumas (pvz., kai veikla perkeliama į nuo skolininko juridinio asmens atskirtą įmonę (naujai įkurtą įmonę), kai veikla perduodama juridiniam asmeniui, kuriam vadovauja (ar pereina vadovauti) įmonės skolininkės valdymo organai ar su jais susiję asmenys) tokiu būdu, kad visi skoliniai įsipareigojimai paliekami įmonei skolininkei, o reikalavimo teisės ir vykdyta veikla pereina kitai (susijusiai) įmonei. Pažymėtina, kad ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos taikymui nepakanka nustatyti vien to, jog kitai veikiančiai ar naujai įsteigtai įmonei buvo perduotas įmonės skolininkės valdytas turtas, bei to, jog į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą įmonę, perėjo dirbti įmonės skolininkės darbuotojai, kadangi turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga šios prezumpcijos taikymui – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises.

29. Pareiškėja teigia, kad yra pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, nes galimai BUAB „3W Academy Lithuania“ veikla buvo perkelta į kitą įmonę – Business School Keys, UAB. Pareiškėjos nuomone, tai patvirtina aplinkybė, jog bendrovės vykdo švietimo veiklą, jų adresai, vadovai ir akcijų įsigijimo vadovės nuosavybėn laikotarpiai sutampa.

30. Pareiškėja pateikė teismui įrodymus apie finansinius duomenis bei darbuotojus UAB „Business School Keys“, į kurią pareiškėjos teigimu galimai buvo perkelta veikla.

31. Teismas neturi pagrindo sutikti, jog šiuo atveju preziumuotinas tyčinis bankrotas. Sutiktina su tuo, kad nurodomų bendrovių akcininkai, vadovai ir veiklos sritys sutampa, tačiau atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad Business School Keys, UAB Juridinių asmenų registre yra registruota daug anksčiau (2013 m. sausio 2 d., nei BUAB „3W Academy Lithuania“ (2015 m. gruodžio 29 d.). Taip pat, atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. B. Business School Keys, UAB vadovo pareigas pradėjo eiti 2013 m. sausio 3 d., o 100 proc. akcijas įgijo 2015 m. liepos 13 d., t.y. dar prieš įregistruojant BUAB „3W Academy Lithuania“. Nors pareiškėja teigia, jog bankrutuojančios bendrovės darbuotojai, klientai ar sutartys buvo perkeltos į Business School Keys, UAB paliekant bankrutuojančiai bendrovei tik skolas, tačiau šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikia. Pareiškėja yra pateikusi papildomai tik duomenis apie Business School Keys, UAB darbuotojus 2014-07-11 – 25019-07-11 dienai, iš kurių matyti, jog per visą laikotarpį Business School Keys, UAB dirbo vienas darbuotojas. Todėl nėra pagrindo konstatuoti darbuotojų perėmimo. Be, to vien tai, jog Business School Keys, UAB finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 metus parodo, jog įmonė veikė pelningai, nesudaro pagrindo teigti, jog į minėtą įmonę buvo perkelta BUAB „3W Academy Lithuania“ veiklą. Pareiškėjos teiginiai, jog Business School Keys, UAB turtas 2018-12-31 padidėjo panašia suma kaip BUAB „3W Academy Lithuania“ debitorių bendra skola, paremti tik prielaidomis, o pateiktas Business School Keys, UAB balansas bei ta aplinkybė, jog Business School Keys, UAB nėra BUAB „3W Academy Lithuania“ bankroto byloje kaip kreditorė, neįrodo turto perėmimo. Šiuo atveju pareiškėja nėra atleista nuo įrodinėjimo pareigos ir turi pagrįsti savo argumentus dėl veiklos perkėlimo. Taigi, pareiškėja neįrodė, kad S. B., BUAB „3W Academy Lithuania“ vadovė ir akcininkė, perkėlė BUAB „3W Academy Lithuania“ veiklą į kitą naujai įkurtą bendrovę (ĮBĮ 20 str. 3 d. 1 p.).

32. Teismas pažymi, jog BUAB „3W Academy Lithuania“ bankroto byloje sprendžiant supaprastinto bankroto procedūros taikymo klausimą buvo analizuojami įmonės duomenys apie įmonės turto realumą ir debitorines skolas. 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi bankroto byloje Nr.B2-593-640/2019 buvo konstatuota, jog bendrovės realų turtą sudaro tik 145,38 Eur trumpalaikis turtas ir 52,66 Eur išieškotas debitorinis įsiskolinimas. Tai reiškia, kad kitų realių lėšų iš kurių šiuo metu būtų galima padengti administravimo ir teismo išlaidas nustatyta nėra, o net debitorinių skolų išieškojimo ateityje atveju nėra galimybės nustatyti ar jų užtektų susidariusioms iki to momento teismo ir administravimo išlaidoms padengti.

33. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kreditorė M. M. neįrodė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktų ir 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto sąlygų egzistavimo, todėl jos pareiškimas dėl BUAB „3W Academy Lithuania“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmestinas, kaip nepagrįstas.

34. Pareiškėjai išaiškintina, kad atmetus jos pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, jai nėra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktais, 20 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais,

nutaria:

atmesti M. M. pareiškimą pripažinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „3W Academy Lithuania“ bankrotą tyčiniu.

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė