Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Turto bankas ieškinį atsakovui S. J., trečiajam asmeniui antstolei Elenai Miliauskienei dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas ir trečiasis asmuo antstolė Elena Miliauskienė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškovės Turto bankas atstovas Dainius Vinciūnas teismo posėdyje palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką išregistravus neribotos atsakomybės įmonę, nėra galimybės skolos išieškojimą perkelti fiziniam asmeniui, todėl skola turi būti priteista iš fizinio asmens. Paskolas ėmė atsakovas S. J. ir jas panaudojo vystant verslą bei galimai iš to gavo naudą. Antstolė grąžino Turto bankui vykdomuosius raštus dėl skolos išieškojimo iš S. J. prekybos įmonės ir nurodė, kad negali vykdyti išieškojimo iš išregistruoto juridinio asmens. Skolos išieškojimas iš S. J. prekybos įmonės buvo vykdomas pagal du vykdomuosius raštus: 1994 m. gruodžio 21 d. sprendimą, kuriuo buvo priteista 19835,79 Eur skola ir 991,66 Eur teismo išlaidos bei 1999 m. gegužės 27 d. sprendimą, kuriuo buvo priteista 23149,04 Eur skola. Neišieškotos sumos bendras likutis – 28715,28 Eur, likusios neišieškotos sumos pagal konkretų vykdomąjį raštą yra nurodytos antstolės patvarkymuose dėl vykdomojo dokumento grąžinimo. Antstolei 2018 m. vasario 9 d. grąžinus vykdomuosius dokumentus, skolos išieškojimas nebebuvo vykdomas, o atsakovas gera valia įmokų neatliko. Prašo priteisti 28715,28 Eur skolą ir 128,60 Eur išlaidas, kuria patyrė Turto bankas dėl atsakovui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinės teismo 1994 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-918/94 iš S. J. prekybos įmonės priteista Lietuvos valstybinio komercinio banko Mažeikių skyriui 19835,79 Eur (68489 Lt) skola ir 991,66 Eur (3424 Lt) teismo išlaidos. Šio sprendimo pagrindu Mažeikių rajono apylinkės teismas 1995 m. sausio 6 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-918/94. Lietuvos Respublikos ūkinis teismas 1997 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 9/5993/1996 m. iš S. J. prekybos įmonės priteisė Lietuvos valstybinio komercinio banko Mažeikių skyriui 23149,04 Eur (79929 Lt) paskolą ir į valstybės pajamas 1157,45 Eur (3996,45 Lt) žyminio mokesčio išlaidoms atlyginti. Šio sprendimo pagrindu Lietuvos Respublikos ūkinis teismas 1999 m. kovo 2 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 9/5993/1996 m. dėl priteistos 23149,04 Eur (79929 Lt) paskolos išieškojimo Lietuvos valstybinio komercinio banko Mažeikių skyriaus naudai. Ieškovas Turto bankas, iš Lietuvos valstybinio komercinio banko pagal 1998 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 354 „Dėl akcines bendrovės Lietuvos valstybinio komercinio banko įsipareigojimų ir turto perdavimo“ bei pagal 1998 m. kovo 30 d. sutartį Nr. 52-09/98-03-362, pasirašytą tarp Turto banko ir Lietuvos valstybinio komercinio banko, perėmęs reikalavimo teises į skolininkų, tame tarpe ir į S. J. prekybos įmonės, neįvykdytas prievoles, 2007 m. vasario 26 d. su atsakovu S. J. pasirašė skolos grąžinimo sutartį Nr. (7.22-52-07)-T5-10, kuria atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovei skolos dalį – 21276,91 Eur (73464,90 Lt). Antstolė Elena Miliauskienė 2013 m. lapkričio 27 d. priėmė patvarkymą Nr. 0009/05/01047/S3c-47926 pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 1995 m. sausio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-918/1994 dėl 11131,22 Eur (38433,89 Lt) išieškojimo iš skolininko S. J. išieškotojui Turto bankui ir 712,95 Eur (2461,68 Lt) vykdymo išlaidų išieškojimo antstolei. Antstolė Elena Miliauskienė 2013 m. lapkričio 27 d. priėmė patvarkymą Nr. 0009/08/02456/S3c-47931 pagal Lietuvos Respublikos ūkinio teismo 1999 m. kovo 2 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 20281,26 Eur (70027,14 Lt) paskolos išieškojimo iš skolininkės S. J. prekybos įmonės išieškotojui Turto bankui ir 967,43 Eur (3340,33 Lt) vykdymo išlaidų išieškojimo antstolei. Minėtus patvarkymus antstolė išsiuntė vykdyti į S. J. darbovietę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Palverkas“. Antstolė Elena Miliauskienė 2014 m. rugsėjo 24 d. priėmė patvarkymą Nr. 0009/08/02456/S3d-44517 pagal Lietuvos Respublikos ūkinio teismo 1999 m. kovo 2 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 20281,26 Eur (70027,14 Lt) išieškojimo iš skolininkės S. J. prekybos įmonės išieškotojui Turto bankui ir 901,88 Eur (3114,02 Lt) vykdymo išlaidų išieškojimo antstolei. Antstolė Elena Miliauskienė 2014 m. rugsėjo 24 d. priėmė patvarkymą Nr. 0009/05/01047/S3d-44513 pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 1995 m. sausio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-918/1994 dėl 11131,22 Eur (38433,89 Lt) išieškojimo iš skolininko S. J. išieškotojui Turto bankui ir 459,41 Eur (1586,24 Lt) vykdymo išlaidų išieškojimo antstolei. Minėtus 2014 m. rugsėjo 24 d. patvarkymus antstolė išsiuntė į vykdyti į S. J. darbovietę UAB „Rudesta“. Antstolė Elena Miliauskienė 2016 m. kovo 25 d. priėmė patvarkymą Nr. S3f-12114 pagal Lietuvos Respublikos ūkinio teismo 1999 m. kovo 2 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 19969,99 Eur išieškojimo iš skolininkės S. J. prekybos įmonės išieškotojui Turto bankui ir 1036,14 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo. Antstolė Elena Miliauskienė 2014 m. rugsėjo 24 d. priėmė patvarkymą Nr. S3f-12111 pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 1995 m. sausio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-918/1994 dėl 10120,35 Eur išieškojimo iš skolininko S. J. išieškotojui Turto bankui ir 556,46 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo. Minėtus 2016 m. kovo 25 d. patvarkymus antstolė išsiuntė į vykdyti į S. J. darbovietę UAB „Pramoninės prekybos kompanija“. Antstolė Elena Miliauskienė 2017 m. birželio 18 d. priėmė patvarkymą Nr. S3g-29230 pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 1995 m. sausio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-918/1994 dėl 9936,83 Eur išieškojimo iš skolininko S. J. išieškotojui Turto bankui ir 522,97 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo. Antstolė Elena Miliauskienė 2017 m. birželio 18 d. priėmė patvarkymą Nr. S3g-29254 pagal Lietuvos Respublikos ūkinio teismo 1999 m. kovo 2 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 19607,84 Eur išieškojimo iš skolininkės S. J. prekybos įmonės išieškotojui Turto bankui ir 982,75 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo. Minėtus 2017 m. birželio 18 d. patvarkymus antstolė išsiuntė į vykdyti į S. J. darbovietę UAB „ABF LT“. Antstolė Elena Miliauskienė 2018 m. vasario 9 d. vykdomosiose bylose Nr. 0009/05/01047 ir 0009/08/02456 surašė išieškojimo negalimumo aktus Nr. S3h-7858 ir S3h-7866, kuriuose nurodė, jog nustatė, kad S. J. prekybos įmonė išregistruota, įmonė neturi turto ar pajamų, todėl nėra galimybės vykdyti išieškojimo.

Antstolė Elena Miliauskienė 2018 m. vasario 9 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S3h-7871, kuriuo užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0009/05/01047 ir vykdomąjį dokumentą Nr. 2-918/1994 grąžino Turto bankui (likusi skola 15057,35 Eur). Antstolė Elena Miliauskienė 2018 m. vasario 9 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S3h-7942, kuriuo užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0009/08/02456 ir vykdomąjį dokumentą Nr. 9/5993/1996 m. grąžino Turto bankui (likusi skola 20281,26 Eur).

Dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. J. prekybos įmonė, j. a. k. 166671086, kurios teisinė forma – individuali įmonė, buvo įregistruota 1993 m. rugpjūčio 23 d., o išregistruota 2003 m. gegužės 22 d. Šiai bylai aktualios prievolės S. J. prekybos įmonei kilo Mažeikių rajono apylinės teismo 1994 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-918/94, ir Lietuvos Respublikos ūkinio teismo 1997 m. gegužės 27 d. sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. 9/5993/1996 m. pagrindu. Minėti sprendimai yra įsiteisėję (CPK 18 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas).

Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Individuali įmonė kaip kiekvienas juridinis asmuo yra pavadinimą turinti įmonė, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas (CK 2.33 straipsnio 1 dalis). Ji turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 2.48 straipsnio 1 dalis), todėl, kaip savarankiškas civilinių santykių subjektas, už savo prievoles atsako jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnis, CK 2.50 straipsnio 1 dalis). Individualios įmonės (neribotos civilinės atsakomybės privataus juridinio asmens) steigėjas yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės įregistravimo jis laikomas individualios įmonės savininku (Individualių įmonių įstatymo 3 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalis); individualioje įmonėje yra vienas savininkas; jo teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, Individualių įmonių įstatymo bei kiti įstatymai ir individualios įmonės nuostatai (Individualių įmonių įstatymo 6 straipsnio 1 ir 4 dalys). CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Šios nuostatos reiškia, kad, nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau, individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu turtu ir jam tenkančia bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Taigi individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Tačiau toks individualios įmonės ir jos savininko teisinis reglamentavimas nereiškia, kad, individualiai įmonei neturint turto atsakyti pagal jos prievoles ar tokią įmonę likvidavus, jos savininkas savaime, kai nėra teismo sprendimo ar kito vykdytino dokumento priteisti iš savininko jo įmonės skolas, įgyja subsidiariąją prievolę atsakyti už įmonės skolas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl individualios įmonės teisinės padėties ir jos bei jos savininko atsakomybės, yra nurodęs, kad, kai ieškovas, laisvai disponuodamas savo procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), byloje reikalavimą atlyginti nuostolius pareiškia pagrindiniam skolininkui (įmonei), nereikšdamas jo subsidiariajam skolininkui (įmonės savininkui), teismas pagal aptartas teisės normas turi teisinį pagrindą priteisti iš įmonės patirtus nuostolius dengiant įmonės skolą, tačiau, nesant pareikšto reikalavimo, teismas neturi teisinio pagrindo spręsti dėl nuostolių atlyginimo iš įmonininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012, 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510-313/2015).

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje suformuotos dvi skolininko pakeitimo vykdymo procese sąlygos: pirma, nustatomas buvusio skolininko teisių perėmėjas ir, antra, nustatoma naująjį skolininką su išieškotoju materialiuose teisiniuose santykiuose siejanti teisinė prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

Išieškojimas galimas tik iš fizinių ir juridinių asmenų, kurių prievolė kreditoriui nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar kitu vykdytinu dokumentu, kurie yra pagrindas išduoti vykdomąjį dokumentą (arba yra kartu ir vykdomieji dokumentai). Vykdomasis dokumentas yra visų vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas, t. y. atlikti vykdymo veiksmus be vykdomojo dokumento draudžiama (CPK 586 straipsnis). Kaip jau minėta šiai bylai aktualiais sprendimais skolos ieškovo naudai buvo priteistos ne iš atsakovo S. J., o iš S. J. prekybos įmonės. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog būtų atsakovui S. J. perėjusi prievolė, siejusi S. J. prekybos įmonę (individualią įmonę) ir išieškotoją (Turto banką) materialiuose teisiniuose santykiuose.

Tam, jog atsirastų juridinio asmens dalyvio pareiga subsidiariai atsakyti savo turtu pagal juridinio asmens prievolę, būtina nustatyti dvi sąlygas: pirma, juridinio asmens dalyvio veiksmai, dėl kurių juridinis asmuo negali vykdyti savo prievolės, buvo nesąžiningi, antra, juridinis asmuo negali vykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, t. y. egzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis dalyvio nesąžiningų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšys. Tik nustačius šias abi sąlygas teismas gali konstatuoti, kad juridinio asmens dalyviui kilo subsidiarioji atsakomybė pagal juridinio asmens prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2014).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuo 2005 m. balandžio 15 d. iki 2018 m. vasario 9 d. antstolė Elena Miliauskienė vykdė skolos išieškojimą iš S. J. prekybos įmonės ieškovo Turto bankas naudai. Priverstinio skolos išieškojimo vykdymo metu, S. J. prekybos įmonė 2003 m. gegužės 22 d. buvo išregistruota. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, kaip juridinio asmens savininkas, būtų informavęs ieškovą ir (ar) antstolę apie prekybos įmonės išregistravimą iš juridinių asmenų registro. Antstolė iš Juridinių asmenų registro gavusi duomenų, kad S. J. prekybos įmonė išregistruota, 2018 m. vasario 9 d. priėmė patvarkymus dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S3h-7871 ir Nr. S3h-7942, kuriais užbaigė vykdomąsias bylas Nr. 0009/05/01047 ir 0009/08/02456 ir ieškovui grąžino vykdomuosius dokumentus.

Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad atsakovo S. J., kaip juridinio asmens dalyvio, veiksmai, dėl kurių iš Juridinių asmenų registro išregistruota S. J. prekybos įmonė negali vykdyti savo prievolės, buvo nesąžiningi bei išregistruota S. J. prekybos negali vykdyti prievolės dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų, t. y. egzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis dalyvio nesąžiningų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšys. Teismui nustačius šias abi sąlygas, darytina išvada, kad atsakovui S. J. kilo subsidiarioji atsakomybė pagal išregistruotos S. J. prekybos įmonės prievoles (CK 2.50 straipsnio 3 dalis).

Vykdymo proceso metu atsakovas su ieškovu 2007 m. vasario 26 d. pasirašė skolos grąžinimo sutartį Nr. (7.22-52-07)-T5-10, kuria atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui skolos dalį – 21276,91 Eur (73464,90 Lt), tokiu būdu pripažindamas prekybos įmonės skolą. Bylos nagrinėjimo metu, atsakovas neginčijo, kad jam žinoma apie teismo priimtus sprendimus, kurias priteistos skolos iš S. J. prekybos įmonės, jis sutiko su ieškovo ieškinyje nurodytu likusiu neišieškotu iš S. J. prekybos įmonės skolos dydžiu, t. y. 28715,28 Eur. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ieškinys tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 28 715,28 Eur skola.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktu, ieškovas Turto bankas bylose už ieškinius dėl lėšų išieškojimo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Patenkinus ieškinį iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 646,00 Eur (28 715,28 Eur) x 3 %)x 75%)=646 Eur) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 punktas, 96 straipsnis).

Taip pat ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 126,60 Eur išlaidų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurias prašė priteisti iš atsakovo. CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Atsižvelgiant į tai, kad teismas 2018 m. balandžio 18 d. priėmė nutartį taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, dėl kurių vykdymo ieškovas patyrė 126,60 Eur išlaidų, šios išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei valstybės įmonei Turto bankas, j. a. k. 112021042, iš atsakovo S. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

28 715,28 Eur (dvidešimt aštuonių tūkstančių septinių šimtų penkiolikos eurų 28 ct) skolą;

126,60 Eur (vieno šimto dvidešimt šešių eurų 60 ct) išlaidas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Priteisti iš atsakovo S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 646,00 Eur (šešių šimtų keturiasdešimt šešių eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.