- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-19
- Bylos Nr.
- e2YT-22975-600/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18130-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Pareiškėjas
- I. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai
- Kategorijos
- 3.4.5.2Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovėms K. B. ir S. S.,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuo 1993 m. sausio 6 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. dirbo V. V. ir G. K. tikrojoje ūkinėje bendrijoje (toliau – TŪB) „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus filiale. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas – perskaičiuoti pareiškėjo įgytą socialinio darbo stažą ir netekto darbingumo pensijos dydį.
1.1. Nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius 2022 m. birželio 8 d. priėmė sprendimą Nr. (10.3E)VPE_SP1E-59139 ,,Dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo I. P.“ (toliau – VSDFV sprendimas) ir 2022 m. birželio 14 d. raštu Nr.(10.3)DV_S-60040 (toliau – VSDFV raštas) informavo, kad į pensijų socialinio darbo stažą neįskaitytas darbo laikotarpis V. V. ir G. K. TŪB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus filiale nuo 1993 m. sausio 6 d. iki 1993 gruodžio 31 d. Nors įrašas apie darbą minėtu laikotarpiu yra pareiškėjo socialinio draudimo pažymėjime Nr. 2058530, išduotame 1994 m. sausio 1 d. (vietoj darbo knygelės serija KT-1 Nr. 1259263), tačiau vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670, 6.4 papunkčiu, kaip nurodyta VSDFV sprendimo priede, tai nėra dokumentas, įrodantis pensijų socialinio draudimo stažą. VSDFV sprendimo priede taip pat nurodyta, kad galimybės gauti dokumentus, patirtinančius darbo faktą, nėra, nes V. V. ir G. K. TŪB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus filialas yra likviduotas, o dokumentai į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo skyrių neperduoti. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos bendrųjų reikalų skyriuje G. K. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 1993-1995 metų dokumentuose taip pat nėra duomenų apie pareiškėjo darbo stažą ir darbo užmokestį.
1.2. Faktą apie pareiškėjo darbo stažą V. V. ir G. K. TŪB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus filiale 1993 m. sausio 6 d. – 1993 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu patvirtina įrašas socialinio draudimo pažymėjime. Nurodytą faktą taip pat galėtų paliudyti kartu su pareiškėju dirbę asmenys - T. P., G. K., V. V.. Pateikti darbo knygelės neturi galimybės, nes ji yra prarasta. Taip pat neturi galimybės gauti kitų dokumentų, patirtinančių darbo faktą dėl VSDFV sprendimo priede nurodytų aplinkybių.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo pateiktame atsiliepime nurodo, kad galutinę nuomonę dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateiks išklausęs teismo posėdyje pareiškėją ir išklausęs liudytojų parodymus.
2.1. Atsiliepime nurodė, kad stažui prilyginami laikotarpiai, buvę iki 1994 m. gruodžio 31 d., nurodyti Pensijų įstatymo 2 priede (Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis). Šiuos laikotarpius įrodantys dokumentai nurodyti Nuostatų 6.4 punkte, t. y. stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi darbo knygelėmis, jei įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu, įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu; darbo stažo pažymomis, darbdavių (jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti arba jų saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais; sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų, taip pat likviduotos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra – savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų (jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, jei juridinis asmuo privalo jį turėti; arba jų saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais ir kitais Nuostatų 6.4 papunktyje išvardytais dokumentais.
2.2. Nuostatų 6.4 papunktyje pateiktas baigtinis dokumentų, kuriais remiantis įrodomas stažas iki 1994 m. sausio 1 d., sąrašas, nurodyti subjektai, kurie gali išduoti šiuos dokumentus, taip pat jų išduotiems dokumentams keliami reikalavimai. Socialinio draudimo pažymėjimas nėra Nuostatų 6.4 papunktyje nurodytas stažą įrodantis dokumentas. Stažas po 1994 m. sausio 1 d. įrodomas Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenimis apie asmenų pensijų socialinio draudimo ir jam prilyginamus laikotarpius nuo 1994 m. sausio 1 d. (Nuostatų 6.5 papunktis).
2.3. I. P. 2021 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į Vilniaus skyrių su prašymu skirti socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, kartu pateikė socialinio draudimo pažymėjimą. Pagal socialinio draudimo pažymėjimo įrašus pareiškėjas nuo 1993 m. sausio 6 d. iki 1995 m. vasario 28 d. dirbo V. V. ir G. K. TŪB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus filiale. Šis pažymėjimas nėra Nuostatų 6.4 papunktyje nurodytas stažą įrodantis dokumentas, todėl minėtu įrašu negali būti remiamasi apskaičiuojant stažą. Patikrinti socialinio draudimo pažymėjimo įrašo apie priėmimą į darbą V. V. ir G. K. TŪB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus filiale pagrįstumą nėra galimybės, nes Juridinių asmenų registro duomenimis V. V. ir G. K. TŪB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus filialas likviduotas. Į Vilniaus skyriaus paklausimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo skyriui (toliau –Vilniaus miesto archyvas) gautas atsakymas, kad V. V. ir G. K. TŪB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus filialo dokumentai saugojimui į Vilniaus miesto archyvą neperduoti; o Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus duomenimis G. K. firmos „(duomenys neskelbtini)“ 1993-1995 metų dokumentuose nėra duomenų apie pareiškėjo darbo stažą ir darbo užmokestį bei V. V. ir G. K. TŪB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus filialo dokumentai saugojimui į Šiaulių miesto archyvą neperduoti. Dėl nurodyto suinteresuotas asmuo savo nuomonę dėl pareiškimo pateiks po liudytojų apklausos.
3. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad pablogėjus sveikatai kreipėsi į Sodrą, kad paskaičiuotų neįgalumo pensiją. Tada ir paaiškėjo, kad nepakanka pareiškėjo pateiktų dokumentų dėl jo sukaupto darbo stažo. TŪB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus filiale jis dirbo nuo 1993 m. sausio 6 d. iki 1995 m. vasario 28 d., tačiau už pirmus metus dokumentai apie darbo faktą nėra tinkamai išsaugoti.
Atsiliepimas
4. Suinteresuoto asmens atstovės paaiškino, kad išklausius liudytojų parodymų ir susipažinus su pareiškėjo papildomai pateikta 1997 m. vasario 7 d. pažyma, neprieštarauja nurodyto juridinio fakto nustatymui, nes pateiktų dokumentų visuma (tiek 1997 m. vasario 7 d. pažyma, tiek vėlesnės pažymos apie darbo užmokesčio paskaičiavimus atleidžiant iš darbo) nėra prieštaraujantys, socialinio draudimo pažymėjime nurodytos sumos galėjo būti tokios paskaičiuotos, kas sąlygoja, kad labiau tikėtina, kad pareiškėjas TŪB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus filiale dirbo nuo 1993 m. sausio 6 d.
5. Liudytoju apklaustas G. K. paaiškino, kad pareiškėją pažįsta, kartu dirbo su jo broliu T. P., tačiau detaliau aplinkybių paaiškinti negalėjo, nepamena.
6. Liudytoju apklaustas V. V. paaiškino, kad jis kartu su G. K. 1992 metais įkūrė TŪB „(duomenys neskelbtini)“, abu buvo savininkai. „(duomenys neskelbtini)“ turėjo filialą Vilniuje, kuris buvo savarankiškas juridinis asmuo. Jam steigti sutikimą buvo davę T. P..
7. Liudytojas T. P. paaiškino, kad 1995 metais jis įkūrė bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, kurioje įdarbino brolį, t. y. pareiškėją. Visą buhalteriją tvarkė jų tėvas P. P.. Jis pats dirbo ir TŪB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus filiale, tačiau tikslių detalių dėl darbo nepamena, dokumentų neišsaugojo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tuos, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (LR CPK 444 straipsnio 1 dalis).
9. Pensijų socialinio draudimo stažo (toliau – stažas) apskaičiavimą reglamentuoja Socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – Pensijų įstatymas) ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (toliau – Nuostatai). Stažas – tai laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, bei Pensijų įstatyme nurodyti stažui prilyginti laikotarpiai (Pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). Asmens stažas nustatomas ir apskaičiuojamas vadovaujantis Pensijų įstatymo 10 straipsniu ir Nuostatų 6.4 – 6.5, 15 – 26 punktais.
10. Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme. Šiuos laikotarpius įrodantys dokumentai nurodyti Nuostatų 6.4. punkte. Pareiškėjas tokių dokumentų neturi, o jo pateiktas socialinio draudimo pažymėjimas įstatymų leidėjo nėra prilyginamas Nuostatų 6.4. punkte nurodytiems dokumentams.
11. Tai, kad pareiškėjas negali gauti senatvės ir neįgalumo pensijai apskaičiuoti visų reikalingų dokumentų apie jo darbo stažą ir gautas pajamas laikotarpiu nuo 1993 m. sausio 6 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., patvirtina suinteresuoto asmens 2022 m. birželio 14 d. raštas Nr. (10.3)DV_S-60040, kuriame nurodyta, kad į pensijų socialinio darbo stažą neįskaitytas darbo laikotarpis V. V. ir G. K. TŪB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus filiale nuo 1993 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. (t. 1, b. l. 3, 5-7).
12. VSDFV Vilniaus skyriaus į bylą pateiktoje informacijoje apie asmens valstybinį socialinį draudimą nuo 1991 m. sausio 1 d. iki 1995 m. gruodžio 31 d. nurodyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1995 m. vasario 28 d. dirbo TŪB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus filiale, nuo 1995 m. kovo 1 d. iki 1995 m. gruodžio 31 d. – uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 20).
13. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos archyvo 2022 m. sausio 28 d. pažymoje Nr. A101-148/22(2.5.1.9E-AD19) nurodyta, kad V. V. ir G. K. tikrosios ūkinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus filialo dokumentai į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo skyrių neperduoti, dėl ko negali pateikti pažymos apie pareiškėjo darbo stažą 1993 m. sausio 1 d. – 1993 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu (t. 1, b. l. 24-25). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyrius 2022 m. balandžio 13 d. raštu suinteresuotą asmenį informavo, kad duomenų apie pareiškėjo darbo stažą ir darbo užmokestį aktualiu laikotarpiu neturi (t. 1, b. l. 26).
14. Pareiškėjo pateiktame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. 205830, išduotame 1994 m. sausio 1 d., nurodyta, kad pareiškėjas 1993 m. sausio 6 d. buvo priimtas į darbą technikos direktoriumi TŪB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus filiale, atleistas 1995 m. vasario 28 d. savo noru, už laikotarpį nuo 1993 m. sausio 6 d. iki 1995 m. vasario 28 d. paskaičiuota apmokestinamo darbo užmokesčio suma (3529), įmokų suma (1094) (b. l. 8-9). Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo papildomai pateiktoje 1997 m. vasario 7 d. pažymoje apie priskaičiuotą darbo užmokestį už 1993 metus nurodyta, kad įtraukti mėnesiai nuo rugpjūčio iki gruodžio, viso priskaičiavus 650 litų į rankas, atskaičius mokesčius – 540,98, paskutinius tris mėnesius mokant po 150, iki tol – po 100 (t. 1, b. l. 65).
15. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/1999; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-945/1999; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).
16. Aplinkybę dėl pareiškėjo dirbtą laikotarpį ir gautą apmokestinamą darbo užmokestį nurodytu laikotarpiu patvirtina ne tik pačio pareiškėjo paaiškinimai (LR CK 177, 186 straipsniai), bet ir pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai – tiek duomenys iš socialinio draudimo pažymėjimo, kuriame yra ne tik įrašas apie įdarbinimą, bet ir nurodyta apmokestinamo darbo užmokesčio suma už visą nurodytą dirbtą laikotarpį – nuo 1993 m. sausio 6 d. iki 1995 m. vasario 28 d., bet ir 1997 m. vasario 7 d. pažyma apie darbo užmokestį už 1993 metus, kurioje nurodyta, kokio dydžio darbo užmokestis pareiškėjui buvo skaičiuojamas ir mokamas 1993 metais rugpjūčio – gruodžio mėnesiais, ir atlikus šiuose dokumentuose atliktų įrašų vertinimą pagal priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokesčio sumas darytina labiau tikėtina išvada, kad neturint duomenų apie ženklų darbo užmokesčio padidėjimą 1994-1995 metais, bei pareiškėjui gaunant panašaus dydžio darbo užmokestį, nėra pagrindo nesivadovauti socialinio draudimo pažymėjime atliktu įrašu dėl darbo stažo nuo 1993 m. sausio 6 d. ((3529-650)/21 mėn.) (b. l. 8-9, 65) (LR CPK 177, 197, 185 straipsniai).
17. Išanalizavus pateiktus dokumentus ir atsižvelgus į suinteresuoto asmens posėdyje išsakytą nuomonę, kad neprieštarauja pareiškimo tenkinimui, darytina išvada, kad pateiktų įrodymų pakanka prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, t. y. pareiškėjas nuo 1993 m. sausio 6 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. dirbo TŪB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus filiale.
18. Todėl nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų bei argumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad pareiškimas tenkinamas (LR CPK 178 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Juridinis faktas nustatomas tikslu apskaičiuoti pareiškėjui senatvės ir neįgalumo pensijos dydį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Pareiškimą tenkinus, teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 13,44 Eur teismo pašto išlaidų priteisiamos iš pareiškėjo (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 96, 177-197, 259, 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) dirbo TŪB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus filiale laikotarpiu nuo 1993 m. sausio 6 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu apskaičiuoti pareiškėjui priklausančios socialinio draudimo pensijos ir netekto darbingumo pensijos dydį.
Iš pareiškėjo I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą priteisti 13,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.