- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-28
- Bylos Nr.
- 2A-738-467/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- UAB „Formos“
- Atsakovas
- L. B.
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Formos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Formos“ ieškinį atsakovei L. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovės L. B. priešieškinį ieškovui UAB „Formos“ dėl delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Formos“ 2009-03-03 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės L. B. 4641 Lt skolos už ieškovą UAB „Formos“ atstovaujančios architektės R. K. atliktas buto (duomenys neskelbtini) vidaus interjero spalvinių sprendimų parinkimo, vonios kambario su apdailos medžiagų parinkimu įrengimo sprendimų, galimų šviestuvų bute parinkimo, virtuvės baldų detalizacijos su medžiagų parinkimu, keičiamų buto baldų parinkimo ir užuolaidų parinkimo paslaugas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2008 gegužės mėnesį atsakovė kreipėsi į ieškovą, siekdama atlikti buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus interjero spalvinių sprendimų parinkimo, vonios kambario su apdailos medžiagų parinkimu įrengimo sprendimų, galimų šviestuvų bute parinkimo, virtuvės baldų detalizacijos su medžiagų parinkimu, keičiamų buto baldų parinkimo ir užuolaidų bute parinkimo paslaugą. Šalys susitarė, kad už šią paslaugą atsakovė sumokės 3900 Lt be PVM. 2008-05-26 atsakovei buvo perduotas priedas prie sutarties Nr.1, kuriame raštu įvardintas objektas – butas (duomenys neskelbtini), kur bus vykdomi buto interjero kūrimo darbai, bei nurodyti darbai ir jų atlikimo kaina, kurį atsakovė gavo bei jį akceptavo elektroniniu paštu. Atsakovei buvo išsiųstas įmonės „Grulė“ komercinis pasiūlymas dėl virtuvės, vonios kambario, buto baldų ir jų elementų perdarymo su konkrečiais įkainiais. Ieškovo direktorė R. K. pradėjo vykdyti savo pareigas pagal sutartį: vyko į atsakovės gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), atliko vonios kambario ir virtuvės detalizaciją, su atsakove derino spalvinius sprendimus, parinkinėjo miegamojo lovas, spinteles ir kitus baldus, rinko valgomojo stalo ir kėdžių galimus variantus, parinko šviestuvų rūšis, rinko gobeleną baldams, parinkinėjo valgomojo baldus, virtuvės stalus. Visi klausimai su atsakove buvo derinami elektroniniu paštu. Ieškovas pateikė atsakovei virtuvės baldų schemą ir vizualizaciją, konkrečius šviestuvų pasiūlymus, vonios detalizaciją su komerciniu pasiūlymu dėl vonios plytelių, tačiau atsakovė už suteiktas paslaugas neapmokėjo.
Atsakovė L. B. su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš UAB „Formos“ 266,91 Lt delspinigių bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovas paruošė ir 2009-01-12 elektroniniu laišku pateikė projektavimo sutartį Nr.09/08 dėl buto projektavimo darbų atlikimo. Kadangi nei vienas darbas, nurodytas sutarties priede Nr.1, nebuvo atliktas, atsakovė 2009-02-09 pateikė ieškovui pretenziją, kuria pakartotinai prašė pateikti darbų atlikimo perdavimo-priėmimo aktus tam, kad galėtų susipažinti su atliktais darbais ir pareikšti dėl jų pastabas. Tačiau ieškovas iki šiol to nepadarė. Ieškovas taip pat neteisingai nurodė ieškinio sumą, kuri yra 4602 Lt, o ne 4641 Lt. Pagal sutarties 3.1.3 punktą projektuotojas įsipareigojo mokėti užsakovui delspinigius – 0,02 procentus nuo sutarties kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Kadangi ieškovas iki šiol neatliko ir neperdavė sutarties objekto užsakovui, privalo sumokėti nuo 2008-06-09 iki 2009-03-26 paskaičiuotų 266,91 Lt delspinigių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2008-05-26 ieškovas UAB „Formos“ surašė sutarties Nr.00/08 priedą Nr.1, kuriame nurodyta, jog užsakovas L. B. užsakė buto (duomenys neskelbtini), interjero projektą (dalinį), taip pat nurodyta projektavimo darbų sudėtis. Šalys projektavimo sutarties raštu nebuvo sudariusios, t.y. šalys nebuvo raštu susitarusios dėl darbų apimties, darbų įkainių, terminų, atsiskaitymo, delspinigių dydžio ir kitų esminių sąlygų. Atsižvelgęs į tai, kad šalys nepasirašė sutarties, teismas padarė išvadą, jog negali spręsti dėl atliktų darbų apimties, darbų tinkamumo, atlikimo terminų bei apmokėjimo už darbus dydžio (CK 6.717 str., 6.720 str.). Teismas pažymėjo, kad ieškovas yra juridinis asmuo, tačiau dėl neaiškių priežasčių nesudarė su atsakove - fiziniu asmeniu rašytinės sutarties, neaptarė raštu visų savo funkcijų bei darbų apimties, nesusitarė dėl apmokėjimo. Nustatęs, kad pateiktas tik projektavimo sutarties projektas, nepasirašytas nei vienos iš šalių, teismas nevertino jo kaip įrodymo. Vadovaudamasis CK 6.72 straipsniu, numatančiu, jog susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis, teismas atsakovės priešieškinį dėl 266,91 Lt delspinigių, kurie nebuvo aptarti sutartimi, atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Formos“ prašo panaikinti sprendimo dalį dėl ieškinio ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti, kitą sprendimo dalį dėl atsakovės L. B. priešieškinio palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.162 straipsnio 1 dalį, 6.166 straipsnį ir 6.181 straipsnio 1 dalį. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad tik raštu sudarytoje sutartyje šalys turi galimybę sutarti dėl esminių sutarties sąlygų, tokių kaip darbų apimtis, darbų įkainiai, terminai, atsiskaitymas. Toks aiškinimas prieštarauja CK 6.181 straipsnio 1 dalies normai, pagal kurią sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai ieškovas gavo atsakovės sutikimą. Kad toks sutikimas buvo, rodo konkretūs veiksmai – R. K. pradėjimas vykdyti savo pareigas pagal sutartį: vyko į atsakovės nurodytą gyvenamąją vietą Akmenų g. 4-4, Vilniuje, atliko vonios kambario, virtuvės kambario detalizacijas. Darbų atlikimo kainos sutartos abipusiu šalių sutarimu, užfiksuota teismo posėdžių protokoluose. Teismas pažeidė CPK 235 straipsnyje įtvirtintą pareigą, nagrinėjant civilinę bylą ištirti byloje esančius įrodymus. Teismas nevertino daugelio rašytinių įrodymų - 2008-06-11, 2008-06-16, 2008-08-21, 2008-09-23, 2008-11-27, 2008-12-11 elektroninių laiškų, todėl taip pat pažeidė CPK 14 straipsnio nuostatą. Teismas be priežasties neatsižvelgė į byloje esančią UAB „Omnitel“ sąskaitos išklotinę, kuri įrodo, kad kartu su atsakove ieškovo direktorė iš mobilaus telefono SMS trumpąja žinute išsiuntė tikslų ir atsakovės išrinktą plautuvės kodą baldininkams, kurie atsakovei gamino baldus. Nevertintas ir 2009-02-24 UAB „Grulė“ pareiškimas, patvirtinantis, kad architektė R. K. pateikė atsakovei virtuvės baldų ir vonios kambario detalizacijas. Teismas nepagrįstai tarp šalių susiklosčiusius santykius kildina iš projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangą reglamentuojančio CK šeštosios knygos ketvirtojo skirsnio normų. Atsakovė nepateikė įrodymų apie CK 6.700 straipsnyje įtvirtintą atsakovės užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbams atlikti. Atsakovė į ieškovą kreipėsi siekdama gauti profesionalaus architekto nematerialaus pobūdžio paslaugą, kas nėra projektavimo darbai, bet projektiniai pasiūlymai ir šiems santykiams taikytinos atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančios CK normos. Teismas taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė L. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas neteisingai interpretuoja teismo padarytas išvadas. Teismas visiškai neabejojo tuo, kad ieškovo pasiūlymas buvo akceptuotas. Apie susitarimo buvimą liudija šalių konkliudentiniai veiksmai. Teismas tinkamai aiškino ir vertino sutarties sudarymo aplinkybes ir teismo išvados neprieštarauja CK 6.162 straipsnio 1 daliai, 6.166 straipsniui ir 6.181 straipsnio 1 daliai. Teismas pagrįstai sprendė, jog, nesant rašytinės sutarties tarp šalių, nėra galimybės spręsti dėl atliktų darbų apimties, darbų tinkamumo, atlikimo terminų bei apmokėjimo už darbus dydžio. Ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo. Byloje esantys elektroniniai laiškai patvirtina tik faktą, kad architektė R. K. teikė tam tikras paslaugas atsakovei, tačiau šie įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad paslaugos buvo suteiktos tinkamai. Atsakovė neneigė fakto, jog tam tikri darbai buvo atliekami, tačiau nurodė, kad darbai nebuvo atlikti iki galo, todėl atsakovė nėra įsipareigojusi apmokėti už netinkamai atliktus darbus. Byloje esantis UAB „Grulė“ pareiškimas nepatvirtina, kad virtuvės ir vonios baldų detalizacija buvo suderinta ir tiesiogiai pateikta atsakovei. Virtuvės schema taip pat neatspindi medžiagų parinkimo. Ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kokie buvo pateikti spalviniai sprendimai buto interjerui. Iš UAB „Omnitel“ pokalbių išklotinės nesimato, kokiam asmeniui buvo siųsta SMS trumpoji žinutė ir koks yra žinutės tekstas. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad teismas neteisingai vertino tarp šalių susiklosčiusius santykius, kadangi šalys tarėsi dėl buto interjero (dalinio) projekto parengimo, todėl teismas šiuos santykius įvardijo kaip projektavimo darbus.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovės atstovė su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo UAB „Formos“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui panaikinti arba pakeisti.
Vienu ieškovo apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius, įvardindamas juos projektavimo ir tyrinėjimo darbų ranga (CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus ketvirtas skirsnis). Tačiau šis ieškovo argumentas yra nepagrįstas, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi CK šeštosios knygos XXXV skyriaus pirmo skirsnio normomis (CK 6.717 str., 6.720 str.), tarp šalių susiklosčiusius santykius laikydamas santykiais dėl atlygintinų paslaugų teikimo. Tokiam šalių teisnių santykių kvalifikavimui teisėjų kolegija pritaria.
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad, nesudariusios rašytinės sutarties, šalys nesusitarė dėl esminių sutarties sąlygų. Apelianto teigimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja CK 6.181 straipsnio 1 daliai, pagal kurią sutartis laikoma sudaryta nuo momento, kai ieškovas (oferentas) gavo atsakovės sutikimą (akceptą). Tačiau tokie apelianto teiginiai iš esmės yra neteisingas teismo išvadų interpretavimas, kadangi iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas, priešingai nei teigia apeliantas, padarė išvadą, jog atsakovė akceptavo ieškovo pasiūlymą, ką, teismo vertinimu, patvirtino atsakovės konkretūs veiksmai (ieškovo direktorės vykimas pas atsakovę į butą, ieškovo pasiūlymų bei virtuvės schemos siuntimas atsakovei, šalių bendravimas elektroniniu paštu, ieškovo atlikimas tam tikrų darbų). Taigi tiek bylos duomenys, tiek šalių paaiškinimai bei veiksmai rodo, jog tarp šalių buvo sudarytas atitinkamas susitarimas, tačiau, neesant rašytinės sutarties, negalima daryti konkrečios ir neginčijamos išvados, jog šalys aiškiai susitarė dėl darbų apimties, įkainių, terminų, atsiskaitymo, delspinigių ir kitų sąlygų, o būtent: nėra pakankamai aiškus šalių susitarimo turinys ir apimtis, kas yra esminis dalykas konkrečiu atveju, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Abi šalys nurodytas susitarimo sąlygas aiškina skirtingai, joks atliktų paslaugų ar darbų priėmimo-perdavimo aktas nepasirašytas, todėl neįmanoma nustatyti, kiek ir kokių paslaugų (darbų) apeliantas turėjo atlikti ir atliko bei kokia tų atliktų darbų vertė.
Dauguma ieškovo apeliacinio skundo argumentų yra susiję su įrodymų vertinimu. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino netinkamai arba apskritai jų nevertino. Tačiau sutikti su tokiu apelianto tvirtinimu nėra pakankamo ir pagrįsto pagrindo. Pagrindinės įrodymų ir įrodinėjimo taisyklės yra suformuluotos CPK 176-185 straipsniuose. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus bei jų pakankamumą vienokioms ar kitokioms teisinėms išvadoms daryti, privalo vadovautis šiuose straipsniuose suformuluotomis įrodinėjimo taisyklėmis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/1999, kat. 32; 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004, kat. 2.4.3.7; 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005, kat. 114.11; 121.21; 128.2 ir kt.).
Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 185 straipsnis reikalauja, kad teismas pateikiamą įrodymų vertinimą grįstų savo vidiniu įsitikinimu, visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Šios įrodymų vertinimo taisyklės nustato teismo pareigą teisiškai vertinti bylos aplinkybes remiantis tikrai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis. Tai reiškia, kad vieno ar kito bylai reikšmingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali būti konstatuojami tada, kai tokioms išvadoms pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad teismo išvados turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas UAB „Formos“ ieškinį, analizavo ir vertino į bylą pateiktą šalių susirašinėjimą, ieškovo atsakovei siunčiamus pasiūlymus, sutarties projektą, kitus įrodymus, tačiau ieškinio netenkino iš esmės dėl to, jog ieškovas neįrodė savo reikalavimų (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas tokiai teismo išvadai pritaria, kadangi į bylą pateikti įrodymai, nors ir patvirtina, jog ieškovas atsakovei teikė paslaugas, vykdė tam tikrus darbus (rinko baldus, šviestuvus, baldų rankenėles ir kt.), tačiau įrodymų viseto nepakanka konstatuoti, jog ieškovas pagal sutartį sulygtus darbus atliko pilna apimtimi ir tinkamai, dėl ko būtų pagrindas priteisti ieškovui jo ieškiniu reikalaujamą skolą už suteiktas paslaugas. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantas nenuneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad jis neįrodė savo reikalavimų, ir nenurodė teisinių pagrindų panaikinti sprendimą dėl netinkamo įrodymų vertinimo.
Kiti ieškovo apeliacinio skundo motyvai nėra juridiškai reikšmingi ir neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai įvertino šalių pateiktus įrodymus, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo valstybei priteistina 6,95 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutar i a:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Formos“ (juridinio asmens kodas 300597203) valstybei 6,95 Lt (šešis litus ir 95 centus) pašto išlaidų.