- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-254-640/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- G. S.
- Ieškovas
- J. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Astos Radzevičienės, Rūtos Veniulytės – Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui G. S. dėl nuosavybės teisės gynimo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovo G. S. priešieškinį ieškovei J. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiui priteisiant kompensaciją pinigais, nuostolių priteisimą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo vykdymo išdėstymą, aiškinimo ir taikymo. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) įpareigoti atsakovą G. S. atstatyti bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savavališkai nugriautą sieną tarp virtuvės, pažymėtos plane 33-4, ir kambario, pažymėto plane 33-3; 2) įpareigoti atsakovą G. S. atlaisvinti ieškovei nuosavybės teise priklausantį kambarį, pažymėtą plane 33-2, bei sudaryti galimybes ieškovei bei jos atstovams netrukdomai patekti į butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini)) priteisti iš atsakovo G. S. 2058 Eur nuostolių, ieškovės patirtų dėl negalėjimo naudotis jai priklausančia buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dalimi, 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsakovas byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: atidalyti atsakovą iš bendrosios dalinės nuosavybės teise jam ir ieškovei priklausančio 73,97 kv. m buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovui iš ieškovės jai priklausančias 35/100 dalis Buto, o iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant 31 605 Eur dydžio piniginę kompensaciją, nustatant, kad ši piniginė kompensacija turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 837,32 Eur nuostolių ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, kad atsakovo reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo yra nepagrįsti.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo G. S. ieškovės J. S. naudai 250 Eur nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 250 Eur nuostolių sumą nuo bylos iškėlimo 2016-03-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš ieškovės J. S. atsakovo G. S. naudai 586,79 Eur nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 586,79 Eur nuostolių sumą nuo priešieškinio priėmimo 2016-07-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įskaitė ginčo šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus dėl nuostolių ir procesinių palūkanų. Įskaičius priešpriešinius vienarūšius reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo ir procesinių palūkanų, iš ieškovės J. S. atsakovo G. S. naudai priteisė 342,96 Eur nuostoliams atlyginti ir 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už 342,96 Eur nuostolių sumą nuo šio teismo sprendimo priėmimo 2017-02-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Teismas iš dalies patenkino atsakovo priešieškinį ir atidalijo ieškovę J. S. ir atsakovą G. S. iš bendrosios dalinės nuosavybės. Priteisė atsakovui G. S. natūra 35/100 dalis buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), priklausiusias nuosavybės teise ieškovei J. S. 1992-09-29 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3-4700 pagrindu. Priteisė ieškovei J. S. iš atsakovo G. S. 45 150 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atidalytas jai priklausiusias nuosavybės teise 35/100 dalis buto (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad atsakovas G. S. 16 000 Eur kompensacijos sumą ieškovei J. S. turi sumokėti įsiteisėjus teismo sprendimui, o likusią 29 150 Eur sumą – per 12 mėnesių po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Teismas byloje nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra 73,97 kv. m bendro ploto trijų kambarių buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas) bendraturčiai: ieškovei priklauso 35/100 dalys, o atsakovui – 65/100 dalys šio Buto (T. 1, b. l. 21-22). Nurodytą Butą bendraturčiai įgijo 1992-09-29 pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria nustatyta ir naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarka: ieškovė turi teisę naudotis 16,94 kv. m ploto kambariu, pažymėtu plane 33-2, bei 1/3 dalimi bendrojo naudojimo patalpų – koridoriaus, virtuvės, tualeto, vonios; atsakovas, paveldėjęs po motinos mirties ir šiai priklausiusią Buto dalį, turi teisę naudotis 13,10 kv. m ploto kambariu, pažymėtu plane 33-3, 18,38 kv. m ploto kambariu, pažymėtu plane 33-7, bei 2/3 dalimis bendrojo naudojimo patalpų – koridoriaus, virtuvės, tualeto, vonios (T. 1, b. l. 19-20). Bylos duomenimis, ieškovė 1993-08-17 išvyko į JAV, nuo to laiko jai priklausančia Buto dalimi nesinaudojo, Buto išlaikymo mokesčių nemokėjo (T. 1, b. l. 113, 118). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-14 sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-10432-592/2014, patenkino ieškovo G. S. ieškinį ir priteisė iš atsakovės J. S. 2333,20 Eur (8068,20 Lt) nuostoliams, patirtiems mokant Buto išlaikymo mokesčius už atsakovei priklausančią Buto dalį laikotarpiu nuo 2004 m. sausio mėn. iki 2014 m. sausio mėn., atlyginti (T. 1, b. l. 27-29). 2015-04-16 ieškovė atvyko į Lietuvą (T. 1, b. l. 30), ir 2015-04-23 pareiškimu, persiųstu Vilniaus miesto 17-ojo notarų biuro, pranešė atsakovui, kad parduoda jai nuosavybės teise priklausančias 35/100 dalis Buto ir 27755/5167800 dalis neįrengtos pastogės už 50 000 Eur, bei pasiūlė bendraturčiui pirkti parduodamą bendrosios dalinės nuosavybės dalį pirmenybės teise (T. 1, b. l. 34). 2015-05-12 ieškovė pateikė atsakovui pretenziją, reikalaudama atstatyti Bute nugriautą sieną, skyrusią bendro naudojimo virtuvę nuo kambario, kuriuo naudojasi atsakovas (T. 1, b. l. 35-36). 2016-03-09 ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, reikalaudama įpareigoti atsakovą pašalinti jai priklausančios Buto dalies valdymo kliūtis, taip pat priteisti nuostolius, patirtus dėl negalėjimo naudotis Buto dalimi. 2016-07-05 atsakovas pateikė priešieškinį dėl nuostolių, patirtų išlaikant ir ieškovei priklausančią Buto dalį laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. birželio mėn. (imtinai), taip pat dėl langų keitimo ir rakto, skirto ieškovei, pagaminimo, atlyginimo, be to, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Sprendime pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstais ieškovės argumentus, kad sienos, izoliuojančios bendro naudojimo virtuvę ir atsakovo naudojamą kambarį, pašalinimas varžo jos, kaip Buto bendraturtės, teisę naudotis izoliuota virtuvės patalpa. Pažymėjo, kad baldas (spinta) neizoliuoja bendro naudojimo patalpos (virtuvės) nuo gyvenamosios patalpos (kambario) tokiu pačiu laipsniu, kaip siena. Ieškovė, įgijusi Buto dalį su sienomis izoliuota virtuve, nesutikdama su atsakovo be jos sutikimo atliktu sienos pašalinimu, turi teisę reikalauti, kad atsakovas atstatytų sieną (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.98 straipsnis).Teismas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl nuostolių, grindžiamų ieškovės gyvenimo viešbučiuose išlaidomis, atmetė kaip nepagrįstą, neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, neleidžiant ieškovei apsistoti jai priklausančioje ginčo Buto dalyje, be to, priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės nurodytų išlaidų (CK 6.246, 6.247 straipsniai; CPK 12, 178 straipsniai).Byloje esančių duomenų visumos analizė suteikė pagrindą teismui padaryti išvadą, kad ieškovė neįrodė kasacinio teismo jurisprudencijoje nustatytų kriterijų reikalavimui dėl negautų pajamų pagrįsti: 1) neįrodyta, kad pajamos iš ginčo Buto dalies nuomos buvo numatytos gauti iš anksto (ieškovė 2015-04-23, 2015-06-24 siūlė atsakovui išsipirkti jai priklausančią Buto dalį) (T. 1, b. l. 45); 2) neįrodyta, kad pagrįstai tikėtasi išnuomoti ginčo Buto dalį, neatlikus nė kosmetinio kambario remonto; 3) neįrodyta, kad ginčo Buto dalies nuomos pajamų nurodytu laikotarpiu ieškovė negavo būtent dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, o ne dėl kitų priežasčių, susijusių su šio konkretaus objekto specifika.Teismas nurodęs, jog ieškovė, kaip ginčo Buto bendraturtė, teisėtai ir pagrįstai reikalauja atstatyti Buto sieną, skiriančią bendrojo naudojimo virtuvę ir kambarį, kuriuo naudojasi atsakovas; šios sienos atstatymo klausimą ieškovė siekė išspręsti iki teismo, todėl pripažino, kad ieškovė, gindama savo, kaip ginčo Buto bendraturtės, teises turėjo pagrindą kreiptis teisinės pagalbos, taigi jos patirtos išlaidos pretenzijai dėl nugriautos sienos atstatymo parengti pripažintinos pagrįstomis, yra protingo dydžio, todėl priteistinos iš atsakovo (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 1, 3 punktai). Ieškovė, manydama, kad yra pažeidžiamos jos, kaip ginčo Buto bendraturtės teisės, turėjo pagrindą kreiptis į antstolį, prašydama užfiksuoti faktinę padėtį Bute, taigi išlaidos už antstolio paslaugas, rengiant Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, pripažintinos pagrįstomis, todėl atlygintinomis (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Išdėstytų motyvų pagrindu teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 250 Eur nuostolių, siekiant iki teismo išspręsti bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ir naudojimo klausimą (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 1-3 punktai).Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė įstatyme įtvirtinto pagrindo, kuriuo remdamasi reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, taip pat nepateikė įrodymų neturtinės žalos faktui, kaip būtinajai civilinės atsakomybės sąlygai, pagrįsti. Dėl to ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 5 proc. dydžio metinės palūkanas už priteistą 250 Eur nuostolių sumą nuo bylos iškėlimo 2016-03-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas tenkindamas atsakovo priešieškinį iš dalies, išanalizavęs bylos duomenis padarė išvadą, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. birželio mėn. (imtinai) ieškovei, kaip bendraturtei, tenkanti bendros nuosavybės priežiūros ir išlaikymo išlaidų dalis, proporcinga jos turimai nuosavybės teise Buto daliai, – 204,44 Eur (584,13 Eur x 35 proc.). Dėl to atsakovui iš ieškovės priteisė 204,44 Eur nuostoliams, patirtiems dėl bendro turto priežiūros ir išlaikymo laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. birželio mėn. (imtinai), atlyginti. Taip pat teismas iš ieškovės, proporcingai jos turimai nuosavybės teise ginčo Buto daliai, atsakovo naudai priteisė 375,35 Eur bendro Buto langų keitimo išlaidų (1072,43 Eur x 35 proc.) (CK 4.76 straipsnis). Teismas byloje nustatė, kad atsakovas savo lėšomis sumokėjo už ieškovei skirto ginčo Buto rakto gamybą (T. 1, b. l. 182), todėl atsakovui iš ieškovės priteisė 7 Eur ginčo Buto rakto pagaminimo išlaidoms atlyginti. Priteisė procesines palūkanas nuo priteistos nuostolių sumos. Teismas nustatė, jog sprendimu abiem ginčo šalims priteistos tam tikros nuostolių atlyginimo sumos, todėl yra pagrindas įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą padarė išvadą, jog atidalyti ieškovei priklausančias 35/100, o atsakovui 65/100 ginčo Buto dalis taip, jog iš jų būtų suformuoti savarankiški nekilnojamojo turto objektai, objektyviai neįmanoma, todėl spręstina dėl atidalijimo, priteisiant vienam iš bendraturčių kompensaciją pinigais. Nagrinėjamu atveju teismas pripažino pagrįstais atsakovo argumentus, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso tik 35/100 dalys Buto, ji, ilgą laiką gyvendama užsienio valstybėje, neturi pagrįsto intereso gauti Butą natūra, atidalijant Butas natūra paliktinas atsakovui, kuris yra 65/100 dalių savininkas, nuolat jame gyvena su šeima ir neturi kito tinkamo gyventi būsto. Ieškovei už jos turto dalį priteistina piniginė kompensacija. Teismas priteisdamas ieškovei kompensaciją už jos turto dalį vadovavosi atsakovo užsakymu UAB „Negrita“ parengta 2016-06-20 Turto vertinimo atskaita (T. 1, b. l. 206-246). Pagal šią ataskaitą ginčo Buto rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, yra 129 000 Eur. Todėl už ieškovės turimas 35/100 dalis Buto jai priteisė 45 150 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog Turto vertinimo ataskaitoje nurodyta buto dalies kaina turi būti mažinama 30 procentų, nes atsakovas nepagrindė, kodėl ieškovei priklausančią kompensaciją prašo mažinti 30 proc., nors turto vertintojo nurodyta, jog atskirai parduodamos dalies kaina galėtų mažėti nuo 20 iki 30 proc. Teismas nurodė, jog sumažinus ieškovei priteistiną kompensaciją atsakovo nurodomu pagrindu, atsakovas nepagrįstai praturtėtų ieškovės sąskaita: sumokėjęs ieškovei 30 proc. mažesnę, nei apskaičiuota pagal viso Buto rinkos vertę, kompensaciją, atsakovas po atidalijimo įgyja nuosavybės teisę į visą Butą, kurio vertė yra kaip vientiso objekto. Po atidalijimo visu Butu atsakovas gali disponuoti savo nuožiūra, taigi gali jį ir parduoti, gaudamas rinkos kainą už vientisą objektą. Taip pat teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į ginčo objekto specifiką, nėra pagrindo manyti, kad realiai galėtų būti parduotos 35/100 dalys Buto. Ir Turto vertinimo atskaitoje pažymėta, kad atskirų buto dalių pardavimas neatitiktų šio gyvenamojo buto galimo ir geriausio panaudojimo (T. 1, b. l. 232). Atsakovo argumentus, kad nors Turto vertinimo ataskaitoje ginčo Buto rinkos vertė nurodyta 129 000 Eur, tačiau realiai ji yra mažesnė, nes Butui reikalingas kapitalinis remontas, dėl to, pasak atsakovo, šio Buto rinkos kaina, jį parduodant, būtų mažesnė, nei nekilnojamojo turto vertintojo nustatyta 129 000 Eur rinkos vertė, teismas atmetė kaip nepagrįstus konkrečiais įrodymais (CPK 12, 178 straipsniai).Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad atsakovui dėl sveikatos būklės, gaunamų nedidelių pajamų sudėtinga surinkti 45 150 Eur dydžio sumą. Tačiau šiuo konkrečiu atveju atsižvelgė į tai, kad po atidalijimo iš bendrosios nuosavybės atsakovas tampa viso ginčo Buto savininku, t. y. įgyja vertingą nekilnojamojo turto objektą, kurį gali valdyti, naudoti ir disponuoti savo nuožiūra. Be to, teismas, tenkindamas atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, nustatė atsakovui 12 mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kompensacijai sumokėti. Per šį laikotarpį atsakovas turės galimybę ieškoti būdų, kaip surasti reikiamą lėšų sumą kompensacijai sumokėti. Teismas, siekdamas išlaikyti abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą, nustatydamas atsakovui 12 mėnesių terminą ieškovei priteistai kompensacijai sumokėti, kartu nurodė, kad 16 000 Eur dydžio kompensacijos dalį atsakovas turi galimybę sumokėti iš karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes pagal pateiktus įrodymus 10 000 Eur jis gaus iš tėvo palikimo, o 6000 Eur sutiko paskolinti draugas (T. 2, b. l. 91, 92). Dėl to nustatė, kad 16 000 Eur kompensacijos sumą atsakovas turi sumokėti įsiteisėjus teismo sprendimui, o likusią 29 150 Eur sumą – per 12 mėnesių po teismo sprendimo įsiteisėjimo.Teismas nurodė, jog teismo sprendimu nusprendus patenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir visą ginčo Butą priteisus natūra atsakovui, nėra tikslinga įpareigoti atsakovą vykdyti ieškovės reikalavimą dėl nugriautos Buto sienos atstatymo, nes atsakovas, tapęs viso Buto savininku, turi teisę tvarkytis Bute savo nuožiūra. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenustatė įpareigojimo atsakovui atstatyti ieškovės nurodytą Buto sieną.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimą pakeisti dalyse: 1) dėl 250 Eur nuostolių ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos priteisimo ieškovės naudai ir atitinkamai dėl teismo atliktų įskaitymų; 2) dėl 45150 Eur dydžio kompensacijos priteisimo bei nustatymo, jog 16000 Eur kompensaciją atsakovas turi sumokėti įsiteisėjus teismo sprendimui, o likusią 29150 Eur sumą per 12 mėnesių po teismo sprendimo įsiteisėjimo, atitinkamai priteisti iš atsakovo ieškovei 400,46 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas nurodo, jog teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir išlaidas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui parengti priskirti ne prie ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, bet prie nuostolių, atitinkamai nuo jų skaičiuoti ir priteisti metines palūkanas. Tokios išlaidos gali būti priteistos, kaip susijusios su bylos nagrinėjimu pagal CPK 88 str. 1 d. 1 p. Be to, teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl pašalinto buto sienos atstatymo, todėl nebuvo pagrindo priteisti ir išlaidų, susijusių su pretenzijos parengimu dėl nugriautos sienos atstatymo. Nurodo, jog teismo išvada dėl nuostolių pagrįstumo prieštarauja kitoms byloje padarytoms išvadoms. Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo Turto vertinimo atskaitoje nurodytomis aplinkybėmis, jog tuo atveju, jeigu būtų parduodamas ne visas ginčo Butas, o tik vienam iš bendraturčių priklausanti jo dalis, atskirų dalių pardavimo kaina galėtų mažėti nuo 20 iki 30 proc. (T. 1, b. l. 232). Teismas turėjo priteisti ir parinkti teisingą kompensacijos dydį, kuris atitiktų daikto dalies rinkos vertę, t. y. 31 605 Eur (45 150 Eur - 30 proc.). Nurodo, jog teismo argumentai, jog priteisus atsakovo prašomą kompensacijos sumą jis nepagrįstai praturtėtų, nes galėtų parduoti visą Butą, nepagristi. Atsakovas neketina Buto parduoti, nes tai yra jo ir jo šeimos gyvenamoji vieta. Nurodo, jog teismas neįvertino, jog Butui yra reikalingas kapitalinis remontas. Ieškovė turi ribotą galimybė parduoti savo turto dalį, o jai priteista piniginė kompensacija per didelė ir neatitinkanti realios vertės. Taip pat teismas neįvertino aplinkybių, jog ieškovė ilgą laiką nesirūpino Butu ir nemokėjo mokesčių. Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo Nekilnojamo turto registro duomenimis apie vidutinę turto rinkos vertę, kuri bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo momentui buvo tik 111 000 Eur. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu, jog 16000 Eur kompensaciją jis turi sumokėti iš karto. Nurodo, jog teismas netinkamai vertino aplinkybes apie jo galimybę įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovas teigia, jog minėtą sumą jis nurodė galintis surinkti per 12 mėnesių terminą po teismo sprendimo įsiteisėjimo, o ne iš karto, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Todėl prašo vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais pakeisti teismo sprendimą šioje dalyje, nustatant jog visa kompensacijos suma sumokama per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovas nurodo, jog tenkinus apeliacinį skundą, atitinkamai turi būti pakeistas teismo sprendimas dalyje dėl įskaitymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ieškovė nurodo, jog remiantis paties atsakovo užsakyta bei Nekilnojamojo turto agentūros UAB ,,Negrita“ vertintojo K. K. 2016 m. birželio 20 d. surašyta Buto vertinimo ataskaita, Buto rinkos vertė nustatant lyginamuoju metodu buvo 129 000 Eur. Neginčijant vertinimo ataskaitoje nustatytos Buto kainos, ieškovei nuosavybes teise priklausančios 35/100 Buto dalies kaina būtų 45 150 Eur. Būtent tokio dydžio piniginę kompensaciją teismas sprendimu priteisė ieškovei. Ieškovė nurodo, jog atsakovas nepateikė teismui jokių svarių, objektyvių bei realių argumentų, kodėl jo manymu, ieškovei nuosavybės teise priklausančios Buto dalies kaina turėtų būti mažinama net 30 procentų. Atvirkščiai, atsakovo siekis sumažinti ieškovei teismo sprendimu priteistos kompensacijos dydį, prieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principams. Ieškovė nurodo, jog vien ta aplinkybė, jog nuo turto vertinimo ataskaitos yra praėję beveik metai, sudaro pagrindą teigti, jog šiuo metu Buto vertė galėjo tik išaugti, nes Vilniuje nekilnojamo turto kainos, t.y. butų esančių Vilniaus miesto centre kainos yra žymiai padidėjusios. Nurodo, jog išvykus į JAV, Butu naudojosi vien tik atsakovas, todėl dėl kapitalinio remonto atsakingas tik jis pats. Be to, iš jos atsakovo naudai buvo priteisti mokesčiai už Buto išlaikymą, tuo tarpu pats atsakovas nėra sumokėjęs už naudojimąsi ieškovei priklausiančia dalimi.Nurodo, jog atsakovas ginčija savo paties užsakymu atliktą turto vertinimą. Turto vertinimas buvo atliktas įvertinus visas Buto fizines savybes. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog būtent individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis. Atsižvelgiant į tai, atsakovo pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys, jog 2017 m. sausio 1 d. vidutinė turto rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu buvo 111 000 Eur, nėra reikšminga ir neturi jokios įtakos teismo sprendimo teisėtumui. Ieškovė nurodo, jog atsakovas klaidina teismą, jog neturi finansinių galimybių sumokėti kompensaciją, nes atsakovo ir jo sutuoktinės valdomas turtas yra statiniai ir žemės sklypas. Be to, nuolat kylant turto kainoms, po 12 mėnesių kompensacijos dydis jau bus nepakankamas, jog ieškovė galėtų įsigyti nekilnojamą turtą, tokiu būdu bus pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Ieškovė nurodo, jog iš teismo sprendimo matyti, jog įskaičius priešpriešinius reikalavimus, nuostolius atsakovui atlyginti turi būtent ieškovė. Ieškovei nesuprantama, kodėl atsakovas skundžia jam palankaus teismo sprendimo dalį, todėl dėl jos papildomai nepasisako.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Tiek apeliantas prie apeliacinio skundo, tiek ieškovė prie atsiliepimo į skundą pridėjo papildomus dokumentus, tačiau prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo nepateikė, todėl kolegija prie procesinių dokumentų pridėtų dokumentų neprijungia ir dėl jų nepasisako (CPK 314 str.).
Dėl ieškovės papildomų išlaidų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ir naudojimo gynimu, atlyginimo
Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu priteisti iš jo ieškovės naudai 250 Eur nuostoliams atlyginti bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 250 Eur nuostolių sumą nuo bylos iškėlimo 2016-03-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, jog minėta suma, kurią sudaro 150 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, patirtų surašant 2015-05-12 pretenziją dėl neteisėtai nugriautos Buto sienos atstatymo, taip pat 100 Eur išlaidų už antstolio paslaugas, parengiant 2015-10-21 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, negali būti vertinama kaip ieškovės nuostoliai, o teismo galėjo būti priteista kaip bylinėjimosi išlaidos CPK 88 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog esant nustatytoms aplinkybėms, jog ieškovė, kaip ginčo Buto bendraturtė, teisėtai ir pagrįstai reikalauja atstatyti Buto sieną, skiriančią bendrojo naudojimo virtuvę ir kambarį, kuriuo naudojasi atsakovas, ir šios sienos atstatymo klausimą ieškovė siekė išspręsti iki teismo, pripažintina, kad ieškovė, gindama savo, kaip ginčo Buto bendraturtės, teises turėjo pagrindą kreiptis teisinės pagalbos, taigi jos patirtos išlaidos pretenzijai dėl nugriautos sienos atstatymo parengti pripažintinos pagrįstomis, yra protingo dydžio, todėl priteistinos iš atsakovo (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 1, 3 punktai). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog minėtos ieškovės išlaidos pripažintinos nuostoliais, nes ieškovės buvo patirtos būtent iki teismo siekiant išspręsti bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ir naudojimo klausimą, t.y. dar nesant ginčo tarp šalių teisme. Tokiu būdu nepagrįstas atsakovo argumentas, jog tokios išlaidos vertintinos kaip bylinėjimosi išlaidos CPK 88 str. prasme. CPK 88 str. 1 d. reglamentuoja išlaidų, priskirtinų prie su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, priteisimą. Ieškovė išlaidas: 150 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, patirtų surašant 2015-05-12 pretenziją dėl neteisėtai nugriautos Buto sienos atstatymo, taip pat 100 Eur išlaidų už antstolio paslaugas, parengiant 2015-10-21 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (T. 1, b. l. 16-17, 68) patyrė dar iki bylos iškėlimo teisme, todėl tokios išlaidos priskirtinos prie išlaidų, nurodytų CK 6.249 str. 4 dalyje. CK 6.249 str. 4 d. be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (2 p.), protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (3 p.). Kolegija nurodo, jog sprendime pagrįstai konstatuota, jog ieškovės minėtos patirtos išlaidos buvo protingos ir pagrįstos, todėl apeliacinio skundo šioje dalyje tenkinti nėra pagrindo. Konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuostolių priteisimą, kolegija nurodo, jog teismas pagrįstai nuo priteistos 250 Eur nuostolių sumos priteisė ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl pašalinto buto sienos atstatymo, todėl nebuvo pagrindo priteisti ir išlaidų, susijusių su pretenzijos parengimu dėl nugriautos sienos atstatymo. Nurodo, jog teismo išvada dėl nuostolių pagrįstumo prieštarauja kitoms byloje padarytoms išvadoms. Tokie apeliacinio skundo argumentai prieštarauja paties ginčijamo sprendimo motyvams ir išvadoms. Sprendime aiškiai nurodyta, jog ieškovės ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą atstatyti sieną tarp ginčo Buto virtuvės, pažymėtos plane 33-4, ir kambario, pažymėto plane 33-3, pripažintinas pagrįstu. Pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenustatė įpareigojimo atsakovui atstatyti ieškovės nurodytą Buto sieną tik dėl to, jog sprendimu nusprendus patenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir visą ginčo Butą priteisus natūra atsakovui, nebuvo tikslinga įpareigoti atsakovą vykdyti ieškovės reikalavimą dėl nugriautos Buto sienos atstatymo, nes atsakovas, tapęs viso Buto savininku, turi teisę tvarkytis Bute savo nuožiūra. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl Buto sienos atstatymo ir šia išvada grindė savo sprendimą dėl nuostolių iš atsakovo ieškovei priteisimo. Todėl kolegija konstatuoja, jog ginčijamas teismo sprendimas yra nuoseklus ir pagrįstas išvadomis, tarp kurių jokio prieštaravimo nėra.
Dėl piniginės kompensacijos priteisimo atidalijamam bendraturčiui
Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu priteisti iš jo ieškovės naudai 45150 Eur kompensaciją už jos turto dalį, nes nurodo, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo Turto vertinimo atskaitoje nurodytomis aplinkybėmis, jog tuo atveju, jeigu būtų parduodamas ne visas ginčo Butas, o tik vienam iš bendraturčių priklausanti jo dalis. Byloje nustatyta, jog paties atsakovo užsakymu UAB „Negrita“ buvo parengta 2016-06-20 Turto vertinimo atskaita (T. 1, b. l. 206-246). Pagal šią ataskaitą ginčo Buto rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, yra 129 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas būtent šia turto vertinimo ataskaita remdamasis nustatė, jog už ieškovės turimas 35/100 dalis Buto jai priklausytų 45 150 Eur dydžio piniginė kompensacija. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog iš sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino Buto vertinimo ataskaitoje nurodytus duomenis, tame tarpe ir turto vertintojo nurodytą aplinkybę, jog atskirai parduodamos dalies kaina galėtų mažėti nuo 20 iki 30 procentais. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog atsakovo nurodomu būdu apskaičiuota piniginė kompensacija už ieškovės turimą nuosavybės teise Buto dalį nagrinėjamu atveju negali būti laikoma teisinga. Sprendime pagristai konstatuota, jog atsakovas nepagrindė, kodėl ieškovei priklausančią kompensaciją prašo mažinti 30 proc. bei sumažinus ieškovei priteistiną kompensaciją atsakovo nurodomu pagrindu, atsakovas nepagrįstai praturtėtų ieškovės sąskaita. Be to, pritartina, jog šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į ginčo objekto specifiką, nėra pagrindo manyti, kad realiai galėtų būti parduotos 35/100 dalys Buto.Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovas neketina Buto parduoti, todėl teismo išvada, jog jis galėtų nepagrįstai praturtėti, yra nepagrįsta. Vien atsakovo paaiškinimas, jog jis neketina Buto parduoti, nesudaro pagrindo teigti, jog šie jo argumentai yra įrodyti ir pagrįsti. Be to, atsakovas nepagrindė argumentų, jog Butui yra reikalingas kapitalinis remontas; byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų šiuos teiginius. Be to, kaip tinkamai nurodė pirmosios instancijos teismas, Buto vertinimo atskaita buvo sudaryta naudojantis lyginamuoju metodu, analizuojant 2013 m. liepos – 2016 m. birželio mėn. sudarytus analogiškų ar panašių savo fizinėmis, funkcinėmis ir ekonominėmis charakteristikomis objektų pirkimo-pardavimo sandorius, be to, remiantis informacija, paaiškinimais, gautais realiai apžiūrėjus ginčo Butą, apžiūros metu užfiksuota jo faktine būkle; Buto fizinė būklė vertintojo kvalifikuota kaip patenkinama – galima eksploatuoti, reikalingas plataus spektro remontas (T. 1, b. l. 209, 210, 217, 218, 225). Todėl konstatuotina, jog Turto vertinimo ataskaitoje Buto rinkos vertė nustatyta atsižvelgus į realią šio Buto būklę, remonto būtinumą. Kolegija atsakovo argumentą, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo Nekilnojamo turto registro duomenimis apie vidutinę turto rinkos vertę, kuri bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo momentui buvo tik 111 000 Eur, atmeta kaip nepagrįstą. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota, jog individualus turto vertinimas yra tikslesnis turto vertės įrodymas už masinio vertinimo būdu VĮ Registrų centro nustatytą vidutinę rinkos vertę, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai rėmėsi individualiu Buto, kurį siekiama atsidalyti iš bendrosios nuosavybės, įvertinimu.Atsakovo argumentai, jog ieškovė ilgą laiką nesirūpino turtu, nemokėjo mokesčių, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl piniginės kompensacijos už atidalijamą turto dąlį dydžio. Įvertinus aukščiau išdėstytą, kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nustatydamas ieškovei priteistiną kompensacijos už jos turto dalį dydį tinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika ir užtikrino, kad nebūtų pažeista bendraturčio nuosavybės teisė, o kompensacija pinigais būtų teisinga, t. y. atitiktų daikto rinkos kainą.
Dėl priteistos kompensacijos sumokėjimo
Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu 16000 Eur kompensaciją sumokėti įsiteisėjus teismo sprendimui, o likusią 29 150 Eur sumą – per 12 mėnesių po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nurodo, jog teismas netinkamai įvertino jo finansines galimybes. Kolegija apelianto argumentus šioje dalyje atmeta kaip nepagrįstus. Kaip matyti byloje atsakovas, grįsdamas savo finansines galimybes sumokėti ieškovei jo nurodyto dydžio (31 605 Eur) piniginę kompensaciją, buvo pateikęs įrodymus, kad 10 000 Eur pervestų brolis iš po Tėvo mirties likusio palikimo, 6000 Eur paskolintų draugas, o 17 000 Eur atsakovas tikisi gauti pardavus dabartinei jo sutuoktinei priklausantį bendrabučio tipo butą Antakalnyje (T. 2, b. l. 90, 91, 92, 93-95, 96, 97). Taigi atsakovas pagrindė galimybę surinkti apie 33 000 Eur lėšų kompensacijai sumokėti. Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad didesnės sumos jis neturėtų galimybių sumokėti, nes dėl sveikatos būklės jam nustatytas tik 15 proc. darbingumas, kredito įstaiga jam nesuteiktų paskolos. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino paties atsakovo pateiktus įrodymus į bylą ir pagrįstai konstatavo, jog dalį kompensacijos, t.y. 16 000 Eur sumą, jis turi galimybę sumokėti teismo sprendimo įsiteisėjimo momentu. Kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir atsižvelgė ne tik į atsakovo, bet ir į ieškovės interesus, ir siekdamas išlaikyti abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą, tinkamai nustatė atsakovui 12 mėnesių terminą ieškovei priteistai kompensacijai sumokėti, kartu nurodant, kad 16 000 Eur dydžio kompensacijos dalį atsakovas turi galimybę sumokėti iš karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Dėl ginčo šalių vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo ir priteistų bylinėjimosi išlaidų
Netenkinus apeliacinio skundo reikalavimų, nėra pagrindo keisti teismo sprendimo dėl ginčo šalių vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Dėl bylos baigties
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialiosios teisės normas, proceso teisės normų nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į ieškovo apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms ir nenustačius jokių absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
Ieškovė bylą nagrinėjant apeliacine tvarka patyrė 850 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos - 850 Eur (CPK 93,98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo G. S. apeliacinį skundą atmesti.
Palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimą.
Priteisti iš atsakovo G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 850 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.