- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- I2-4303-535/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02354-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.), Ina Kirkutienė, Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- Z. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės,
dalyvaujant pareiškėjui Z. V., atsakovo atstovui Ramučiui Prišmantui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. V. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Z. V. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją (toliau – Kanceliarija) pateikti jam atsakymą į 2020 m. balandžio 24 d. elektroninio laiško reikalavimus; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Paaiškina, kad jis yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras ir turi įstatymo suteiktą teisę gauti iš valstybės institucijų jų turimą informaciją, išskyrus tą, kuri pagal Lietuvos Respublikos (toliau – LR) Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą yra valstybės ir tarnybos paslaptis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad kartu su asociacijos Lietuvos Visuomenės Taryba (toliau – LVT) įsteigta Visuomenės ekstremalių situacijų komisija ir „ekspertai.eu“ atstovu, 2020 m. balandžio 24 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę prašydamas pateikti informaciją dėl COVID-19 grėsmės suvaldymo. Apie tai viešai paskelbta ir vaizdo įrašų platformoje „YouTube“ bei 2020 m. balandžio 24 d. pareiškėjo, A. N. ir N. Č. spaudos konferencijoje Seime.
Nurodė, kad atsakovė neatsako į jo elektroninį laišką ir nepateikia prašomos informacijos. Pareiškėjas mano, kad atsakovė 2020 m. balandžio 28 d. Kanceliarijos raštu Nr. PAS-454 išsiuntė jo 2020 m. balandžio 24 d. elektroninį laišką kitoms žinyboms, kad šios atsakytų pareiškėjui pagal kompetenciją. Pareiškėjas šią savo nuomonę grindžia tuo, kad 2020 m. gegužės 13 d. Valstybės saugumo departamentas ir 2020 m. gegužės 22 d. Antrasis operatyvinių tarnybinių departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – AOTD) pateikė elektroninius laiškus, kuriais atsakyta į klausimą, kuris elektroniniu paštu buvo siųstas atsakovui. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Kanceliarija taip ir nepateikė atsakymo į kitus jo prašymus.
Teigia, kad toks atsakovės neveikimas neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų reikalavimų, atsakingo elgesio pareigos. Mano, kad susiklosčiusios situacijos metu, svarbios informacijos nepateikimas pareiškėjui ir net neatrašymas į elektroninį laišką dėl svarbaus jų kreipimosi daro prielaidas ir pagrindą neturtinei žalai kilti. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš dėl jo nuomone tęstinio, akivaizdaus, tyčinio neveikimo pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Mano, kad atsakovė net esant tokioms svarbioms aplinkybėmis kaip karantinas ir valstybės masto ekstremali situacija, ignoruoja teisėtus ir visuomeniškai bei pilietiškai svarbius pareiškėjo reikalavimus.
Pareiškėjas nurodo dar ir tai, kad atsakovė, neatsakydama į jo elektroninį laišką (neveikdama), pažeidžia valstybės atkūrėjo teises, kurios nesusijusios su jo asmeniniais poreikiais. Pareiškėjas teigia, kad egzistuoja visos įstatymo nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos neturtinei žalai atlyginti, kurią kildina iš patirtų išgyvenimų, praradimų (b. l. 1-4).
Atsakovė Kanceliarija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad gavusi ir susipažinusi su pareiškėjo paklausime keliamais klausimais ir prašymais dėl atitinkamos informacijos pateikimo, vertino, kad šių klausimų nagrinėjimas nepriskirtinas Kanceliarijos kompetencijai, todėl 2020 m. balandžio 28 d. raštu Nr. PAS-454 persiuntė pareiškėjo paklausimą Sveikatos apsaugos ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai, Valstybės saugumo departamentui ir AOTD, prašydama išnagrinėti pareiškėjo elektroniniame laiške keliamus klausimus dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo ir atsakyti paklausėjams. Nurodo, kad to paties Kanceliarijos laiško kopija buvo išsiųsta ir pareiškėjui. Kanceliarijos žiniomis, visos aukščiau išvardintos institucijos paklausimą išnagrinėjo ir pateikė į jį atsakymus.
Kanceliarija nurodo, kad pareiškėjo teiginiai, jog ji neatsakė į elektroninį laišką ir kad apie pareiškėjo paklausimo persiuntimą nagrinėti kompetentingoms institucijoms jis, neva, sužinojęs tik netiesiogiai – iš Valstybės saugumo departamento ir AOTD pateiktų atsakymų, neatitinka tikrovės ir laikytini akivaizdžiu teismo klaidinimu. Pažymi, kad Kanceliarija asmeniškai informavo pareiškėja apie paklausimo persiuntimą kompetentingoms institucijoms, todėl Kanceliarijos elgesio negalima traktuoti kaip neveikimo. Nurodo, kad jeigu pareiškėjo netenkino Kanceliarijos veikimas, jis galėjo tai skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė.
Atsiliepimas
Atsakovė teigia, kad neegzistuoja ir neegzistavo pareiškėjo skunde nurodytas ginčo dalykas. Pareiškėjas skunde neatskleidžia, nei kokią konkrečiai neturtinę žalą patyrė, nei pateikia tokios žalos įrodymų. Nurodo, kad nėra aišku, ar neturtinė žala kilo tik pareiškėjui, ar kalbama apie neturtinę žalą, kilusią visiems paklausimą pasirašiusiems asmenims.
Atsakovė pažymi, kad veikė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 14 straipsnio 8 dalimi – nustačiusi, kad paklausime keliami klausimai nepriskirtini jos kompetencijai, persiuntė šiuos prašymus kompetentingoms institucijoms nagrinėti ir atsakyti pareiškėjui, todėl Kanceliarijos elgesio negalima traktuoti nei kaip neveikimo, nei kaip prieštaraujančio teisės aktų nuostatoms. Atsižvelgdama į tai nurodo, kad nėra jokių faktinių duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad Kanceliarijos veiksmai buvo neteisėti ir jais pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala (b. l. 12-15).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą, prašydamas jį pilnai patenkinti, atsakovės atstovas prašė teismo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos neveikimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Byloje nustatyta, kad 2020 m. balandžio 24 d. pareiškėjas, kartu su asociacijos LVT Visuomenės ekstremalių situacijų komisija ir „ekspertai.eu“ atstovu, 2020 m. balandžio 24 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, prašydami pateikti informaciją dėl COVID-19 grėsmės suvaldymo (b. l. 5).
2020 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija pareiškėjo gautą paklausimą raštu Nr. PAS-454 pagal kompetenciją išnagrinėti išsiuntė Sveikatos apsaugos ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai, Valstybės saugumo departamentui ir AOTD, taip pat kopiją pateikė Visuomenės ekstremaliųjų situacijų komisijai, pareiškėjui ir „Ekspertai.eu“ (b. l. 17-22).
2020 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija raštu Nr. 1D-2342 pagal kompetenciją atsakė į pareiškėjo elektroniniame laiške nurodytą antrąjį klausimą „kada ir kiek, kokių apsaugos priemonių buvo pateikta medikams ir kitoms žinyboms bei tarnyboms iš LR Valstybės rezervo po 2020 m. sausio 29 d. VESK posėdžio?“. Minėtas raštas buvo išsiųstas ir pareiškėjui (b. l. 30-32).
2020 m. gegužės 12 d. AOTD raštu Nr. IS-1455 pateikė atsakymą į vieną iš pareiškėjo elektroniniame laiške užduotų klausimų. (b. l. 7).
2020 m. gegužės 13 d. Valstybės saugumo departamentas pateikė raštą Nr. 18-4315, kuriame yra atsakymas į vieną iš pareiškėjo užduotų klausimų (b. l. 7).
2020 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija raštu Nr. (1.1.2-412)10-3688 išnagrinėjo Visuomenės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. balandžio 24 d. raštu Nr. PAS-454 „Dėl visuomeninių organizacijų kreipimosi“, pateiktus klausimus ir pateikė informaciją apie visus 16 klausimų (b. l. 24-29).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ (redakcija, galiojusi iki 2020-10-31)) 42 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinosioms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsidariusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis), Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (turtinės ir neturtinės) privalo būti tenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2010 lapkričio 15 d. nutartį byloje Nr. A525-1355/2010, 2017 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A246-602-2017).
Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu. (žr. pvz., LVAT 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017, 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-699-1062/2019).
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (žr., pvz., LVAT administracinėse bylose: Nr. A756-122/2010, Nr. A438-121/2009, Nr. A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., LVAT administracinėse bylose: Nr. A14-225/2007, Nr. A575-662/2011). Iš to seka, kad pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Taip pat pažymėtina, kad dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Kanceliarija nepateikė atsakymo į jo elektroninį laišką ir jį persiuntė kitoms institucijoms. Teigia, kad atsakovė iki šiol nepateikė atsakymo į paklausimą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės kanceliarija yra Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga, padedanti vykdyti Vyriausybės ir Ministro pirmininko funkcijas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 254 (toliau – LRVK nuostatai) 8 punkte nustatyta, kad Vyriausybės kanceliarijos veiklos tikslas yra padėti vykdyti Vyriausybės ir Ministro pirmininko funkcijas. 9 punktas nustato funkcijas, kurias ji atlieka siekdama jai nustatyto veiklos tikslo.
VAĮ 14 straipsnio 8 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.) nustatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimas, jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.
Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas kartu su asociacijos LVT įsteigta Visuomenės ekstremalių situacijų komisija ir atstovu, 2020 m. balandžio 24 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, prašydamas pateikti informaciją dėl COVID-19 grėsmės suvaldymo. Kanceliarija, atsižvelgdama į tai, kad jos veiklos tikslas yra padėti vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas ir į tai, kad atsakyti į pareiškėjo klausimus ji neturi kompetencijos, 2020 m. balandžio 28 d. raštu Nr. PAS-454 persiuntė pareiškėjo paklausimą Sveikatos apsaugos ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai, Valstybės saugumo departamentui ir AOTD prašydama pagal kompetenciją išnagrinėti paklausime keliamus klausimus dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo ir atsakyti paklausėjams (tame tarpe ir pareiškėjui).
Kanceliarija, priešingai nei teigia pareiškėjas, veikė aukščiau minėtų teisės aktų nustatyta tvarka. Gavusi paklausimą, nepraleidusi VAĮ 14 straipsnio 8 dalyje nustatyto 5 darbo dienų termino, 2020 m. balandžio 28 d. raštu Nr. PSA-454 „Dėl visuomeninių organizacijų kreipimosi“ persiuntė paklausimą kompetentingoms institucijoms. Taip pat minėto rašo kopija buvo siųsta ir pačiam pareiškėjui, šią aplinkybę patvirtina byloje esantis dokumentų valdymo informacinės sistemos išrašas apie Kanceliarijos 2020 m. balandžio 28 d. rašto Nr. PAS-454 kopijos išsiuntimą pareiškėjui (b. l. 23).
Atsižvelgęs į tai, kas nustatyta, teismas, pareiškėjo argumentus, kad Kanceliarija 2020 m. balandžio 24 d. elektroniniu paštu siųstą laišką neteisėtai ar nepagrįstai persiuntė kompetentingoms institucijoms, atmeta kaip nepagrįstus. Kanceliarija, vykdydama jai teisės aktais priskirtas funkcijas, neturėjo kompetencijos atsakyti į pareiškėjo pateiktus klausimus, todėl pagrįstai, vadovaudamasi VAĮ 14 straipsnio 8 dalies nuostatomis, persiuntė pareiškėjo paklausimą kompetentingoms pateikti atsakymus institucijoms.
Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principo, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu (turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus), viešojo administravimo subjektų veikla turi būti vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją (ultra vires), pripažįstami neteisėtais (žr., pvz., LVAT 2006 m. liepos 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I1-2/2006; 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I444-4/2008; 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010; 2016 m. liepos 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1391-756/2016).
Viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas taikant įgalinimų ribų kriterijų, o plečiamasis valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas nėra galimas (žr., pvz., LVAT 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-1052/2007; 2015 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015; 2017 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-825-492/2017).
Teismas taip pat pažymi, kad LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo subjekto sprendimai, kuriais skundo (ar prašymo) nagrinėjimas persiunčiamas kitam viešojo administravimo subjektui, nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (LVAT 2017-01-04 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-9-822/2017, 2015-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1251-822/2015). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Vyriausybės kanceliarijos 2020 m. balandžio 28 d. raštu Nr. PAS-454 informuotas apie jo paduoto prašymo nagrinėjimo procesą. Minėtas Vyriausybės kanceliarijos raštas nelaikytinas galutiniu sprendimu dėl pareiškėjo prašymo išnagrinėjimo. Sveikatos apsaugos ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai, Valstybės saugumo ministerijai ir AOTD išnagrinėjus pareiškėjo prašymą ir pareiškėjui nesutinkant su išnagrinėjimo rezultatais, savo teises pareiškėjas galėtų ginti, ginčydamas minėtų institucijų aktus įstatymų nustatyta tvarka.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Kanceliariją pateikti jam atsakymą į 2020 m. balandžio 24 d. elektroninio laiško reikalavimus.
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Kanceliarija pažeidė teisės aktų reikalavimus. Teismui nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad atsakovės atstovė veikė nepagrįstai ir neteisėtai, taigi atsakovės atstovės viešoji atsakomybė negalima.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta Kanceliarijos neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti. Nesant bent vienos iš trijų būtinųjų sąlygų (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ir žala) civilinė atsakomybė nekyla. Byloje padarius išvadą, kad Kanceliarija neatliko neteisėtų veiksmų, dėl priežastinio ryšio ir žalos fakto teismas sprendime nebepasisako, o pareiškėjo reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kanceliarijos, neturtinę žalą atmeta, kaip nepagrįstą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. gegužės 19 d. raštu Nr. (1.1.2-412)10-3688 „Dėl informacijos pateikimo“ buvo atsakyta į visus 16 pareiškėjo klausimus. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas atsakymus į užduotus klausimus gavo, tačiau į juos atsakė kita - kompetentinga institucija. Kaip jau buvo minėta anksčiau, teisės aktai nenustatė reikalavimo Kanceliarijai atsakyti į pareiškėjo elektroniniu paštu siųstus klausimus. Taigi kompetentingai institucijai atsakius į pareiškėjo elektroniniame laiške siųstus klausimus, nėra pagrindo įpareigoti nekompetentingą instituciją – Kanceliariją pateikti atsakymus į pareiškėjo užduotus klausimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Z. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.