Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-151-753/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-15
Bylos Nr.
1-151-753/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36487-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Kaltinamasis
R. M.
Nukentėjusysis
R. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-151-753/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36487-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 2.3.6.4.5; 2.3.6.7 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 15 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,ekretoriaujant Tatjanai Daugirdienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorei (duomenys neskelbtini),

kaltinamajam R. M.,nedalyvaujant nukentėjusiajam R. M. (miręs),

viešame teisiamajame posėdyje, naudojant vaizdo konferencijų įrangą (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones) apklausiant specialistę Z. M., išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2006 m. gruodžio 14 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį - 1 MGL bauda;

2) 2009 m. vasario 12 d. Vilniaus m. 4 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį (2 epizodai), 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, ir taikant baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4 dalių nuostatas, dalinį bausmių sydėjimą, paskirta subendrinta bausmė laisvės apribojimo 1 m. 6 mėn.; 2010 m. lapkričio 4 d.Kaišiadorių r. apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

3) 2017 m. balamndžio 14 d. Kaišiadorių r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnioo 2 dalį - areštu 40 parų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. rugpjūčio 25 d. apie 18.15 val. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario - tėvo R. M. atžvilgiu, tai yra kumščiu sudavė jam du smūgius į kairį ir į dešinį skruostą ir suėmęs rankomis už kaklo jį smaugė, padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairės pusės apatinio žandikaulio srityje ir odos nubrozdinimus kaklo srityje, ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo savo šeimos nario – tėvo R. M. sveikatą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. M. neigė kaltę dėl jam pareikšto įtarimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. 2020 m. birželio 11 d. teisiamajeme posėdyje paaiškino, kad įvykio dieną tarp jo ir tėvo R. M. įvyko žodinis konfliktas, jis pastarojo atžvilgiu smurto nevartojo. Kol motina buvo gyva, jis gindavo ją nuo tėvo. Tėvas pyko ant jo, kad jis tądien išgėrinėjo alaus. Atvyko į namus greitosios pagalbos automobilis, o iš paskos atvyko policijos pareigūnai. Tądien jis buvo talkoje pas kaimynus, kuriems padėjo nukasti bulves. Tą dieną jis matė pas tėvą R. M. smurto žymes veide, tačiau nežino iš kur jos atsirado. Tėvas vartojo morfiną (sirgo onkologine liga), todėl griūdamas galėjo save susižaloti. Iš kaimyno D. D.pasakojimo jam žinoma, jog tėvas R. M. tądien buvo susileidęs morfino, gulėjo galva po stalu. Pastarasis grižęs į namus tai papasakojo žmonai R., kuri nuėjusi pas tėvą, jį paguldė į lovą. Kaltinamasis R. M. teigia, kad tėvo atžvilgiu fizinio smurto nevartojo, jo nesmaugė, tądien tarp jų buvo įvykęs tik žodinis konfliktas. Su tėvu jis ne kartą yra konfliktavęs, tėvas telefonu kviesdavo policijos pareigūnus. Grįžęs iš bulviakasio, jis matė pas tėvą R. M. raudonus paburkimus, kuomet pastarasis skutosi. R. M. paaiškinimu, tądien jis buvo išgėręs alkoholio, t. y. buvo išgėręs 1 litrą alaus (7,5 laipsnių stiprumo) ir dar alaus gėrė namuose. Kuomet atvažiavo greitoji, suprato, kad ją isšikvietė pats tėvas (1 t, b. l. 188-189).

2020 m. liepos 8 d. teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja R. D. parodė, kad R. M. yra kaimynas. Pastarojo tėtis R. M. ir mama yra mirę. R. M. gyveno pas tėvus. Pastarojo santykiai su tėvu buvo įvairūs. Jis yra geras, paklusnus vaikas. Jis neturi darbo, pragyvenimo, problema kaime tame, kad darbai yra toli. R. jai yra skundęsis, kad tėvas prisigera vaistų, nes vartojo morfiną. Pastarasis sirgo onkologine liga. Liudytojos parodymu, tikslios datos nepamena, ji buvo nuėjusi pas kaimynus, rado ten kniūpščią ant grindų gulintį tėvuką. Ji išsigando, galvojo, kad šis numirė. Pakvietė vyrą, pamatė, kad tėvukas gyvas, buvo prisigėręs vaistų. Tokioje būsenoje visko gali atsitikti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu teisiamajame posėdyje perskaityti liudytojos R. D. duoti parodymai ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 128-29), kurių teingumą ji patvirtino, t. y. jog tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi (1 t, b. l. 196).

2020 m. rugsėjo 15d. teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas E. S. parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus patrulio pareigose. Parodė, kad įvykio dieną, tikslios datos nepamena, buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje, t.y. kad sūnus smurtavo prieš tėvą. Kuomet pareigūnai atvyko į įvykio vietą, ten buvo atvykę medikai, kurie apžiūrėję tėvuką, pastarajam nustatė kažkokius veido sužalojimus. Liudytojas matė ant tėvuko veido smuto žymes. Kaltinamasis paaiškino, kad tėvas lyg pats iškrito iš lovos. Liudytojo teigimu, tai buvo ne pirmas atvejis, kuomet pareigūnai ten vyko dėl smurto pagal tėvuko iškvietimą ( 2 t., b. l. 8).

2020 m. spalio 2 d. teisiamajame posėdyje, naudojant vaizdo konferencijų įrangą (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones) specialistė Z. M. paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. pagal Kaišiadorių ligoninės priėmimo skyriaus skubios pagalbos duomenis buvo surašyta specialisto išvada, ja konstatuoti šie nukentėjusiajam R. M. sužalojimai: poodinė kraujosruva kairės pusės apatinio žandikaulio srityje, odos nubrozdinimas kaklo srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir kietu bukabriauniu daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2019 m. rugpjūčio 25 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Specialistės Z. M. teigimu, nukentėjusiajam padaryti sužalojimai yra nebūdingi griuvimui ir atsitrenkimui. Suduodant smūgį galėjo būti padaryti sumušimai. Bukabriaunis daiktas – tai pirštų nagai. Nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas nebūdingas tyčiniam savęs žalojimui, jam sužalojimai galėjo būti padaryti suspaudus kaklą, įbrėžimai ir nubrozdinimai galėjo būti padaryti pirštų nagais. Odos nubrozdinimai tyčiniam savęs žalojimui nebūdingi. Duomenų, kad nukentėjęs būtų naudojęs morfiną, byloje nėra (2 t., b. l. 15).

Nors kaltinamasis R. M. neigė kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, tačiau jo kaltę pilnai įrodo byloje pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2427/2019(02), kurios teisingumą teisme patvirtino apklausta specialistė Z. M., kuri patvirtino aplinkybę, kad nukentėjusiajam R. M. nustatytas sužalojimas nebūdingas tyčiniam savęs žalojimui, jam sužalojimai galėjo būti padaryti suspaudus kaklą, įbrėžimai ir nubrozdinimai galėjo būti padaryti pirštų nagais. Odos nubrozdinimai tyčiniam savęs žalojimui nebūdingi. Kaltinamojo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį įrodo liudytojo E. S. tyrime ir teisme duoti parodymai, nukentėjusiojo R. M. tyrime duoti parodymai, liudytojų R. D. ir D. V. D. tyrime duotais parodymais ir kita bylos rašytinė medžiaga.

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d. apie 18.15 val. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje neblaivus R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuriam alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB-0384 nustatytas 2,20 promilių girtumas, smurtavo prieš blaivų savo tėvą R. M., gimusį (duomenys neskelbtini), suduodamas kumščiu vieną ar du kartus į kairį skruostą, bei rankomis suėmęs už kaklo jį smaugdamas, taip jam padarydamas kūno sužalojimus (1 t., b. l. 1).

Įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 7-10).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo yra R. M.. Smurtas pasireiškė vieno ar dviejų smūgių sudavimu į kairį skruostą ir smaugimu. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai – kraujosruva (mėlynė) kairiame skruoste ir kakle. R. M. serga sunkia onkologine liga, pats atvykti apklausai į Kaišiadorių rajono policijos komisariatą atvykti neturi galimybės (1 t., b. l. 11-12).

Apklaustas įtriamuoju dėl pareikšto įtarimo pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį R. M. paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d. dienos metu buvo pas kaimynę R. D. padėjo kasti bulves. Jis ten nevartojo alkoholinių gėrimų. Namo iš bulviakasio parėjo 14.00 val. Tėvas pradėjo priekaištauti, kad jis dirba pas svetimus žmones, o namuose nieko nepadeda. Dėl to, kad tėvas jam pradėjo priekaištauti, jis susinervino ir panoro išgerti alaus, todėl nuvykęs į Paparčių k. parduotuvę, nusipirko 1 litro talpos 7,5 stiprumo alaus ir grįžo namo. Namo grįžo autobusu, namuose buvo apie 15.30 val. Kai grįžo namo, tėvas buvo savo kambaryje, o jis nuėjo į savo kambarį žiūrėti televizoriaus ir gerti alaus. Jis su tėvu nekonfliktavo ir net nebuvo nuėjęs pas jį į kambarį. Jam žiūrint televizorių tėvas buvo pradaręs jo kambario duris ir pasižiūrėjo, ar jis yra namuose. Pastarasis grįžo atgal į savo kambarį. Tėvas jam nieko nesakė. Jis tėvui taip pat nieko nesakė. R. teigimu, jis iš kambario nebuvo išėjęs. Po kurio laiko atvyko greitoji medicinos pagalba ir policija. Jis nesuprato, dėl ko jie atvažiavo. Atvykę pareigūnai jį sulaikė, klausė, kodėl jis mušė tėvą. Tačiau jis atsakė, kad tėvo nemušė. Jis buvo išgėręs tik vieną litrą alaus, nors namuose turėjo dar vieną butelį alaus. R. M. paaiškinimu, jis tėvo nemušė ir su juo nekonfliktavo. Iš kur ant tėvo atsirado sužalojimai jis nežino. Vėliau kaimynas D. D. jam pasakojo, kad prieš šį įvykį pas jį buvo atėjęs tėvas ir pasakojo, kad buvo nukritęs ant žemės ir ilgą laiką pragulėjo, nes negalėjo atsikelti (1 t., b. l. 77-78, 82-83).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas nukentėjusysis R. M. parodė, kad su sūnumi R. M. gyvena (duomenys neskelbtini). Jie gyvena tik dviese. Sūnus piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, niekur nedirba, gauna tik pašalpą, kurią visada prageria, jam nieko nepadeda. Jam yra diagnozuotas gerklės vėžys, taip pat turi keturias stuburo išvaržas, dėl to turi antros grupės invalidumą, tačiau sūnus jam nieko nepadeda. Šiuo metu jo sveikata yra prasta, tačiau kol kas savim pasirūpina pats. 2019 m. rugpjūčio 25 d. jis buvo namuose, o sūnus R. buvo pas kaimynus D., padėjo jiems kasti bulves. Kai sūnus grįžo, jis lyg ir nebuvo girtas. Tuomet sūnus pasakė, kad eina į parduotuvę. R. namo grįžo už pusvalandžio jau girtas, pradėjo jam moralus skaityti, ant stalo stovėjo molinė cukrinę, kurią jis sudaužė. Sūnui jis pasakė, kad nurimtų ir eitų ramiai žiūrėti televizorių. Sūnus buvo atėjęs į jo kambarį, todėl pastarojo paprašė, kad jis išeitų kambario. Tuomet sūnus pradėjo jį keikti necenzūriniais žodžiais, mosikuoti kumščiais. R. sudavė jam kumščiu vieną smūgį į dešinį skruostą, po to sudavė kumščiu vieną smūgį į kairį skruostą. Ant dešinio skruosto po suduoto smūgio žymių neliko, ant kairio skruosto liko mėlynės, kaip daktarė sakė, skauda, nes yra stiprus sumušimas. Tuomet sūnus sugriebė rankomis jam už gerklės, prispaudė jį prie šaldytuvo ir pradėjo smaugti. Jam trūko oro, gaudė orą. Jis žinojo, kad sūnus neturi cigarečių, todėl pasiūlė jam parūkyti. Tuomet sūnus jį paleido. Kai paleido sūnus, pamatė, kad jam cigarečių neduoda, tuomet pastarasis jį pargriovė ant lovos, toliau rankomis suėmęs už gerklės, jį smaugė. Sūnaus paprašė, kad jis atsineštų puoduką. Kai R. išėjo iš jo kambario, jis greitai užsirakino duris, kad R. nebeįeitų į jo kambarį ir paskambino greituoju pagalbos telefonu. Paskambinęs paprašė, kad pirma atvažiuotų greitoji, nes pamatęs pareigūnus sūnus pabėgtų. Dėl R. smurto jis netgi buvo praradęs sąmonę, todėl tarpais neviską atsimena. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas bei padaryti sužalojimai (mėlynės). Atvykę medikai, jį išvežė į Kaišiadorių ligoninės priėmimo skyrių, kur jis buvo apžiūrėtas. Daktarė užfiksavo jam padarytus sužalojimus. R. prieš jį smurtavo jau ne pirmą kartą, jis visada apie smurtą praneša pareigūnams, tačiau R. visą laiką išsisuka, nes jis primeluoja tyrėjams, dėl ko tyrimus nutraukia jo naudai (1 t., b. l. 15-16).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių policijos veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. A. nutarimu nukentėjusiuoju pripažintas R. M. (1 t., b. l. 18). Nukentėjusysis R. M. byloje civilinio ieškinio nereiškė.

Tyrime apklausta liudytoja R. D. parodė, kad dienos vakare, kai kasė bulves, pas kaimynus M. matė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Vėliau sulaukė skambučio iš R. M., kuris prašė jį parvežti į Kaišiadorių ligoninės. Parsivežus R. į namus, šis papasakojo, kad sūnus R. jį smaugė ir parodė gydytojų išrašą, kuriame buvo parašyta apie smaugimo žymes. Ji matė ant R. žando rausvos spalvos dėmelių (1 t., b. l. 28-29).

Apklaustas ikiteisminiame tyrime liudytojas D. V. D. parodė, kad dienos, kai kasė bulves, vakare jo žmonai R. D. paskambino kaimynas R. M., kuris paprašė parvežti jį iš priimamojo. Žmonai parsivežus R. pas juos į namus, šis pasakė, kad sūnus R. jį smaugė. Jis matė ant R. kairės veido pusės raudonas dėmes. Tačiau netiki, kad R. galėjo smurtauti prieš tėvą, nes R. nėra agresyvus (1 t., b. l. 32-33).

Tyrime apklaustas liudytojas E. S. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d. dirbant pagal darbo grafiką kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiuoju patruliu B. N. šaukiniu „K4016“ apie 18.20 val. buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. kad neblaivus sūnus smaugė savo tėvą, kuris serga onkologine liga. Nuvykus į įvykio vietą buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba. Medikai apžiūrinėjo pranešėją R. M. Ant R. M. kairiojo skruosto matėsi rausvos spalvos dėmės, taip pat matėsi paraudimas kakle. Aiškinantis įvykio aplinkybes pranešėjas R. M. nurodė, kad gyvenamojo namo kambaryje prie šaldytuvo jo neblaivus sūnus R. M. sudavė jam vieną ar du smūgius kumščiu į kairį skruostą ir jį rankomis smaugė. Kiek tiksliai smūgių jam sudavė sūnus, R. M. negalėjo pasakyti, nes sakė neatsimenąs. Medikai patvirtino, kad rausvos spalvos dėmės ir paraudimas kakle patvirtina smurto faktą. Tolimesnei apžiūrai medikai R. M. išsivežė į Kaišiadorių ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių. R. M. sūnus R. M. rastas kitame kambaryje, kuriame stovi šaldytuvas, jam buvo nustatytas 2,20 promilių girtumas. Paprašius paaiškinti kas įvyko ir kodėl jis mušė savo tėvą, R. M. neigė smurtavęs prieš savo tėvą. Nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius R. M. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kaišiadorių rajono policijos komisariatą (1 t., b. l. 36,37)

Iš akistatos protokolo matyti, kad prieštaravimai tarp nukentėjusiojo R. M. ir įtariamojo R. M. parodymų tyrime nebuvo pašalinti (1 t., b. l. 87-88).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2427/2019(02) nurodyta, jog R. M. konstatuota poodinė kraujosruva kairės pusės apatinio žandikaulio srityje, odos nubrozdinimai kaklo srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir kietu bukabriauniu daiktu paveikus nurodytas srities. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje užduotyje nurodytu laiku – 2019 m. rugpjūčio 25 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 23).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertės Z. M. paaiškinimų protokolo matyti, kad medicininiuose dokumentuose užfiksuoti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgį kietu buku daiktu į veido sritį ir į kaklo sritį, kuo galėjo būti rankos kumštis. Kaklo srityje užfiksuotų nubrozdinimų lokalizacija rodo, kad sužalojimas padarytas paspaudus kaklą kietu bukabriauniu daiktu, kuo galėjo būti pirštai, smaugimui šis sužalojimas nebūdingas. Remiantis fotonuotrauka odos paraudimus kairio skruosto srityje galėjo sukelti ir alerginė reakcija. Fotonuotraukoje užsifiksuotas paraudimas kairiajame skruoste panašūs į alerginę reakciją - neodermitą. Sergant onkologinėmis ligomis ir taikant spindulinį gydymą pasireiškia kontraindikacijos, tokios kaip: odos paraudimai, plaukų slinkimas ar kita. Iš fotonuotraukų spręsti apie sužalojimų mechanizmą nėra galimybės, tikslumas nenustatomas (1 t., b. l. 25)

Tyrimo metu buvo apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas bei dvi nuotraukos iš policijos registruoto įvykio ataskaitos. Nukentėjusysis R. M. policijos pareigūnui nurodė, kad sūnus jį smaugė rankomis ir vieną ar du kartus sudavė į žandą. Nuotraukose matomos ant nukentėjusiojo kairio skruosto kraujosruvos ir ant kaklo paraudimai (1 t., b. l. 39-40, 42-43).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktos bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus informacijos matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d. 18.18 val. bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas apie smurtą R. M. atžvilgiu adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 47-48, 49)

2019 m. rugpjūčio 25 d.19.27 val. R. M. nustatytas 2.20 promilių girtumas. (1 t., b. l. 57-58).

Iš (duomenys neskelbtini) centro pažymos matyti, kad R. M. priklauso asmenų, stebimų dėl psichikos sutrikimų, emocijų ir priklausomybių grupei (1 t, b. l. 134). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 93TPK-1050/2019 nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad R. M. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, įvykio metu buvo neblaivus, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 139-140). R. M. baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 124-132), turi galiojančių administracinių nuobaudų, teistas, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 107-109, 111-113, 114-116), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje.

Kaltinamasis R. M. padarytą nesunkų nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį įrodo nukentėjusiojo R. M. tyrime duoti parodymai, t. y. kad įvykio dieną sūnus pradėjo jį keikti necenzūriniais žodžiais, mosikuoti kumščiais. R. sudavė jam kumščiu vieną smūgį į dešinį skruostą, po to sudavė kumščiu vieną smūgį į kairį skruostą. Ant dešinio skruosto po suduoto smūgio žymių neliko, ant kairio skruosto liko mėlynės, kaip daktarė sakė, skauda, nes yra stiprus sumušimas. Tuomet sūnus sugriebė rankomis jam už gerklės, prispaudė jį prie šaldytuvo ir pradėjo smaugti. Jam trūko oro, gaudė orą. Jis žinojo, kad sūnus neturi cigarečių, todėl pasiūlė jam parūkyti. Tuomet sūnus jį paleido. Kai paleido sūnus, pamatė, kad jam cigarečių neduoda, tuomet pastarasis jį pargriovė ant lovos, toliau rankomis suėmęs už gerklės, jį smaugė (1 t., b. l. 15-16); liudytojos R. D. duoti tyrimo metu parodymai, kad dienos vakare, kai kasė bulves, pas kaimynus M. matė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Vėliau sulaukė skambučio iš R. M., kuris prašė jį parvežti į Kaišiadorių ligoninės. Parsivežus R. į namus, šis papasakojo, kad jo sūnus R. jį smaugė ir parodė gydytojų išrašą, kuriame buvo parašyta apie smaugimo žymes. Ji matė ant R. žando rausvos spalvos dėmelių (1 t., b. l. 28-29); liudytojo E. S. tyrimo metu duoti parodymai, kuris parodė, kad aiškinantis įvykio aplinkybes pranešėjas R. M. nurodė, kad gyvenamojo namo kambaryje prie šaldytuvo jo neblaivus sūnus R. M. sudavė jam vieną ar du smūgius kumščiu į kairį skruostą ir jį rankomis smaugė. Kiek tiksliai smūgių jam sudavė sūnus, R. M. negalėjo pasakyti, nes sakė neatsimenąs. Medikai patvirtino, kad rausvos spalvos dėmės ir paraudimas kakle patvirtina smurto faktą. Tolimesnei apžiūrai medikai R. M. išsivežė į Kaišiadorių ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių. R. M. sūnus R. M. rastas kitame kambaryje, kuriame stovi šaldytuvas, jam buvo nustatytas 2,20 promilių girtumas. Paprašius paaiškinti kas įvyko ir kodėl jis mušė savo tėvą, R. M. neigė smurtavęs prieš savo tėvą. Nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius R. M. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kaišiadorių rajono policijos komisariatą (1 t., b. l. 36,37) ir valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2427/2019(02), kuria R. M. konstatuota poodinė kraujosruva kairės pusės apatinio žandikaulio srityje, odos nubrozdinimai kaklo srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir kietu bukabriauniu daiktu paveikus nurodytas srities. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje užduotyje nurodytu laiku – 2019 m. rugpjūčio 25 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 23). 2020 m. spalio 2 d. teisiamajame posėdyje specialistė Z. M. patvirtino pateiktą byloje specialisto išvadą Nr. G2427/2019(02). Specialistė paaiškino, kad nukentėjusiajam R. M. sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. rugpjūčio 25 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Specialistės teigimu, nukentėjusiajam padaryti sužalojimai yra nebūdingi griuvimui ir atsitrenkimui. Suduodant smūgį galėjo būti padaryti sumušimai. Bukabriaunis daiktas – tai pirštų nagai. Nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas nebūdingas tyčiniam savęs žalojimui, jam sužalojimai galėjo būti padaryti suspaudus kaklą, įbrėžimai ir nubrozdinimai galėjo būti padaryti pirštų nagais. Odos nubrozdinimai tyčiniam savęs žalojimui nebūdingi (2 t., b. l. 15). Teismas neturi jokio pagrindu netikėti byloje pateikta specialistės Z. M. išvada Nr. G2427/2019(02), kuri yra išsami ir jos duotu paaiškinimu, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai yra nebūdingi griuvimui ir atsitrenkimui. Suduodant smūgį galėjo būti padaryti sumušimai. Bukabriaunis daiktas – tai pirštų nagai. Nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas nebūdingas tyčiniam savęs žalojimui, jam sužalojimai galėjo būti padaryti suspaudus kaklą, įbrėžimai ir nubrozdinimai galėjo būti padaryti pirštų nagais. Odos nubrozdinimai tyčiniam savęs žalojimui nebūdingi. Taip pat teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų E. S. ir R. D. duotiems tyrimo metu parodymams, kurie atitinka nukentėjusiojo R. M. duotiems tyrimo metu parodymams, jog pastarojo atžvilgiu įvykio dieną buvo pavartotas smurtas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu teisiamajame posėdyje perskaityti nukentėjusiojo R. M. duoti parodymai ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 128-29), nes nukentėjęs - miręs.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Tas, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. M. yra tėvas R. M..

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad R. M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. rugpjūčio 25 d. apie 18.15 val. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario - tėvo R. M. atžvilgiu, tai yra kumščiu sudavė jam du smūgius į kairį ir į dešinį skruostą ir suėmęs rankomis už kaklo jį smaugė, padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairės pusės apatinio žandikaulio srityje ir odos nubrozdinimus kaklo srityje, ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo savo šeimos nario – tėvo R. M. sveikatą.

Skirdamas R. M. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), neigė kaltę, todėl jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nensutatyta. Atsižvelgtina ir į tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui, – tai sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis R. M. yra teistas, bausmę atlikęs, tačiau nusikalstamą veiką pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį padarė teistumui neišnykus (1 t., b. l. 107-109, 111-113, 114-116), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nusižengimų nuobaudų (1 t., b. l. 124-132), jis nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos sutrikimų ir priklauomybių grupei (1 t., b. l. 134), nedirba , registruotas Užimtumo tarnyboje.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamajam R. M. skirtina bausmė - terminuotas laisvės atėmimo bausmės (BK 50 straipsnis), numatytas baudžiamojo kodekso 140 straipsnio sankcijoje. R. M. yra teistas, teistumas neišnykęs, o tai rodo, kad jis yra linkęs daryti nusikaltimus, anksčiau yra teistas už padarytą smurtinį nusikaltimą (BK 140 straipsnio 2 dalį), todėl jam skirtina bausmė terminuotas laisvės atėmimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Kaltinamajam skirtini įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kuri padės įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 72²straipsnis).

Į paskirtą bausmę R. M. skaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 25 d. 21.18 val. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. 13.32 val.(1 t., b. l. 61-62, 90-91).

Įvertinus tai, kad kaltinamasis R. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismas vertina, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiktų kaltininko socialinius ryšius ir nepasitarnautų jo resocializacijai. Teismo manymu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą ir BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus bus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas.

2019 m. rugpjūčio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi įtariamajam R. M. paskirta kardomoji priemonė – iki kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo R. M. bei nesiartinti prie jo arčiau kaip 100 metrų atstumu; nesilankyti name, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 95-97). Taip pat R. M. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 104-105).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, priimant nuosprendį, yra išspręstinas klausimas dėl daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 305, 307 ir 310 straipsniais,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (nusikalstama veika padaryta 2019 m. rugjūčio 25 d.) ir paskirti 1(vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7,8 ir 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems), įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei neišeiti iš namų nuo 24.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 4 (keturių) mėnesių laikotarpį šiam įpareigojimui įvykdyti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą R. M. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Paskirtą R. M. 2019 m. rugpjūčio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi kardomąją priemonę – iki kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo R. M. bei nesiartinti prie jo arčiau kaip 100 metrų atstumu; nesilankyti name, adresu (duomenys neskelbtini), panaikinti. R. M. paskirtą krdomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, ją panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi ir baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, laiką, kurį R. M. išbuvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 25 d. 21.18 val. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. 13.32 val., t. y. dvi paras, įskaityti į paskirtą bausmę.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinį įrodymą – CD, kuriame yra įvykio vietos vaizdo įrašas, palikti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Rasa Balsevičienė