Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A.U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo A.U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu vienuolikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

A.U. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 180 str. 2 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neskundžiamas.

Iš A.U. priteista 3000 Lt nukentėjusiajam R.G. ir 10,80 Lt proceso išlaidų valstybei. Likusioje civilinio ieškinio dalyje tam pačiam nukentėjusiajam pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A.U. nuteistas už tai, kad 2005 m. gegužės 13 d., apie 15 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, o po to ir šio namo bute (duomenys neskelbtini), kerštaudamas nukentėjusiajam A.G. už tai, kad pastarasis negrąžina A.K. 15 Lt skolos ir reikalaudamas grąžinti skolą, tyčia sumušė A.G. – kumščiais bei kojomis sudavė 7 smūgius į galvos sritį, taip pat kumščiais, kojomis bei tyrimo metu nenustatytu pailgos formos kietu buku daiktu sudavė 11 smūgių į kitas kūno vietas, ko pasėkoje nukentėjusiajam buvo padaryti kraujosruva ir nubrozdinimas kaktos dešinio gumburo srityje, kraujosruva kaktos dešinėje, poodinės kraujosruvos kairiame paakyje, kairės pusės smilkinio – skruosto-žando srityje bei kairiame smilkininiame raumenyje, viršutinės ir apatinės lūpų gleivinėse, kraujosruva ir nubrozdinimas kairės pusės apatinės lūpos-smakro srityje, dešinės pusės trijų gretimų IX, X, XI šonkaulių tiesioginiai lūžiai bei kraujosruva tarpšonkauliniuose raumenyse, poodinės kraujosruvos kairės alkūnės, dilbio, plaštakos išoriniuose-nugariniuose paviršiuose, kraujosruvos kairės plaštakos, dilbio srityse, dešinio klubo, dešinio kelio išoriniuose paviršiuose, juostos formos kraujosruvos dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje, poodinė kraujosruva kairės šlaunies vidiniame paviršiuje. Dėl traumuojančių poveikių į galvos sritį nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas – dauginiai galvos sumušimai, kurių pasėkoje išsiliejęs kraujas kaukolės smegeninėje ertmėje suspaudė galvos smegenis, ir A.G. nuo 2005 m. gegužės 13 d. 19 val. ik 2005 m. gegužės 14 d. 7 val. mirė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei tokiu būdu tyčia nužudė A.G. .

Nuteistasis A.U. apeliaciniu skundu prašo pakeisti apygardos teismo nuosprendį ir jo veiką perkvalifikuoti iš nužudymo į sveikatos sutrikdymą. Mano, kad jam skirta per griežta bausmė. Teismas nepagrįstai atsižvelgė į eksperto išvadas, nes įvykio vietoje nerasti jo kraujo pėdsakai, o jie rasti tik ant magnetolos, kurią jis grąžino po dviejų parų. Pripažįsta, kad kieme jis sudavė nukentėjusiajam į veidą pora smūgių rankomis, tačiau jokio pailgo buko daikto jis neturėjo. Byloje nėra jokių daiktinių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę.

Apeliantas nurodo, kad įvykio vietoje jis sutiko dar tris vaikinus, apie 25 m. amžiaus, einančius pas nukentėjusįjį A.G. atsiimti skolos. Liudytojas A.K. įvykio metu buvo neblaivus, o liudytoja J.Z. galėjo nepastebėti šių vaikinų. Todėl teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė šiuos jo parodymus ir aplinkybę, kad nukentėjusįjį galėjo sumušti ir kiti asmenys. Liudytojas R.G. įvykio dienos vakare kalbėjosi su nukentėjusiuoju A.G. , siūlė iškviesti medikus, tačiau pastarasis pagalbos atsisakė. Todėl apeliantas teigia, kad nukentėjusiojo A.G. savijauta buvo normali ir net savo broliui nepasakojo apie jokį konfliktą. Atlikęs bausmę už anksčiau padarytą nusikaltimą, jis gyveno pilnavertį gyvenimą ir neturėjo jokių reikalų su policijos pareigūnais.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti.

Skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nuteistojo nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 129 str. 1 d., t.y. kaip nužudymą, padarytą tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nusikalstamos veikos juridinio įvertinimo nepaneigia.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad tiesioginė nukentėjusiojo A.G. mirties priežastis buvo nuteistojo A.U. suduoti daugybiniai smūgiai į gyvybiškai svarbias nukentėjusiojo kūno vietas, dėl ko nukentėjusysis buvo sužalotas ir nuo patirtų sužalojimų mirė. Nuteistasis A.U. , suduodamas eilę stiprių smūgių kumščiais ir kojomis į galvą, suprato, kad savo veiksmais kelią pavojų nukentėjusiojo A.G. gyvybei, numatė, kad gali jam atimti gyvybę ir, nors ir nenorėjo tokių pasekmių, tačiau sąmoningai leido joms kilti. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis A.U. atsako už kilusius padarinius, t.y. pagal BK 129 str. 1 d. Todėl perkvalifikuoti nuteistojo A.U. padarytą nusikalstamą veiką į sveikatos sutrikdymą, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo.

Priešingai nei teigia apeliantas, apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė ir rėmėsi teismo medicinos 2005 m. gegužės 17 d. specialisto išvada Nr. M 431/05(03) bei teismo medicinos DNR ekspertizės 2006 m. sausio 27 d. akto Nr. 543 išvadomis.

Apeliantas skunde teisingai nurodo, kad jo kraujo pėdsakai rasti ant magnetolos „Vido MT662“. Tačiau tai tik patvirtina paties nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad mušdamas A.G. , jis susižalojo ir po to sukruvinta ranka ištepė šią magnetolą (b.l. 9-13 t. 2; b.l. 63 t. 3).

Kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai nuteistojo A.U. versiją, kad nukentėjusįjį A.G. galėjo sumušti trys nepažįstami jaunuoliai, atmetė ir vertino kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje nėra jokių įrodymų, kad po nuteistojo A.U. panaudoto smurto prieš A.G. būtų smurtavę ar nukentėjusiojo bute būtų lankęsi kiti asmenys. Be to, nėra jokio pagrindo abejoti nuosekliais liudytojų J.Z. ir A.K. parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti objektyvūs duomenys. Deklaratyvus skundo teiginys apie gerą A.G. savijautą paneigtas nukentėjusiojo R.G. parodymais apie tai, kad jo brolis namuose gulėjo paplūdęs krauju, bei taip pat vertintinas kaip vengimas baudžiamosios atsakomybės.

Iš tiesų, byloje nėra nustatytas pailgos formos paviršių turintis įrankis, kuriuo padaryti nukentėjusiajam A.G. IX, X, XI šonkaulių tiesioginiai lūžiai bei kraujosruva tarpšonkauliniuose raumenyse. Tačiau, kad tokį požymį turintį įrankį nuteistasis naudojo kategoriškai patvirtino teismo medicinos specialistas, kurio kompetencija ir išvadų patikimumu kolegija abejoti neturi pagrindo.

BPK 20 str. 1 d. nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Iš to seka, kad kaltė turi būti grindžiama visuma byloje surinktų duomenų, tarp kurių gali ir nebūti daiktinių įrodymų.

Taip pat, kolegijos nuomone, skirdamas nuteistajam A.U. vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio neatstatomas pasekmes, padarymą, pirmosios instancijos teismas BK 54 str. ir 61 str. reikalavimų nepažeidė, t.y. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veiksmų pobūdį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą ir lengvinančios nebuvimą bei į kitas bylos aplinkybes. Kiti nurodyti apelianto teiginiai (atlikęs bausmę gyveno pilnavertį gyvenimą, neturėjo reikalų su policijos pareigūnais) negali būti pakankamas pagrindas, leidžiantis sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Todėl laikytina, kad paskirta bausmė, kuri tik nežymiai viršija BK 129 str. 1 d. sankcijos vidurkį, nėra aiškiai per griežta.

Esminių BPK pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, byloje nepadaryta.

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A.U. apeliacinį skundą atmesti.