Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Rasai Survilaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje T. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbanti, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41³ str. 1 d. dėl to, kad 2010 m. balandžio 15 d. 10.00 val. atlikus kirpyklos, vykdančios veiklą adresu Naugarduko g. 40, Vilnius, vykdomos veiklos operatyvų patikrinimą nustatytą, jog T. P., būdama darbdavys, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 str., 98 str. 1 d. 1 p. ir 99 str. 2 d. nuostatas, nes ji 2010 m. kovo 15 d. susitarė su O. P. ir E. F. dėl darbo kirpykloje (kirpimo paslaugos) adresu (duomenys neskelbtini), darbo užmokesčio – 50 proc. uždirbtų per dieną pajamų (darbas pagal savo pobūdį atlygintinas), darbo laiko – darbo dienomis nuo 9:00 iki 19:00 val., šeštadieniais nuo 10:00 iki 14:00 val. ir kitų darbo sąlygų užtikrinimo, tačiau prieš darbo pradžią nesudarė darbo sutarties su minėtu asmeniu ir teisės aktu nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, tuo leisdama O. P. ir E. F. dirbti nelegalų darbą laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 15 d. iki 2010 m. balandžio 9 d.

Teismo posėdžio metu T. P. nesutiko su jai surašytu protokolu ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) esančios patalpos yra komercinės. Ji jas išsinuomavo iš šių patalpų savininko su tikslu atidaryti kirpyklą. Oficialiai ši kirpykla dar nėra įsteigta ir įregistruota, kadangi ji susilaužė koją, tačiau patalpų remontas baigtas ir atitinkama įranga joje yra. Kirpykloje buvo planuojamos dvi darbo vietos ir ji patalpino skelbimą į internetą. Pabendravus su E. F. ir O. P. buvo pasiūlyta joms atvykti ir pasižiūrėti kokios sąlygos, patalpos, tačiau ji nesakė joms dirbti. Ona ir Eglė kirpykloje dirbo savo nuožiūra, 50 proc. uždirbtų per dieną pajamų jos atiduodavo jos seseriai, kuri tuos pinigus atnešdavo jai. Nuomos ir panaudos sutarties su O. P. ir E. F. sudarius nebuvo.

Liudytoja O. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iki šių metų kovo 15 d. ji davė skelbimą, jog ieško kirpėjos darbo. Su ja susisiekus T. P. buvo pasakyta, kad jai atsitiko bėda ir ji negalinti šiuo metu dirbti, nes susilaužė koją, todėl pasiūlė darbo vietą jai. Susitikus su T. P. prie kirpyklos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), jai parodė darbo vietą ir ji sutiko. Su T. P. aptarė, jog kol ji serga ji dirbs be sutarties ir 50 proc. pajamų iš uždirbtų ji pasilieka sau, o likusius atiduoda jai. Kirpykloje ji pradėjo dirbti šių metų kovo viduryje, tiksliai datos nepamena. Dirbo kiekvieną dieną apie savaite ar dvi. Su ja tuo metu kartu dar dirbo ir E. F.. Ji pati tuo metu patento dirbti kirpėja neturėjo. Kiek per išdirbtą laikotarpį ji atidavė T. P. pinigų neskaičiavo. Pinigus perduodavo per T. P. seserį.

Liudytoja J. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad darė patikrinimą, nes buvo gautas anoniminis pranešimas, jog kirpykloje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kažkas negerai, todėl ji su kolega nuvyko patikrinti. Nuvykus į kirpyklą, joje rado dvi dirbančias moteris, O. P. ir E. F.. Moterys davė paaiškinimus, jog su T. P. dėl darbo jos tarėsi telefonu. Nurodė, jo šį darbą jos susirado telefonu, joms buvo pasiūlyta kirpti žmones, o dalį pinigų uždirbtų pinigų turėjo atiduoti T. P. patikėtiniui, tai yra jos seseriai. Oficialiai kirpykla užregistruota nebuvo.

ATPK 248 str. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

ATPK 41³ str. 1 d. numatyta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą teismų praktiką yra pažymėjęs, jog siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p. būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius, t. y. nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius (t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai) ir nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. N575-2358/2009). Be to, pažymėtina ir tai, jog nustatinėjant nelegalaus darbo faktą, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, ar tarp asmenų atsiradę faktiniai santykiai pagal savo pobūdį yra darbo teisiniai santykiai, kaip juos apibrėžia DK 93 straipsnis, patenkantys į darbo teisės reguliavimo sritį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, liudytojų duotus parodymus teismo posėdžio metu daro išvadą, kad T. P. veikoje nėra pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d. sudėties. Teismo manymu O. P. ir E. F. atliekamas darbas administracinėn atsakomybėn traukiamai T. P. neatitinka DK įtvirtintų nelegalaus darbo požymių. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 189772 nurodoma, kad T. P. būdama darbdavė, susitarusi su O. P. ir E. F. dėl darbo, darbo užmokesčio, darbo laiko ir kitų darbo sąlygų, nesudariusi su jomis sutarties bei nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, leido nelegaliai dirbti darbą laikotarpiu nuo 2010-03-15 iki 2010-04-09, taip pažeisdama DK 93 str., 98 str. 1 d. 1 p. ir 99 str. 2 d. numatytus reikalavimus, tačiau teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai nepagrindžia nelegalaus darbo sudėties objektyviųjų požymių. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad santykiai kurie buvo tarp T. P. ir O. P. bei E. F., turėjo darbo sutarties požymius. Tiek iš T. P., tiek iš O. P. bei E. F. duoto raštiško paaiškinimo matyti, kad šiuo atveju buvo tariamasi dėl asmenų kirpimo, o ne tam tikro tęstinio pobūdžio funkcijos atlikimo, kuri nesiejama su gaunamu rezultatu. Be to, iš byloje esančių duomenų, tiek iš teismo posėdžio metu gautų paaiškinimų matyti, kad vykdant veiklą kirpykloje buvo tartasi ne dėl konkretaus darbo užmokesčio periodiškai mokant jį kas mėnesį, bet dėl užmokesčio kuris buvo gaunamas už gautą darbo rezultatą, t. y. atlygis buvo gaunamas ne iš pačios T. P., o atlikus tam tikra darbą iš kurio gauto rezultato 50 proc. per dieną uždirbamų pajamų buvo atiduodama T. P.. Taip pat iš esamų duomenų nematyti, kad tarp T. P., O. P. ir E. F. būtų buvęs aptartas kirpykloje atliekamo darbo laikas. Nurodoma tik tai, kad darbo laikas darbo dienomis yra nuo 9:00 iki 19:00 val., šeštadieniais nuo 10:00 iki 14:00 val. Be to iš teismui pateiktų duomenų matyti ir tai, kad T. P. darbų atlikimo metu nesikišo į O. P. ir E. F. vykdoma veiklą, kurią jos vykdė pagal savo nuožiūrą, joms nenurodinėjo ir nevadovavo. Teismas T. P. santykius atsiradusius tarp O. P. ir E. F. vertina ne kaip darbo santykius, kurie pasireiškia tarp darbdavio ir darbuotojų bet kaip civilinius teisinius santykius, pasireiškiančius subnuoma. Teismo nuomone, T. P. sudarytas susitarimas pasireiškė subnuoma, nes jai turint nedarbingumo lapelį, patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kirpyklos veiklą tuo metu vykdė O. P. ir E. F.. Nustatyta, kad minėtos moterys vykdydamos veiklą šiose patalpose, 50 proc. uždirbamų pajamų per dieną atiduodavo T. P.. Teismo vertinimu, šis 50 proc. pajamų atidavimas, laikytinas kaip O. P. ir E. F. mokestis T. P. už naudojimąsi patalpomis vykdant veiklą. Todėl konstatuotina, jog O. P. ir E. F. įsipareigojo minėtose patalpose vykdyti veiklą savo nuožiūra, o T. P. įsipareigojo už tai suteikti patalpas bei gauti atlygį už jų naudojimąsi (LR CK 6.477 str., 6.490 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą teismų praktiką yra nurodęs, jog įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis byloje Nr. N575-434/2010).

Pažymėtina, kad sutinkamai su teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nutarimą grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi būti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., administracinių teisės pažeidimų procese, be kita ko, reiškia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė turi būti įrodyta bet kokią abejonę vertinant šio asmens naudai.

Teismas taip pat pažymi, kad išvada dėl asmens kaltumo turi būti pagrįsta ne paskirais duomenimis, o visų byloje surinktų įrodymų visuma, šiuo konkrečiu atveju visas pareikštas kaltinimas dėl griežtą atsakomybę numatančio administracinio teisės pažeidimo padarymo remiasi tik aukščiau minėtais dviejų asmenų paaiškinimais valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams. Todėl teismas vertindamas byloje esančius duomenis, taip pat atkreipdamas dėmesį į paaiškinimus duotus mokesčių inspekcijos pareigūnams, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojų paaiškinimus duotus teisme, bei į tai kas buvo išdėstytą, daro išvadą, kad T. P. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 41³ str. 1 d. yra neįrodyta. Todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 41³ str. 1 d. T. P. atžvilgiu nutrauktina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p., 286, 287, 288 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje T. P., a.k. (duomenys neskelbtini) traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ str. 1 d., teiseną nutraukti.

Nutarimas per dešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.