Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo V. S. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. nutarties, kuria V. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. įtariamas tuo, kad XXXX m. rugpjūčio XX-XX d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su R. M., R. V. ir T. M., bendrais veiksmais panaudojo psichologinį smurtą ir pasinaudojo nukentėjusiojo asmens pažeidžiamumu, įgijo vaiką – L. B., kurią vežė į (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo nenustatytą butą ir laikė nelaisvėje, po to gabeno iš Lietuvos Respublikos į Jungtinės Karalystės (duomenys neskelbtini) miestą, adresu (duomenys neskelbtini), ją laikė nelaisvėje siekdamas pasipelnyti iš jos prostitucijos ir iki XXXX m. lapkričio mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos pelnėsi iš jos prostitucijos.

Be to, jis XXXX m. vasario X-X d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) prie geležinkelio stoties, veikdamas bendrininkų grupe su R. M., T. M., R. V., J. N. ir D. L., bendrais veiksmais, pasinaudojo nukentėjusiųjų A. B. ir L. B. pažeidžiamumu, t. y. sunkia jų materialine padėtimi, verbavo nukentėjusiąsias vykti į Jungtinę Karalystę dirbti prostitutėmis, o joms sutikus, XXXX m. vasario X d., tiksliai nenustatytu laiku, automobiliu ir lėktuvu gabeno A. B. ir L. B. į Jungtinės Karalystės (duomenys neskelbtini), siekdamas pasipelnyti iš jų prostitucijos ir iki XXXX m. gegužės mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos pelnėsi iš jų prostitucijos.

V. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio numatyta tvarka buvo sulaikytas XXXX m. liepos XX d., o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, vėliau suėmimas buvo tęsiamas.

Gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad įtariamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo bei daryti naujus nusikaltimus, nes ji nepagrįsta. Mano, kad įstatyme numatytų tikslų galima pasiekti įtariamajam pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones, bet žemesnės instancijos teisėjas to nesvarstė.

Atkreipia dėmesį į tai, kad V. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir šeimą, kuria rūpinasi, t. y. prižiūri mažamečius vaikus, nes žmona dirba, turi legalų pragyvenimo šaltinį, įtariamasis susietas tampriais socialiniais – šeiminiais ryšiais. Be to, nepagrįstai nutartyje nurodoma, kad V. S. taikomas baudžiamasis įstatymas numatytas BK 157 straipsnio 2 dalyje, nes dėl šios veikos jam nėra pareikšti įtarimai.

Prokurorė prašo įtariamojo V. S. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo V. S. gynėjo advokato V. Kupcikevičiaus skundas atmestinas.

Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kardomoji priemonė – suėmimas gali būti taikomas arba tęsiamas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti įtarimai turi būti pagrįsti. Apeliacinis teismas mano, jog šioje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis V. S. galėjo padaryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 157 straipsnio 1 dalyje, 147 straipsnio 2 dalyje. Pagrįstai manyti, jog V. S. padarė nurodytus nusikaltimus, leidžia duomenų visuma, užfiksuota apžiūrų protokoluose, kratos protokoluose, asmens atpažinimo protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduotos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, pokalbio suvestinėse, liudytojų A. B., G. V. ir kitų liudytojų apklausų protokoluose, taip pat nukentėjusiosios L. B. apklausų protokoluose bei kituose bylos dokumentuose. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nėra būtina, kad byloje būtų duomenų tiek, kiek jų reikia, norint priimti apkaltinamąjį (ar išteisinamąjį) nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas negali suteikti bet kuriam iš jų prioritetinę reikšmę, nes visi šie duomenys gali būti įvertinti tik pirmosios instancijos teisme.

Skunde nurodoma, kad apygardos teismas nutartyje neanalizuoja duomenų teisinės reikšmės įtariamojo kaltei pagrįsti. Apeliacinis teismas pažymi, kad šioje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismas (taip pat ir apeliacinės instancijos teismas) negali vertinti byloje esančių duomenų, kadangi negali pateikti išankstinio įrodymų vertinimo. Tai gali ir turi padaryti tik pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, priešingu atveju būtų pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje bylos stadijoje teismas atskleisti šių duomenų turinio neprivalo ir nereikia jų detalizuoti. Pažymėtina, kad dėl tų pačių priežasčių šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas klausimas dėl V. S. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šio klausimo sprendimas bet kokiu atveju yra susijęs su įrodymų vertinimu, o teismas, tiek pratęsdamas suėmimo terminą, tiek nagrinėdamas skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, to daryti negali.

Apeliacinis teismas konstatuoja, kad V. S. pratęsti suėmimo terminą įstatyme numatytos sąlygos yra, kadangi švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti suimtojo (įtariamojo) dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Be to, už nusikaltimus, kurių padarymu įtariamas V. S., baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Panevėžio apygardos teismo nutartyje nurodytas suėmimo pratęsimo pagrindas, t. y. kad suimtasis gali daryti naujus nusikaltimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ (toliau – Senato) 10 punkte išaiškinta, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas suėmimas, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Tačiau pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau teistas du kartus, įtarimas dviejų nusikalstamų veikų padarymu, kurios priskiriamos prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 6 dalis), įtariamas padaręs kelias nusikalstamas veikas bendrininkų grupe. Todėl šis suėmimo termino pratęsimo pagrindas nutartyje nurodytas taip pat pagrįstai.

Gynėjo skunde išdėstyti argumentai, jog V. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir šeimą, kuria rūpinasi, t. y. prižiūri mažamečius vaikus, nes žmona dirba, turi legalų pragyvenimo šaltinį, jo socialiniai – šeiminiai ryšiai tamprūs negali būti pakankama priežastis griežčiausiai kardomajai priemonei – suėmimui panaikinti.

Teismas sutinka su gynėjo argumentu, kad V. S. nėra pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 157 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Tačiau kaip matyti iš 2009 m. liepos 29 d. pranešimo apie įtarimą turinio, jame nurodyta, kad V. S. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 157 straipsnio 1 dalyje ir 147 straipsnio 2 dalyje. Teismas tai vertina kaip techninę spausdinimo klaidą, kuri negali būti pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei – suėmimui panaikinti.

Apeliacinis teismas atsižvelgia, kad V. S. kardomoji priemonė – suėmimas taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byla sudėtinga ir didelės apimties (BPK 127 straipsnio 2 dalis). Bylos medžiagą sudaro aštuoni segtuvai, joje įtarimai pareikšti 12 asmenų, išsiųsti 6 teisinės pagalbos pavedimai į Jungtinę Karalystę ir Vokietijos Federacinę Respubliką. Po paskutinio suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami, t. y. atliktas teismo psichiatrijos, teismo psichologijos tyrimas dėl vaiko pirkimo ir pardavimo, prekybos žmonėmis, apklausti liudytojai, atlikta akistata tarp liudytojų G. K. ir J. V, R. V. ir R. J., atliekami kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad baudžiamoji byla atitinka ypatingo sudėtingumo ir didelės apimties kriterijus, joje tyrimo vilkinimo nenustatyta, todėl įtariamajam kardomoji priemonė – suėmimas taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius pagrįstai.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes konstatuojama, kad V. S. pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, teismas nepažeidė. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartyje padarytos išvados neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimams.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Įtariamojo V. S. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.