Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-04-09 · Civilinė byla Nr. 2YT-9118-490/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-09
Bylos Nr.
2YT-9118-490/2018
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00357-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Damulienė
Pareiškėjas
S. M., J. S.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Civilinė byla Nr. 2YT-9118-490/2018Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00357-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1; 3.4.5.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 9 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų S. M. ir J. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjos S. M. ir J. S., tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę, prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2017 m. spalio 9 d., priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2012 m. spalio 23 d., mirties, faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą sutuoktinio turtą (b. l. 1–4).

Pareiškime nurodė, kad pareiškėjų tėvas J. Š. mirė 2012 m. spalio 23 d., motina A. Š. mirė 2017 m. spalio 9 d. Tėvai nebuvo išsituokę, iki pat J. Š. mirties gyveno kartu bute (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties pareiškėjos įstatymų nustatytu terminu kreipėmės į Jonavos rajono 4-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą, kur joms buvo paaiškina, kad po jų tėvo J. Š. mirties nėra priimtas palikimas, todėl pareiškėjos negali paveldėti viso jų tėvams priklausiusio turto bei piniginių lėšų. Po tėvo J. Š. mirties pareiškėjos, mirusiojo dukros, nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, kadangi buvo įsitikinusios, jog jokio turto mirties dieną tėvas neturėjo, butas (duomenys neskelbtini)., buvo registruotas jų motinos A. Š. vardu. Pas notarą pareiškėjos taip pat sužinojo, kad jų tėvas J. Š. buvo sudaręs 2008 m. birželio 10 d. testamentą, kuriuo paliko visą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas pareiškėjoms, savo dukroms, tačiau pareiškėjos apie tai nebuvo informuotos. Dėl tų pačių aplinkybių kaip ir pareiškėjos, dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinio J. Š. mirties į notaro biurą nesikreipė ir jo sutuoktinė A. Š., kuri buvo įsitikinusi, kad butas priklauso jai nuosavybės teise, butas buvo registruotas jos vardu. Po J. Š. mirties niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo, tačiau jo sutuoktinė, pareiškėjų motina, A. Š. ir toliau liko gyventi bute (duomenys neskelbtini). mokėjo mokesčius už butą, naudojosi visais J. Š. priklausiusiais likusiais daiktais, t. y. ir toliau naudojosi mirusio sutuoktinio turtu, valdė jį kaip savo. Nors pareiškėjos, mirus motinai, iš notarės sužinojo, kad jų tėvas J. Š. buvo surašęs testamentą, kuriuo visą turtą lygiomis dalimis paliko pareiškėjoms, tačiau pareiškėjos neprašo atnaujinti termino palikimui pagal testamentą priimti, o prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų motina A. Š. priėmė palikimą faktiniu valdymu. Nustačius šį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjos, priimdamos palikimą pagal testamentą po jų motinos A. Š. mirties, priims visą jų tėvams priklausiusį turtą lygiomis dalimis.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė byloje atsiliepimą, nurodydamas, kad suinteresuotas asmuo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštaraus, jeigu pareiškėjos teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą (b. l. 29–31).

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė byloje atsiliepimą, prašydamas pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 32–33).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos S. M. ir J. S. yra J. Š. ir A. Š. dukros (b. l. 5, 9, 10, 11, 12, 13, 14). J. Š. su A. Š. susituokė 1952 m. kovo 8 d. (b. l. 8). Pareiškėjų tėvas J. Š. mirė 2012 m. spalio 23 d. (b. l. 6). J. Š. nuo 1980 m. sausio 8 d. iki mirties (2012 m. spalio 23 d.) buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). (b. l. 5). Pareiškėjų motina A. Š. mirė 2017 m. spalio 9 d. (b. l. 7). Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo 1992 m. vasario 14 d. pažymos Nr. 5 pagrindu pareiškėjų tėvai nuo 1992 m. gegužės 20 d. nuosavybės teise valdė keturių kambarių butą (duomenys neskelbtini). kuris buvo įregistruotas pareiškėjų motinos A. Š. vardu (b. l. 20). A. Š. nuo 1980 m. sausio 8 d. buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). (b. l. 21). 2008 m. birželio 10 d. pareiškėjos motina A. Š. ir tėvas J. Š. surašė testamentus notarinio registro Nr. 3592 ir Nr. 3593, pagal kuriuos visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas lygiomis dalimis paliko savo dukroms, pareiškėjoms J. S. ir S. M. (b. l. 16, 17). Pareiškėjų teigimu, jos po tėvo J. Š. mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, kadangi buvo įsitikinusios, jog jokio turto mirties dieną tėvas neturėjo, be to, apie tėvo surašytą testamentą jos sužinojo tik po savo motinos A. Š. mirties, t. y. po to kai kreipėsi dėl palikimo priėmimo po motinos mirties. Pareiškėjos dėl palikimo priėmimo po motinos A. Š., mirusios 2017 m. spalio 9 d., mirties kreipėsi į Jonavos rajono 4-ąjį notaro biurą (b. l. 18). Pareiškėjų teigimu, po tėvo J. Š. mirties jo sutuoktinė A. Š. ir toliau liko gyventi jiems abiem priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). mokėjo mokesčius už butą, naudojosi visais J. Š. priklausiusiai daiktais, likusiais jų namuose. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti mokėjimą už buto paslaugas patvirtinantys dokumentai, AB „Jonavos šilumos tinklai“ 2018 m. kovo 16 d. pažyma Nr. 18/09 (b. l. 15, 22–24, 40). Taigi, po J. Š. mirties, jo paliktą turtą faktiškai pradėjo valdyti ir valdė iki savo mirties jo sutuoktinė, pareiškėjų motina A. Š.. Po J. Š., gim. 2012 m. spalio 23 d., mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, pareiškimų apie palikimo priėmimą Jonavos rajono 4-ajame notaro biure negauta (b. l. 17), todėl pareiškėjos priverstos kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjų motina A. Š. po sutuoktinio, pareiškėjų tėvo J. Š., mirusio 2012 m. spalio 23 d., mirties palikimą pagal įstatymą priėmė pradėdama jo turtą faktiškai valdyti. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Faktiškai valdydama palikimą sudarantį turtą, A. Š. išreiškė savo valią priimti J. Š. palikimą. Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas aukščiau ištirtais įrodymais, jie sukels teisines pasekmes, pareiškėjos kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.

Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2017 m. spalio 9 d., po sutuoktinio J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2012 m. spalio 23 d., mirties, priėmė palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą sutuoktinio turtą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2017 m. spalio 9 d., po sutuoktinio J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2012 m. spalio 23 d., mirties, priėmė palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą sutuoktinio turtą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.

Teisėja Jolanta Damulienė