- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-17
- Bylos Nr.
- A-502-466-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- M. J.
- Atsakovas
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai, Klaipėdos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė
- Kategorijos
- 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovams Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai (tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008 m spalio 30 d. sprendimu Nr. T11-551 (b. l. 7) nuspręsta netvirtinti M. J. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kvietinių-Dauparų seniūnijoje, detaliojo plano (planavimo tikslai – žemės sklypo paskirties pakeitimas į kitos paskirties žemę, kurios naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, padalinimas į sklypus).
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 4–5, 44–46) prašydamas:
1. panaikinti Valstybinės planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2009 m. sausio 23 d. priimtą sprendimą Nr. (6.3);
2. panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. T11-551 (toliau – ir Sprendimas);
3. panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gegužės 13 d. patvirtintą Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. PL-197-(14.16);
4. įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti M. J. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo dokumento patikrinimo aktą su teigiama išvada;
5. įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą per vieną mėnesį nuo Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto su teigiama išvada gavimo patvirtinti detaliojo plano projektą, kuriuo numatoma M. J. nuosavybės teise valdomame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., pakeisti žemės naudojimo paskirtį į kitą, gyvenamąją teritoriją, padalinti į sklypus mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai.
Pareiškėjas nurodė, kad jo užsakymu UAB „Almontus“ parengė ir suderino su atitinkamomis institucijomis detaliojo plano projektą pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę, gyvenamąją teritoriją, padalinti į sklypus mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Pateikus plano projektą patikrinimui, iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos buvo gauta teigiama išvada su prierašu (siūlymu), kad detaliojo plano projektą tvirtinti nustatyta tvarka po to, kai pasibaigs Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo ir žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo 5 straipsnyje numatytas terminas. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba priėmė Sprendimą, kuriuo nuspręsta netvirtinti M. J. žemės sklypo, atsižvelgiant į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008 m. gegužės 13 d. patvirtintą patikrinimo akto išvadą. Plano rengėjas 2008 m. gruodžio 18 d. pateikė Inspekcijai skundą, kuriame nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija pateikė netinkamai įformintą dokumentą, o Klaipėdos rajono savivaldybės taryba galimai pažeidė teisės aktus, netvirtindama minėto detaliojo plano. Iš Inspekcijos buvo gautas sprendimas, kad minėtas detalusis planas negalėjo būti patvirtintas, o patikrinimo metu turėjo būti pateikta neigiama išvada.
Pareiškėjas pažymėjo, kad Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje įvardyta, kokiems asmenims taikomas apribojimas 5 metus nekeisti žemės naudojimo paskirtį, t. y. asmenims, pagal šį įstatymą pasinaudojusiems pirmumo teise įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę (asmenims, perkantiems žemę iš valstybės, o ne iš privačių asmenų ar savivaldybės). Pareiškėjas minėtą žemės sklypą įsigijo ne pirmumo teise iš valstybės, o pagal pirkimo-pardavimo sutartį iš kitų asmenų. Detaliojo plano patvirtinimo faktas žemės pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties dar nepakeičia, o tik suteikia galimybę įstatymų nustatyta tvarka tai padaryti. Paskirtis bus pakeista tik po to, kai pagal Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą bus patikslinti nauji kadastriniai duomenys ir įregistruoti naujai suformuoti sklypai su pakeista žemės naudojimo paskirtimi, todėl Klaipėdos rajono savivaldybės taryba galėjo tvirtinti detalųjį planą, netgi jei ir būtų Nekilnojamojo turto registre minėtas apribojimas. Šiuo atveju patikrinimo akte surašomos motyvuotos pastabos dokumentui ir pasiūlymas planavimo organizatoriui, ištaisius dokumentą bei atlikus privalomus svarstymo ir derinimo procedūras, pateikti tikrinti pakartotinai. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalį detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos išvada šiuo atveju yra teigiama, tačiau siūlymas netvirtinti detaliojo plano iki tol, kol pasibaigs numatytas terminas pažeidžia aprašo normas ir pareiškėjo teisėtus interesus.
Atsiliepimas
Klaipėdos rajono savivaldybės meras atsiliepimu (b. l. 28–29, 58–59) prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Atsakovas nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymu bei atsižvelgdama į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. PL-197-(14.16) Sprendimu nusprendė netvirtinti pareiškėjo detaliojo plano. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad jis buvo 3 ar 4 sklypo pirkėjas, kad jis nesinaudojo pirmumo teise įsigyti valstybinę žemę, o ją įsigijo pirkimo-pardavimo sutartimi iš privačių asmenų, nes pareiškėjas, sudarydamas 2006 m. balandžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį, įsipareigojo perimti buvusias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, servitutus, ūkinės veiklos apribojimus ir kitus įsipareigojimus, taigi ir pareigą nekeisti žemės ūkio žemės naudojimo paskirties. Klaipėdos rajono savivaldybės nuomone pareiškėjas dėl šio reikalavimo yra praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, todėl šioje dalyje byla turėtų būti nutraukta. Be to, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 3 dalį, kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Pareiškėjas atsakovu įtraukė Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos bei prašo panaikinti jos 2009 m. sausio 23 d. sprendimą, todėl byla turėtų būti teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu (b. l. 60–61) nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas, sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, įsipareigojo perimti buvusias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, servitutus, ūkinės veiklos apribojimus ir kitus įsipareigojimus, taigi ir pareigą nekeisti žemės ūkio žemės naudojimo paskirties. Be to, pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis buvo 3 ar 4 žemės sklypo pirkėjas. Pareiškėjas yra praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytą terminą skundui dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008 m. gegužės 13 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto panaikinimo paduoti. Pareiškėjo skundas turėtų būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu (b. l. 26–27, 67–68) su patikslinto skundo reikalavimais nesutiko, prašė skundo netenkinti. Atsakovas nurodė, kad patenkinus skundo reikalavimus būtų pažeistas įstatymo leidėjo nustatytas draudimas keisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo įsigijimo dienos. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo ir žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo vienas iš tikslų yra užtikrinti, kad Lietuvos nacionalinis turtas – žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama racionaliai, skatinant žemės rinką ir konkurencingą žemės ūkį, sudarant sąlygas racionaliai tvarkomų žemėvaldų suformavimui bei žemės konsolidacijai. Žemės ūkio paskirties žemės, įsigytos pasinaudojant pirmumo teise, paskirtis keičiama ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo šios žemės įsigijimo dienos. Be to, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutartyje įrašoma sąlyga, kad nustačius, jog pagal šį įstatymą pirmumo teise įgyta valstybinė žemės ūkio paskirties žemė naudojama ne pagal paskirtį, valstybė įgyja pirmumo teisę atpirkti šią žemę už tą pačią kainą, už kurią ji buvo įsigyta iš valstybės. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008 m. gegužės 13 d. patikrinimo akte Nr. PL-197-(14.16) siūloma detaliojo plano projektą tvirtinti nustatyta tvarka, pasibaigus Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo ir žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo numatytam terminui. Bendrąja tvarka pridedama pastaba, kad patikrinimo aktas galioja vienerius metus nuo jo patvirtinimo dienos. Nesant galimybei patvirtinti teritorijų planavimo dokumento per vienerius metus, dokumentas turi būti tikrinamas pakartotinai, išduodant naują patikrinimo aktą.
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu (b. l. 64) nurodė, kad skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2009 m. sausio 23 d. sprendimu paliko galioti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimą dėl detaliojo plano, todėl šioje byloje Inspekcijos priimtas sprendimas pareiškėjui tiesioginių pasekmių nesukelia. Inspekcijos sprendimo naikinti nėra pagrindo.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 6 d. sprendimu (b. l. 107–112) pareiškėjo skundo netenkino. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 dalį asmenys, pagal šį įstatymą pasinaudoję pirmumo teise įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, teisę keisti pagrindinę tikslinę šios žemės naudojimo paskirtį įgyja ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo šios žemės įsigijimo dienos. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo–pardavimo sutartyje įrašoma sąlyga, kad nustačius, jog pagal šį įstatymą pirmumo teise įgyta valstybinė žemės ūkio paskirties žemė naudojama ne pagal paskirtį, valstybė įgyja teisę atpirkti šią žemę už tą pačią kainą, už kurią ji buvo įsigyta iš valstybės. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi P. B. įsigijo iš valstybės žemės ūkio paskirties žemę. Tos pačios sutarties 5 punkte nurodyta, kad pirkėja įsipareigojo perimti buvusias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir ūkinės veiklos apribojimus bei kitus įsipareigojimus, jei jie yra nustatyti: nepažeisti požeminių kabelių, elektros ryšių linijų, prižiūrėti želdinius ir vandentiekio ir kitų tinklų apsaugos juostas, griežtai laikytis plane nurodytų žemės sklypo ribų. Sutarties 14 punkte nurodyta, kad pirkėjai Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio turinys yra žinomas. 2006 m. balandžio 7 d. pagal pirkimo pardavimo sutartį M. J. iš A. Ž. ir E. Ž. pirko 0,7 ha žemės sklypą. Sutartyje nurodyta, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Sutartyje taip pat nurodyta, kad pirkėjas įsipareigoja perimti buvusias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, servitutus ir ūkinės veiklos apribojimus ir kitus įsipareigojimus. Tai reiškia, kad apribojimas nekeisti tam tikrą laiko tarpą tikslinės žemės paskirties pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą taikomi išskirtinėmis sąlygomis įsigytam valstybiniam žemės sklypui, o ne to žemės sklypo savininkui, todėl šio žemės sklypo paskirties, pagal aukščiau minėto įstatymo nuostatas, savininkas negalės keisti iki 2010 m. sausio 18 d. Iš byloje pateikto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypo įregistravimo pagrindas – Apskrities viršininko įsakymas, išregistravimo pagrindas – priėmimo–perdavimo aktas, valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, t. y. ginčo sklypas įsigytas iš valstybės ir jam yra taikomas Kadangi apribojimai numatyti įstatymu, todėl įsakmus apribojimų neišvardijimas nekilnojamojo turto registre ar sutartyje esmės nekeičia. Įstatymai yra skelbiami viešai ir su jais gali susipažinti kiekvienas asmuo.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad detaliųjų planų rengimo procedūros, jų atlikimo tvarka, detaliųjų planavimo dokumentų sudėtis yra numatyta Teritorijų planavimo įstatyme. Įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Tais atvejais, kai siūloma detalųjį planą tvirtinti, savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, atsisakę detalųjį planą tvirtinti, privalo planavimo organizatoriui pateikti motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo plano pateikimo dienos. Jei savivaldybės taryba ar administracijos direktorius detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtino ir nepateikė motyvuoto atsakymo dėl plano netvirtinimo, planavimo organizatoriaus prašymu arba savo iniciatyva Vyriausybės atstovas turi atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje. Šiuo atveju 2008 m gegužės 13 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu duota teigiama patikrinimo išvada, tačiau tvirtinančiai institucijai pasiūlyta detaliojo plano projektą tvirtinti nustatytąja tvarka, pasibaigus Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo ir žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo 5 straipsnyje numatytam terminui. Todėl Klaipėdos rajono savivaldybės taryba pagrįstai ir teisėtai šiai dienai netvirtino M. J. žemės sklypo, kol dar nėra pasibaigęs šiam žemės sklypui taikytinas apribojimas – draudimas 5 metus nuo šios žemės įsigijimo dienos nekeisti pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad skundžiami sprendiniai priimti nepažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo bei kitų teisės aktų, nustatančių specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, reikalavimus, todėl panaikinti atsakovų priimtus administracinius aktus nėra pagrindo. Nepanaikinus Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Sprendimo Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gegužės 13 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto, nėra pagrindo įpareigoti atsakovus atlikti kitus su tuo susijus veiksmus.
III.
Pareiškėjas M. J. apeliaciniu skundu (t. III, b. l. 114–116) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas yra grindžiamas toliau išvardytais argumentais. Apribojimas 5 metus nekeisti žemės naudojimo paskirties yra taikomas asmenims, pasinaudojusiems pirmumo teise įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, bet ne asmenims, perkantiems žemę iš privačių asmenų ar savivaldybės, be to, toks reikalavimas taikomas valstybiniam, o ne privačiam žemės sklypui. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatas. Net žemės sklypo pirmiesiems savininkams, įsigijusiems sklypą iš valstybės, 5 metų apribojimas nebuvo numatytas, nes tokio apribojimo nebuvo ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje. Pirmosios instancijos teismas pažeidė teisėtų lūkesčių principą. Dėl Nekilnojamo turto registre nebuvusio apribojimo keisti sklypo naudojimo paskirtį 5 metus, tokio apribojimo nebuvimo sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos perleidimo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų bei išdavimo planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui rengti, dėl to, kad buvo parengtas detalusis planas ir Klaipėdos rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisija suderino jį be jokių pastabų pareiškėjui atsirado realus ir teisėtas lūkestis pakeisti nuosavybės teise valdomo žemės sklypo paskirtį.
Atsiliepimas
Klaipėdos rajono savivaldybės meras atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 127) prašo jo netenkinti atsiliepime pirmosios instancijos teisme išdėstytais motyvais. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 128) prašo jo netenkinti atsiliepime pirmosios instancijos teisme išdėstytais motyvais.
Šalies argumentai
Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija prašymu (b. l. 130–131) prašo Klaipėdos apskrities viršininko administraciją nagrinėjamoje byloje pakeisti jos teisių perėmėju – Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Prašymas grindžiamas Apskrities valdymo įstatymo, Statybos įstatymo, Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1787 bei Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 9 d. nutartimi (b. l. 147–148) atnaujino bylos nagrinėjimą, įpareigojo Klaipėdos apskrities viršininko administraciją pateikti teismui įrodymus. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2010 m. balandžio 29 d. raštu (b. l. 150–151) pateikė papildomą informaciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons tatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl to, ar Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T11-551 (b. l. 7) pagrįstai nepatvirtino M. J. žemės sklypo, įsigyto 2006 m. balandžio 7 d. (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), detaliojo plano, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi (2004 m. rugpjūčio 7 d. redakcija), apribojančia keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį 5 metus, jei ši žemės ūkio paskirties žemės buvo įsigyta iš valstybės pirmumo teise.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiausiai būtina įvertinti atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracija prašymą dėl procesinių teisių perėmimo (b. l. 130–131). Administracinių bylų teisenos įstatymo 55 straipsnis apibrėžia procesinių teisių perėmimo institutą administracinėse bylose. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju; teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo” 3.2 punkte nurodyta apskričių viršininkams iki 2010 m. birželio 30 d. atlikti Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatyme, kituose teisės aktuose jiems priskirtas viešojo administravimo funkcijas ir šio nutarimo 4 punkte nurodytas su apskrities viršininkų administracijų likvidavimu susijusias funkcijas. Dėl nurodytų teisės aktų reikalavimų, taip pat vadovaujantis proceso efektyvumo ir ekonomiškumo principais teisėjų kolegija Klaipėdos apskrities viršininko administraciją nagrinėjamoje byloje vertina kaip tinkamą atsakovą, procesinis teisių perėmimas nagrinėjamu atveju nebūtų pagrįstas.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos konstitucinė santvarka grindžiama žmogaus ir piliečio teisių bei laisvių, kaip didžiausios vertybės, prioritetu, taip pat principais, įtvirtinančiais Tautos suverenitetą, valstybės nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, demokratiją, valstybės valdymo formą – respubliką, valstybės valdžių atskyrimą, jų savarankiškumą ir pusiausvyrą, vietos savivaldą ir pan. Saugoti konstitucinę santvarką – tai neleisti, kad būtų kėsinamasi į Konstitucijoje nustatytus socialinius, ekonominius, politinius santykius, sudarančius asmens, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindus. Konstitucija nepriskiria konstitucinės santvarkos saugojimo funkcijos tik kuriai nors vienai valstybės valdžios institucijai. Tai yra visų valstybės valdžios institucijų (Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, Teismo), taip pat kitų valdžios įstaigų ir organizacijų konstitucinė priedermė, kylanti ne tik iš konkrečių įstatymų, bet pirmiausia iš Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo ir reikalavimo laikytis Konstitucijos, ją vykdyti, jos nepažeisti ir ją ginti. Be abejo, kiekviena valdžios institucija konstitucinę santvarką saugo tik jai būdingomis veiklos formomis ir naudodamasi tik Konstitucijos ir kitų įstatymų jai priskirtais įgaliojimais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 23 d. nutarimas). Dėl nurodytų argumentų valstybės ir savivaldybių institucijos privalo savo funkcijas įgyvendinti, nepažeisdamos žmogaus teisių ir laisvių, nes tai yra jų konstitucinė pareiga.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad žemės, kaip riboto ištekliaus, tinkamas naudojimas yra žmogaus ir visuomenės išlikimo ir raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas, jos, kaip gamtos ištekliaus, racionalaus naudojimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Valstybės pareiga užtikrinti, kad žemė būtų naudojama racionaliai, kad ji būtų saugoma, kyla inter alia iš Konstitucijos 54 straipsnio nuostatų, jog valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai (1 dalis), kad įstatymu draudžiama inter alia niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis, skurdinti augaliją ir gyvūniją (2 dalis), konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, kitų Konstitucijos nuostatų. Pažymėtina, kad racionalus žemės naudojimas yra neatsiejamas nuo jos apsaugos, inter alia nuo derlingos dirbamos žemės, kraštovaizdžio išlaikymo, žemės apsaugojimo nuo taršos, netinkamo naudojimo, kitų neigiamų veiksnių, taip pat nuo žemės ūkio verslo laisvės užtikrinimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 30 d. nutarimas). Vis dėlto konstitucinės santvarkos saugojimo priedermė, kaip minėta aukščiau, neleidžia, įgyvendinant valstybei suteiktų pareigų, saugant žemę, kaip ribotą išteklių, nepagrįstai apriboti žmogaus teises ir laisves. Tarp Konstitucijoje įtvirtintų vertybių yra pusiausvyra, kad nė vienos Konstitucijos nuostatos negalima aiškinti taip, kad būtų iškreiptas arba paneigtas kurios nors kitos konstitucinės nuostatos turinys, nes taip būtų iškreipta viso konstitucinio teisinio reguliavimo esmė, pažeista Konstitucijoje įtvirtintų vertybių pusiausvyra (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Todėl ir nagrinėjamos bylos atveju žemė, kaip konstitucinė vertybė, ir jos apsaugos apimtis turi būti derinami su žmogaus teisėmis ir laisvėmis inter alia žmogaus teise į nuosavybe.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje (2004 m. rugpjūčio 7 d. redakcija) įtvirtinta asmenų, pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą pasinaudojusių pirmumo teise įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, pareiga šios žemės neperleisti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims arba nekeisti pagrindinės tikslinės šios žemės naudojimo paskirties 5 metus nuo šios žemės įsigijimo dienos. Ši įstatyme nustatyta nuostata yra skirta rūšiniais požymiais apibūdintai subjektų grupei, t. y. asmenims, kurie įsigijo pirmumo teise valstybinę žemės ūkio paskirties žemę pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad M. J. 2006 m. balandžio 7 d. įsigytas žemės sklypas 2005 m. sausio 17 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi (b. l. 77–79) buvo įsigytas P. B. Nurodytos valstybinės žemės pirkimo pagrindas – Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas Nr. 13.6-3274. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje (2004 m. rugpjūčio 7 d. redakcija) nurodyta, jog valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutartyje įrašoma sąlyga, kad pagal šį įstatymą pasinaudojusio pirmumo teise įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę asmens prašymu arba nustačius, kad tokiu būdu įsigyta valstybinė žemės ūkio paskirties žemė naudojama ne pagal paskirtį, valstybė įgyja teisę atpirkti šią žemę. Ši normos dalis turi būti suvokiama kaip įstatymų leidėjo nustatyta pareiga atitinkamuose santykiuose valstybei prižiūrėti ir pagal įstatymą nustatytų reikalavimų laikymąsi. Kadangi asmuo, atstovaujantis parduodant valstybinę žemės ūkio paskirties žemę yra apskrities viršininkas, todėl, pirmiausiai, apskrities viršininkui kyla pareiga prižiūrėti, ar atitinkami asmenys laikosi šios sutarties, o valstybinę žemę įsigijusiems asmenims nesilaikant jos, taikyti sankciją – pasinaudoti teise atpirkti šią žemę. Pareigą prižiūrėti, ar laikomasi įstatymų nustatytų reikalavimų turi ir kitos kompetentingos institucijos. Tai kyla ir iš aukščiau minėtos pareigos valstybės ir savivaldybės institucijoms saugoti konstitucinę santvarką.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju M. J. buvo ne pirmas ginčo objektu esančio žemės sklypo savininkas (b. l. 95). Byloje nėra duomenų, kad valstybės institucijos imtųsi kokių nors veiksmų, siekdamos apsaugoti valstybės interesą pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 dalį iki to laiko, kai pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą, siekdamas patvirtinti žemės sklypo detalųjį planą. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta norma, kaip minėta, yra nustatyta tam tikriems rūšiniais požymiais apibūdintiems asmenims, t. y. asmenims, kurie įsigijo pirmumo teise valstybinę žemės ūkio paskirties žemę pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą. Ši teisės norma negali būti laikoma įtvirtinančia apribojimus į absoliučias daiktines teises Civilinio kodekso 4.20 straipsnio prasme, nes normos hipotezėje yra aiškiai apibrėžta asmenų, kuriems taikomi ribojimai, grupė. M. J. nėra tarp tokių asmenų, o valstybė neįvykdė savo pareigos ginčo objektu esančio sklypo atžvilgiu prižiūrėti, kaip yra naudojama iš valstybės įsigyta žemės ūkio paskirties žemė ir ar asmuo, įsigijęs pirmumo teise šią žemę, laikėsi Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų apribojimų. Be to, pareiškėjas nei iš ginčijamos žemės pirkimo pardavimo sutarties (b. l. 14–16), nei iš viešai prieinamo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 95–98) negalėjo aiškiai žinoti apie draudimus, susijusius su jam nuosavybės teise priklausančia žeme, ypač atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, kuriame nustatyta nekilnojamojo turto registre esančių duomenų teisingumo ir išsamumo prezumpcija. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarimas). Iš bylos aplinkybių matyti, kad M. J. veiksmai neprieštaravo Konstitucijai ir įstatymams, nes valstybės institucijos neįgyvendino pareigos prižiūrėti, kaip yra laikomasi įstatymų, todėl pareiškėjui susiformavo teisėtas lūkestis pakeisti žemės sklypo paskirtį. Dėl nurodytų argumentų Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimas Nr. T11-551 laikytinas neproporcingai pažeidžiančiu M. J. nuosavybes teises bei teisėtus lūkesčius.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje 5 metų draudimas keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį pasibaigė 2010 m. sausio 18 d., todėl esamu momentu nebelieka kliūties, dėl kurios buvo inicijuota byla. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, visapusiškai įvertinusi bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažįsta nepagrįstu, M. J. apeliacinį skundą tenkina iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip: „Pareiškėjo M. J. skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. T11-551. Įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją per 10 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo pateikti pakartotinį M. J. nuosavybes teise valdomo žemės sklypo (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą. Įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą nustatyta tvarka per artimiausią tarybos posėdį po Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto gavimo dienos svarstyti klausimą dėl M. J. nuosavybes teise valdomo žemės sklypo (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano tvirtinimo.“
Likusią Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.