- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-29
- Bylos Nr.
- A-606-629/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02724-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė (pran.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas pripažinti atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir atsakovas, VKEKK) 2017 m. liepos 27 d. sprendimą-atsakymą nepagrįstu ir neobjektyviu, priteisti iš atsakovo visas teismo išlaidas, susijusias su pareiškėjo patikslinto skundo nagrinėjimu.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. liepos 14 d. gavo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2017 m. birželio 30 d. sąskaitą Nr. 17BIR18002 dėl 190,13 Eur skolos sumokėjimo. Pareiškėjui nežinoma, iš kur atsirado ši skola. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad su pareiškėju buvo pasirašyta sutartis dėl karšto vandens tiekimo, todėl iš jo negali būti reikalaujama sumokėti skolą.
3. Susiklosčius šioms aplinkybėms, pareiškėjas 2017 m. birželio 16 ir 19 d. bei liepos 12 d. prašymais, 2017 m. liepos 12 d. skundu ir 2017 m. liepos 17 d. el. laišku kreipėsi į VKEKK dėl viešojo administravimo subjekto, Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nepagrįstos ir neteisėtos sąskaitos. VKEKK ginčijamu 2017 m. liepos 27 d. raštu išnagrinėjo pareiškėjo prašymus, tačiau neobjektyviai, nemotyvuotai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo III skirsnyje nustatytą administracinės procedūros vykdymo tvarką, pareiškėjui nesuteikiant teisės per 10 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti pagal kompetenciją savo pasiūlymus dėl skundo sprendimo administracinę procedūrą pradėjusiam viešojo administravimo subjektui. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą taip pat nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatų. Atsakymas į pareiškėjo raštus (administracinės procedūros sprendimas) buvo išsiųstas el. laišku, tačiau nežinoma kam. Raštas pasirašytas neįgalioto asmens – raštą turėjo pasirašyti VKEKK pirmininkas. VKEKK neįvertino kiekvieno įrodymo ir įrodymų viseto, nepadarė išvadų, ar pakanka duomenų konstatuoti tam tikrų faktų egzistavimą arba neegzistavimą, nenustatė, ar nėra esminių prieštaravimų, ar šalutiniai duomenys yra nuoseklūs, ar jie patvirtina pagrindinius duomenis. VKEKK nepagrįstai konstatavo, kad skola yra teisėta. VKEKK nevertino AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateiktų duomenų, kad ji neturi skolos dokumentų, ir nesidomėjo, ar yra sudaryta rašytinė sutartis dėl karšto vandens pirkimo.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į jį dėl informacijos apie suteiktas paslaugas ir mokėtinas sumas už šilumą ir karštą vandenį gavimo iš AB „Vilniaus šilumos tinklai“ bei dėl bendrovės pateiktos sąskaitos Nr. 17GEG17994 už 2017 m. gegužės mėnesį suteiktas paslaugas teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjo pateikti raštai kvalifikuoti kaip prašymai Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 punkto prasme, todėl jie buvo nagrinėjami vadovaujantis Taisyklėmis.
6. Pareiškėjo skundas dėl ginčijamo rašto neteisėtumo grindžiamas prielaidomis, o ne įrodymais ir teisės aktų nuostatomis. Raštus, kurie nėra siunčiami Seimui, Prezidentui ir Vyriausybei, gali pasirašyti Komisijos narys, laikinai atliekantis Komisijos pirmininko funkcijas, arba kitas įgaliotas asmuo. Ginčijamą raštą pasirašė Komisijos narė V. S., kuriai teisė pasirašyti tokio pobūdžio raštus suteikta Komisijos primininko 2016 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. O1-59 „Dėl įgaliojimų suteikimo V. S.“. VKEKK, nagrinėdama pareiškėjo raštus, įvertino visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateikė išsamius paaiškinimus.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su 2017 m. birželio 16 d. prašymu pateikti informaciją, iš kur atsirado 187,51 Eur skola, nurodyta AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sąskaitoje Nr. 17GEG17994. Pareiškėjas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą su 2017 m. birželio 19 d. prašymu nustatyti, ar AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sąskaita Nr. 17GEG17994 išrašyta teisėtai, taip pat, kokių veiksmų pareiškėjas turėtų imtis. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2017 m. birželio 27 d. raštu Nr. 4-4664 persiuntė minėtą pareiškėjo prašymą pagal kompetenciją nagrinėti VKEKK. Pareiškėjas kreipėsi į VKEKK su 2017 m. liepos 12 d. prašymu išnagrinėti jo prašymą dėl AB „Vilniaus šilumos tinklai“ išrašytos sąskaitos pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas kreipėsi į Seimo kontrolieriaus įstaigą su 2017 m. liepos 12 d. skundu, prašydamas išnagrinėti jo skundą dėl neobjektyvaus atsakymo į prašymą dėl informacijos neteikimo ir neteisėtos sąskaitos išrašymo bei taikyti atitinkamas poveikio priemones darbuotojams, kurie parašė atsakymą, taip pažemindami bendrovės autoritetą. Seimo kontrolierius 2017 m. liepos 20 d. raštu Nr. 4D-2017/2-1010/32-2157 prašė VKEKK ir Energetikos ministeriją pagal kompetenciją išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. liepos 12 d. skundą dėl AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikiamų sąskaitų pagrįstumo ir teisėtumo, kartu paaiškinant pareiškėjui apmokėjimo už karštą vandenį tvarką. Atsakovas 2017 m. liepos 27 d. raštu Nr. R2-(VTGI)-2117 atsakė į pareiškėjo 2017 m. birželio 16 ir 19 d., liepos 12 d. prašymus, 2017 m. liepos 12 d. skundą ir 2017 m. liepos 17 d. kreipimąsi el. paštu. Dėl šio rašto teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas.
9. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes teismas pažymėjo, kad visais nurodytais raštais pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl informacijos apie suteiktas paslaugas ir mokėtinas sumas už šilumą ir karštą vandenį gavimo iš AB „Vilniaus šilumos tinklai“ bei dėl AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateiktos sąskaitos Nr. 17GEG17994 už 2017 m. gegužės mėnesį suteiktas paslaugas teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. pareiškėjas iš esmės prašė pateikti informaciją dėl mokėjimo sąskaitoje nurodytos sumos ir įvertinti šio įsiskolinimo pagrįstumą. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai visus pareiškėjo raštus kvalifikavo kaip prašymus Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 punkto prasme, į kuriuos turėjo pateikti atsakymą, atitinkantį Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo bei Taisyklių reikalavimus.
10. Teismas nustatė, kad atsakovas ginčijamu raštu atsakė į pareiškėjo prašymuose keliamus klausimus. Atsakovas analizavo pareiškėjo prašymuose nurodytas aplinkybes, 2017 m. birželio 21 d. raštu Nr. R2-(VTGI)-1838 bei pakartotinai 2017 m. liepos 11 d. raštu kreipėsi į AB „Vilniaus šilumos tinklai“, prašydamas pateikti informaciją, reikalingą pareiškėjo prašymams nagrinėti. Atsakydamas į pareiškėjo prašymus, atsakovas pateikė informaciją, susijusią šilumos ūkio nuomos sutarties nuostatomis, paaiškino, kad pasibaigus šilumos ūkio nuomos sutarčiai, nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos ir karšto vandens tiekimo veiklą Vilniaus mieste vykdo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, todėl šiuo pagrindu AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir turi teisę reikalauti skolos sumokėjimo. Pareiškėjui ginčijamame rašte pateikta detali informacija, kur galima rasti duomenis apie AB „Vilniaus šilumos tinklai“ suteiktas paslaugas ir mokėtinas sumas, be to, paaiškinta, kodėl susidarė mokėjimo sąskaitoje nurodyta suma. Taigi atsakovas pareiškėjo prašymuose nurodytus klausimus analizavo, vertino esančią rašytinę medžiagą, kreipėsi dėl papildomos informacijos gavimo ir pateikė visapusišką, išsamią bei tikslią informaciją. Iš ginčijamo rašto turinio pareiškėjas galėjo suprasti, kodėl jo gauta mokėjimo sąskaita yra pagrįsta, taip pat, kodėl sąskaitą siuntė būtent AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir kokiu pagrindu ši bendrovė gali reikalauti nurodytos sumos sumokėjimo iš pareiškėjo. Toks atsakovo pateiktas ginčijamas 2017 m. liepos 27 d. raštas atitiko Taisyklių 4 punkte apibūdintą atsakymo sampratą bei jam keliamus turinio reikalavimus.
11. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad ginčijamą atsakovo raštą pasirašė neįgaliotas asmuo. Pagal VKEKK 2012 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. O3-47 patvirtinto VKEKK darbo reglamento 16 punktą, visus Komisijos siunčiamus raštus Seimui, Prezidentui ir Vyriausybei pasirašo tik Komisijos pirmininkas, jo nesant – Komisijos narys, pavaduojantis Komisijos pirmininką. Kitus Komisijos siunčiamus raštus pasirašo Komisijos pirmininkas, jo nesant – Komisijos narys, pavaduojantis Komisijos pirmininką, arba kitas įgaliotas asmuo. Taigi nagrinėjamos bylos atveju atsakymą į pareiškėjo raštą turėjo teisę pasirašyti VKEKK pirmininkas, pavaduojantis narys arba kitas asmuo, turintis įgaliojimą pasirašyti tokio pobūdžio dokumentus. Ginčijamą raštą pasirašė VKEKK narė V. S., kuriai VKEKK pirmininko 2016 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. O1-59 suteikta teisė iki jos kadencijos pabaigos pasirašyti VKEKK siunčiamus raštus, išskyrus raštus, siunčiamus Prezidentei, Seimui ar Vyriausybei. Taigi ginčijamas raštas pasirašytas tinkamai ir tokią teisę turinčio asmens.
12. Teismas apibendrino, kad ginčijamas atsakovo 2017 m. liepos 27 d. raštas Nr. R2-(VTGI)-2117 yra pagrįstas bei teisėtas, priimtas tinkamai išanalizavus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti ši raštą pareiškėjo išdėstytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.
III.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą tam pačiam teismui (kitos sudėties) nagrinėti iš naujo.
14. Pareiškėjas nurodo, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. jis teismui pateikė patikslintą skundą (vykdydamas teismo nutartį ištaisyti skundo trūkumus), jame išdėstė prašymus išsireikalauti duomenis, suformulavo atitinkamus reikalavimus, tačiau teismas jo patikslinto skundo bei su juo pateiktų dokumentų neišnagrinėjo ir niekaip dėl to nepasisakė.
15. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas mini 2017 m. birželio 16 d. raštą, nors tokio rašto pareiškėjas nėra teikęs. Į tai teismas neatkreipė jokio dėmesio ir apie tai skundžiamame sprendime nepasisakė. Atsakovas jo raštus išnagrinėjo nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi į AB „Vilniaus šilumos tinklai“, tačiau reikalingos informacijos negavo, taip pat į 2017 m. liepos 12 d. gautą el. laišką apie teisių perėmimą, į tai, kad pareiškėjui susidarė apie 580 Eur negrąžinta permoka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016). Pareiškėjas teikė ne vieną prašymą ir kitokio pobūdžio raštą atsakovui, tačiau šis į juos nereagavo, todėl pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į kitas institucijas, kurios jo raštus persiuntė atsakovui, o tokia situacija žemino pareiškėją. Atsakovas turėjo surašyti ne raštą, o, išnagrinėjęs jo raštuose nurodytas aplinkybes, priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Raštas neteisėtai buvo siunčiamas el. paštu, jis buvo pasirašytas tam neįgalioto asmens. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovas ginčijamą raštą priėmė neatsižvelgęs į tai, jog nėra reikalingo teisinio reglamentavimo bei sudarytų sutarčių dėl karšto vandens tiekimo, o AB „Vilniaus šilumos tinklai“ neturi jokių duomenų apie pareiškėjo įsiskolinimą. Atsakovas yra viešojo administravimo institucija, turinti tarnauti žmonėms, t. y. jam, bei juos ginti, tačiau to nepadarė, sukėlė pareiškėjui žalą. Atsakovo teismui teikti dokumentai neturi juridinės galios, nes yra be datų ir numerių, neužregistruoti, nepasirašyti. Atsakovas teikė pareiškėjui dokumentus kitu nei jo gyvenamosios vietos adresu, pavėluotai, kartais iš viso neteikė.
Atsiliepimas
16. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
17. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas tinkamai nepagrindė nė vieno bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui pagrindo, taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių teismo sprendimo teisėtumą. Teismas, tinkamai įvertinęs teisės aktų nuostatas ir faktines aplinkybes, skundžiamame sprendime pagrįstai sprendė, jog ginčijamas atsakovo raštas yra pagrįstas ir teisėtas.
Atsiliepimas
18. Atsakovo pateiktas atsiliepimas, kiti pareiškėjo nurodyti neva nepasirašyti raštai yra elektroniniai dokumentai, pasirašyti elektroniniu parašu, todėl jų sudarymo datos ir registracijos VKEKK numeriai nenurodyti.
19. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl el. atsakymo iš AB „Vilniaus šilumos tinklai“ gavimo ir klientų aptarnavimo kokybės, teisės aktų, reglamentuojančių su karšto vandens tiekimu susijusius santykius, stokos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016, nesusiję su skundžiamo teismo sprendimo ir ginčijamo atsakovo rašto teisėtumu ar pagrįstumu, todėl neturi būti vertinami.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – VKEKK 2017 m. liepos 27 d. rašto Nr. R2-(VTGI)-2117 (toliau – ir Raštas) teisėtumas ir pagrįstumas.
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausiai pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).
23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis motyvų. Apeliaciniame skunde nurodyti tik deklaratyvūs argumentai, kad teismo sprendimas yra grindžiamas prieštaringais motyvais, dėstant tuos pačius argumentus bei faktines ginčo aplinkybes, jau nurodytas skunde pirmosios instancijos teismui. Taigi pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodo jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, o tikrindamas atsakovo Rašto teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar byloje esantys duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų faktus.
24. Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, todėl, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo esmės, šių motyvų nekartoja, o tik pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 8–11 punktuose išdėstytas pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktą jų teisinį vertinimą, sutinka su teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovas pareiškėjo prašymuose nurodytus klausimus analizavo, vertino esančią rašytinę medžiagą, kreipėsi dėl papildomos informacijos gavimo ir pateikė visapusišką, išsamią bei tikslią informaciją, nes, kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, atsakovas analizavo pareiškėjo prašymuose nurodytas aplinkybes, 2017 m. birželio 21 d. raštu Nr. R2-(VTGI)-1838 bei pakartotinai 2017 m. liepos 11 d. raštu kreipėsi į AB „Vilniaus šilumos tinklai“, prašydamas pateikti informaciją, reikalingą pareiškėjo prašymams nagrinėti, o atsakydamas į pareiškėjo prašymus, atsakovas pateikė informaciją, susijusią su šilumos ūkio nuomos sutarties nuostatomis, paaiškino, kad pasibaigus šilumos ūkio nuomos sutarčiai, nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos ir karšto vandens tiekimo veiklą Vilniaus mieste vykdo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, todėl šiuo pagrindu AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir turi teisę reikalauti skolos sumokėjimo. Pareiškėjui ginčijamame Rašte pateikta detali informacija, kur galima rasti duomenis apie AB „Vilniaus šilumos tinklai“ suteiktas paslaugas ir mokėtinas sumas, be to, paaiškinta, kodėl susidarė mokėjimo sąskaitoje nurodyta suma, todėl toks atsakovo pateiktas ginčijamas 2017 m. liepos 27 d. Raštas atitiko Taisyklių 4 punkte apibūdintą atsakymo sampratą bei jam keliamus turinio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, iš ginčijamo Rašto turinio pareiškėjas galėjo suprasti, kodėl jo gauta mokėjimo sąskaita yra pagrįsta, taip pat, kodėl sąskaitą siuntė būtent AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir kokiu pagrindu ši bendrovė gali reikalauti nurodytos sumos sumokėjimo iš pareiškėjo. Taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, nurodytiems nutarties 11 punkte, jog ginčijamas Raštas pasirašytas tinkamai ir tokią teisę turinčio asmens.
26. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl elektroninio atsakymo iš AB „Vilniaus šilumos tinklai“ gavimo ir klientų aptarnavimo kokybės, teisės aktų, reglamentuojančių su karšto vandens tiekimu susijusius santykius, stokos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016, nėra susiję su skundžiamo teismo sprendimo ir ginčijamo atsakovo Rašto teisėtumu ar pagrįstumu, todėl nevertintini.
27. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.