Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atliekančio direktoriaus funkcijas M. Ž. teikimą dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2000 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 m. BK) 105 straipsnio 2, 5, 8, 12 punktus, 272 straipsnio 3 dalį, 35 straipsnį, 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 234¹ straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį, ir jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Vadovaujantis BK 43 straipsnio 5 dalimi ši bausmė subendrinta su 1993 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su turto konfiskavimu, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1998 m. sausio 26 d.

3. Kauno apygardos teisme gautas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

3.1. Teikime nurodoma, kad nuteistasis V. B. į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių atvyko 2019 m. birželio 25 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Pataisos įstaigoje nuteistasis sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų, nepažeidė nustatytos tvarkos. Nuteistasis bendraudamas su administracijos darbuotojais yra mandagus, taktiškas, savivertės jausmas aukštas, valios savybės išugdytos gerai. Pataisos namuose santykiai su kitais nuteistaisiais normalūs, tarp nuteistųjų autoriteto neturi, kriminalinės subkultūros apraiškų netoleruoja ir jų nesilaiko. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais telefonu, laiškais, per pasimatymus su buvusia žmona, broliu ir sūnumis. Teikime nurodyta, kad nuteistojo oficiali darbinė patirtis Sodros duomenimis yra tik Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime nuo 2007 m. sausio 8 d. iki 2007 m. sausio 31 d. ir nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2007 m. rugsėjo 30 d. Nuteistasis turi spec. vidurinį išsilavinimą ir staliaus kvalifikaciją. Nuo 2010 m. spalio 26 d. iki atvykimo į Pravieniškių pataisos namus dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ medienos gamybos ceche. Nuo 2019 m. gruodžio 30 d. vėl įdarbintas VĮ „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistasis yra pristatęs 2021 m. vasario 23 d. raštą, kad terminuotos laisvės atėmimo bausmės atveju turi galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas vertintina kaip teigiamas veiksnys siekiant sėkmingai adaptuotis socialinėje aplinkoje. Nuteistojo darbinė motyvacija yra teigiama, už pavyzdingą darbą yra skatintas.

3.2. Taip pat teikime nurodoma, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu 8 kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles, už ką 7 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Galiojančių nuobaudų neturi, paskutinė nuobauda skirta 2019 m. birželio 7 d., skatintas 15 kartų. Teikime pabrėžiama, kad nuteistasis vertinimo metu nurodo, kad turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas vykdė siekdamas tiesioginės finansinės naudos, užsitikrinti materialinę gerovę. Nuteistajam yra priteisti civiliniai ieškiniai, kuriuos dengė iš gaunamų darbinių pajamų pataisos įstaigoje. Nuteistojo asmens bylos duomenimis Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Buhalterinės apskaitos skyriaus pažymoje nurodyta, kad nuteistojo vardu yra gauta 1847,52 eurai ieškinių, o išskaičiuota 1112,81 euras. Negauta papildomų duomenų ar nuteistasis yra padengęs visus įsiskolinimus. Nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, muzikinės grupės veikloje, groja gitara, dainuoja.

3.3. Teikime pabrėžiama, kad 2022 m. rugsėjo 28 d. atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistajam nustatyta vidutinė rizika, tačiau nustatyti reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai, stebimos nuteistojo pastangos valdyti nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistajam nustatomi dinaminiai rizikos veiksniai – impulsyvus elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių. Bausmę nuteistasis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, turės nuolatinę gyvenamąją vietą, palaiko ryšius su artimaisiais, pataisos namuose dirba, turės galimybę įsidarbinti ir laisvėje. Pataisos namuose nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. vasario 1 d. lankė individualias nusikalstamo elgesio korekcines konsultacijas.

4. Teismo posėdyje Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovė teikimą palaikė jame nurodytais pagrindais. Prokuroras prašė teikimą atmesti, nurodė, kad nors ir stebimi teigiami nuteistojo elgesio bei mąstymo pokyčiai, tačiau nuteistasis savo kaltės teismo proceso metu nepripažino visiškai, šiuo metu kaltę pripažįsta iš dalies, kas atkleidžia jo pavojingumą, nuteistasis ne kartą baustas drausminėmis nuobaudomis, kas nerodo jo nepriekaištingo elgesio ir pakankamos pažangos, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, be to, neturėtų būti ignoruojamas ir visuomenės saugumas. Nuteistasis V. B. ir jo gynėja advokatė Angelė Fominienė prašė teikimą tenkinti, akcentavo aplinkybes, kad nuteistasis palaiko artimus ryšius su artimaisiais, dirba, iš dalies pripažįsta savo kaltę, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, yra ne kartą skatintas, neturi galiojančių nuobaudų, siekia pasitaisyti.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atliekančio direktoriaus funkcijas M. Ž. teikimas netenkinamas.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. B. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę (daugiau kaip 24 metus). Tačiau vien tik ši formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. EŽTT jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

7. Kaip jau minėta, sprendžiant dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, reikia be kita ko atsižvelgti ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. Pagal 2022 m. rugsėjo 28 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atliktą vertinimą nuteistojo V. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, nors ir stebima nuteistojo daroma pažanga. Šiame kontekste pažymėtina, kad remiantis 2021 m. gegužės 26 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėjo (2019 m. liepos 5 d. vertinimo metu buvo nustatyta 91 balas, 2019 m. lapkričio 21 d. – 82 balai, 2020 m. rugsėjo 16 d. – 74 balai, 2021 m. gegužės 24 d. – 67 balai, iš kurių statinių balų suma – 20 balų), tačiau po paskutinio vertinimo – 2022 m. rugsėjo 28 d., vis dar išliko vidutinė. Toks nustatytas nuteistojo rizikos pokytis nelaikytinas įrodančiu, kad nuteistasis savo elgesio korekcijai ir rizikos mažinimui deda maksimalias pastangas. Nors nuteistasis aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, jo nuostata į darbą yra teigiama, skatintas, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, kas leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo elgesys kinta teigiama linkme, tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų ženklią dalį vis dar sudaro dinaminiai balai, kurie yra kintantys, kas reiškia, kad jų skaičių gali sumažinti pats nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu bausmės atlikimo metu. Nors vien tik ši aplinkybė (balų skaičius) nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau svarstant ją būtina įvertinti ir V. B. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog leistų teismui spręsti, kad nuteistasis kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir bausmės tikslai jau yra pasiekti.

8. Nuteistojo V. B. asmens bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis socialinius ryšius palaiko su buvusia žmona, broliu bei sūnumi, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones – šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, kiekvieną dieną po darbo dalyvauja muzikinės grupės veikloje, groja gitara ir dainuoja, lanko individualias konsultacijas, nuo 2010 m. spalio 26 d. iki atvykimo į Pravieniškių pataiso namus-atvirąją koloniją dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ medienos gamybos ceche, nuo 2019 m. gruodžio 30 d. vėl įdarbintas tose pačiose pareigose, išėjęs į laisvę taip pat turėtų galimybę dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš gaunamo darbo užmokesčio dengė priteistus civilinius ieškinius, per visą bausmės atlikimo laiką yra skatintas 15 kartų, nuo 2021 m. balandžio 22 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Taip pat iš teikimo nagrinėjimo medžiagos matyti, kad nuteistasis V. B. bausmės atlikimo metu yra gavęs ne vieną padėką už dalyvavimą įvairiuose užsiėmimuose bei stropų darbą, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, taip ir turi elgtis asmuo, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę ir laikosi nustatytų vidaus tvarkos įstaigoje reikalavimų, jei jis pageidauja, jog būtų pakeista laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos į švelnesnę. Vis dėlto, tinkamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nėra absoliuti sąlyga, galinti tiesiogiai įtakoti teismo sprendimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, ši aplinkybė sudaro prielaidas tiek pataisos įstaigos administracijai, tiek teikimą nagrinėjančiam teismui manyti, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja tinkama linkme, kas nagrinėjamu atveju ir nustatyta.

9. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2022 m. spalio 19 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis V. B. jau daugiau kaip 24 metus atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka nuo 1998 m. sausio 26 d.), vis dar išskiriamas ne vienas nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys: informacija apie teisės pažeidimus, būdingas impulsyvus elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių. Kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek V. B. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Pažymėtina, kad būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiant klausimą dėl tokiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus nustatytus kriminogeninius veiksnius ir jų skaičių, V. B. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo.

10. Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos, nuteistasis V. B. anksčiau taip pat yra teistas, šiuo metu bausmę atlieka pagal kelis teismo nuosprendžius, už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą bendrininkų grupėje, tarp kurių ir už labai sunkių nusikaltimų – kvalifikuotų nužudymų, padarymą (buvo nužudyti 6 žmonės). Nuteistojo vaidmuo nebuvo antraeilis, su savo aukomis jis elgėsi itin žiauriai, smaugė, surišo, sudavė daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, smurtavo tiek moterų, tiek ir mažamečių vaikų atžvilgiu, naudojo ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtą. V. B. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, jo ankstesni teistumai neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų eilės nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Teisėjų kolegijai pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis bylos nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, neneigė dalyvavęs padarant nusikalstamas veikas, bet nepripažino, kad norėjo nužudyti ir žudė. 2004 m. nuteistojo charakteristikoje pažymėta, kad jis tik iš dalies pripažįsta savo kaltę (asmens byla 1 t., b. l. 174), 2007 m. charakteristikoje nurodyta, kad nuteistasis stengiasi pakeisti pokalbio temą, kai pradedama kalbėti apie jo padarytas nusikalstamas veikas ir savo kaltę pripažįsta tik iš dalies (asmens byla 2 t., b. l. 3), 2012 m. charakteristikoje pažymėta, kad nuteistasis pokalbiuose su psichologe dalyvauja vangiai, kaltę pripažįsta tik iš dalies (asmens byla 2 t., b. l. 58). Iš esmės ta pati nuteistojo pozicija pažymėta ir 2018 m. nuteistojo charakteristikoje (asmens byla 2 t., b. l. 95). Nuteistojo visiškas kaltės pripažinimas ir gailestis dėl padarytų labai sunkių nusikaltimų išryškėja tik 2019 m., t. y. atsiradus galimybei nuteistajam kreiptis dėl laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme (asmens byla 2 t., b. l. 141). Taigi, nuteistasis iš esmės apie 20 metų savo kaltę dėl padarytų labai sunkių nusikaltimų pripažino tik iš dalies ir kritiškai savo elgesio nevertino. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti nuteistajam švelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia V. B. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Nors šiuo metu nuteistasis kaltę pripažįsta ir gailisi, kas rodo, kad nuteistojo V. B. mąstymas yra pasikeitęs teigiama linkme, tačiau įvertinus visą teikimo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistojo teigiami elgesio pokyčiai jau yra pakankami jo teisinės padėties švelninimui.

11. Sprendžiant klausimą dėl bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, būtina įvertinti ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Iš teisėjų kolegijai pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 8 kartus pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus (nepagarbiai elgėsi su pareigūnais, grasino susidoroti, neteisėtai perdavė daiktus, naudojosi kompiuteriu ne pagal dienotvarkėje numatytą tvarką, kratos metu rastas 1 TB nešiojamasis diskas, miegui skirtu laiku žiūrėjo televizorių, pasikeitė daiktais su kitu nuteistuoju, pas jį kratos metu rastas savadarbis atsuktuvas (asmens byla, 1 t., 2 d., b. l. 55, 62, 2 t., 2 d., b. l. 11, 60, 66, 71, 86, 118)), už ką 7 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors nuobaudos šiuo metu nebegalioja, tačiau šios aplinkybės yra pakankamos, jog teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju galėtų suabejoti itin teigiama V. B. motyvacija siekiant švelnesnės bausmės. Juolab, kad paskutinė nuobauda nuteistajam paskirta 2019 m. birželio 7 d. už šiurkštų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, t. y. prieš pat atsirandant galimybei nuteistajam kreiptis dėl bausmės iki gyvos galvos sušvelninimo. Aptartų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijai neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados, kad nuteistojo atlikta laisvės atėmimo bausmė jo elgesio ir mąstymo pokyčiams jau turėjo reikšmingos teigiamos įtakos, jog būtų galima teigti, kad sušvelninus nuteistajam paskirtą bausmę bausmės tikslai bus pasiekti.

12. Šią išvadą sustiprina ir Socialinio tyrimo išvados duomenys, kad nuteistasis linkęs kartoti tas pačias klaidas, priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo, neapsvarstydavo visų galimų sprendimo variantų. Nors nuteistasis ir supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir kaip prie tos problemos atsiradimo prisidėjo yra prieštaravimų. Nuteistajam net ir atlikus 24 metus laisvės atėmimo bausmės nuteistasis įvardija kai kurias savo problemas, tačiau vis dar pabrėžia, kad kaltos yra susiklosčiusios aplinkybės, kriminalinio pasaulio draugai, nesugebėjimas laiku nutraukti neteisėtą veiklą. Nors nuteistasis ir kalba apie ateities planus, tačiau jiems dar trūksta konkretumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti duomenys susiję su nuteistojo mąstymu, jo požiūriu į padarytus nusikaltimus ir jais sukeltas pasekmes susijusios aplinkybės kelia pagrįstas abejones dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumo, o tuo pačiu ir dėl sumažėjusio nuteistojo pavojingumo visuomenei.

13. Kaip jau minėta, įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad bausmės paskyrimas ir jos atlikimas yra kompleksiniai procesai, o bausmės tikslai realiai užtikrinami tik ją atliekant ir tą darant tinkamai, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, atliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam V. B. sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

14. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis, per 7 dienas nuo jos gavimo, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.