- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-21
- Bylos Nr.
- 1A-454-290-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-3-00007-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- J. B.
- Nukentėjusysis
- D. Z.
- Civilinis ieškovas
- D. Z.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė, Ramutė Budrytė
Teisėjas Ričardas Juodis Teisminio Proceso Nr.1-20-3-00007-2011-7
NUTARTIS
2012 m. rugsėjo 21 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algerdo Urbšio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Dianai Zadrauskaitei, Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajai J. B., jos gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiajai D. Z., jos atstovei advokatei Rasai Kalkauskienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. B. ir nukentėjusiosios D. Z. atstovės advokatės Rasos Kalkauskienės apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteista laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (BK 48 str. 3 d. 1 p.). Nukentėjusios ir civilinės ieškovės D. Z. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir iš J. B. jai priteista 100 litų turtinės ir 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
J. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. už tai, kad ji 2011 m. birželio 20 d., apie 21.30 val. prie namo, esančio Ateities g. 16, Stasiūnų kaime, Žiežmarių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, asmeninio konflikto metu, kauptuku sudavė nukentėjusiajai D. Z. per rankas, nugarą ir kojas, padarydama nukentėjusiajai poodines kraujosruvas juosmens srityje, nugaroje, kairio kelio srityje, abiejose šlaunyse, odos nubrozdinimus juosmens srityje, nugaroje, kairės plaštakos nykščio srityje, kairėje šlaunyje tuo padarė nukentėjusiajai D. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios atstovė advokatė R.Kalkauskienė prašo pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-02-15 nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti D. Z. 2000 (du tūkstančius) litų neturtinės žalos. Nurodo, kad sužalojimai jos atstovaujamajai buvo padaryti tiesiogine tyčia, t.y. kaltinamoji suvokė, kad suduodama kauptuku per gyvybiškai svarbų organą - stuburą, gali nukentėjusiąją sužaloti ir sąmoningai siekė, kad nukentėjusioji patirtų fizines kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai. Apeliantė nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tyčia pažeidus labiausiai teisės ginamas vertybes, tokias kaip sveikata, neturtinės žalos pasekmių ir ją padariusio asmens kaltės kriterijai yra esminiai, be to, prievolė atlyginti neturtinę žalą, savo dydžiu atitinkančią nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, priverstų nuteistąją pakeisti savo elgesį nukentėjusiosios atžvilgiu, kad ji daugiau jos neužsipuldinėtų ir negrąsintų. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas tokiu atveju numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos adyginimo klausimą, turi nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą, atsižvelgdamas į dvasinius bei fizinius išgyvenimus bei praradimus. Apeliantės nuomone, šiuo atveju neturtinės žalos atlyginimo suma buvo nepagrįstai sumažinta, neatsižvelgiant į paminėtus kriterijus.
Apeliaciniu skundu nuteistoji J. B. prašo panaikinti 2012 m. vasario 15 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. PK-13-548/2012, priimti naują ir ją išteisinti. Nurodo, kad teismo priimtame nuosprendyje išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių. Teismas jos kaltę grindė liudytojų G. J. ir J. T. parodymais, tačiau šie liudytojai paties įvykio nematė. G. J. visiškai nieko negalėjo pasakyti apie D. Z. sužalojimą, o J. T. patvirtino tik tai, kad nukentėjusioji tariamo įvykio dieną atsisėdusi ant suolelio lauke rašė pareiškimą. Pareiškime būtent tą dieną nukentėjusioji parašė policijai, kad J. B. ją iškoliojo necenzūriniais žodžiais, už ką apeliantė ir buvo nubausta administracine nuobauda, tačiau tame pareiškime apie jokį sužalojimą nebuvo kalbama. Kiti liudytojai, kurie buvo pakviesti nukentėjusiosios prašymu, teisme paaiškino, kad įvykio nematė ir negali paaiškinti apie jo aplinkybes. Apeliantė teigia, kad nesant jos kaltę pagrindžiančių įrodymų, kad būtent ji 2011 m. birželio 20 d. sužalojo nukentėjusiąją, ji turi būti išteisinta.
Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji D. Z. prašo nuteistosios apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios bei jos gynėjos prašymus jos apeliacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiosios atstovės skundą atmesti, prokurorės prašymą apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusiosios ir jos atstovės prašymus nuteistosios skundą atmesti, o nukentėjusiosios atstovės skundą patenkinti bei įvertinusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad abu apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Dėl kaltės.
Nuteistosios kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Pirmos instancijos teismas ištyrė visas, tiek apeliantę kaltinančias, tiek ir ją teisinančias bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nuosprendį. Savo nekaltumą dėl jai inkriminuoto nusikaltimo apeliantė iš esmės grindžia vien tik savo pačios parodymais, kurie yra paneigti kitais objektyviais byloje surinktais įrodymais.
Šiuo atveju abi konflikto pusės - privatus kaltintojas D. Z. bei kaltinamoji - J. B. laikosi savo pozicijų, kurios yra prieštaringos. Teismas išanalizavo jų parodymus ir vadovavosi jais tiek, kiek juos patvirtina kitų byloje apklaustų asmenų parodymai bei kiek jie atitinka rašytinę bylos medžiagą. Byloje neginčytinai nustatyta, kad įvykio dieną konfliktas tarp D. Z. ir J. B. buvo, to neneigia abi ginčo šalys, tačiau kaltinamoji neigia panaudojusi smurtą prieš D. Z., pripažindama tik ją iškoliojusi, už ką jau buvo nubausta ATPK numatyta tvarka. Nukentėjusioji tvirtino patyrusi fizinį smurtą iš nuteistosios pusės.
Teismas visiškai pagrįstai patikima ir teisinga pripažino nukentėjusiosios versiją, nes ją patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytojas G. J. parodė, kad jis su kolega J. T. išvyko pagal iškvietimą, įvykio vietoje rado nukentėjusiąją D. Z., kuri jiems pasakė, kad ją sumušė J. B., parodė ant kūno sužalojimus. Tą pačią dieną dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji išsikvietė greitąją pagalbą. Iš nukentėjusiosios pareiškimo policijos komisariatui, parašyto įvykio dieną – 2012-06-20 matyti, kad jame ji nurodo tas pačias aplinkybes, kad E. B. iškoliojo ją ir sudavė jai kauptuku per rankas, kojas, nugarą (T. 1. b.l. 25).Specialisto išvadoje Nr. G 1797/11(02) D. Z. konstatuoti sužalojimai įvairiose kūno vietoje, padaryti kietu buku daiktu, galimai jos nurodytu laiku - 2012-06-20. Neginčijamame įrodyme - specialisto išvadoje - duomenų, prieštaraujančių tiriamosios nurodytam traumos laikui bei aplinkybėms, nėra. Taigi, teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti ar abejoti nukentėjusiosios D. Z. parodymais, kadangi ji nuo pat tyrimo pradžios, skunde dėl privataus kaltinimo, apžiūrima eksperto, atliekant tyrimą dėl ATP numatyto teisės pažeidimo, apklausiant ją teisme, davė nuoseklius parodymus, nuodugniai išdėstydama visada tas pačias įvykio aplinkybes, jos parodymus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga - specialisto išvada. Apeliantas teigia, jog liudytojų G. J. ir J. T. parodymais negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio, nes liudytojai nebuvo tiesioginiai įvykio liudytojai ir apie nukentėjusiosios sužalojimą nieko pasakyti negalėjo. Teismas, vertindamas apklaustų asmenų parodymus, sieja juos su kitais byloje esančiais įrodymais, duomenimis ir tik patikrinęs juos įrodymų visete, daro išvadą, yra pagrindo jais tikėti ar ne, ar jie tiesiogiai ar ne patvirtina ar paneigia kaltinamojo kaltę. Šiuo atveju minėtų liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiosios parodymus, rašytinę bylos medžiagą, todėl laikytini J. B. kaltę patvirtinančio įrodymų viseto dalimi.
Tuo tarpu teismas turėjo pagrindo netikėti pačios kaltinamosios parodymais ir juos vertinti kritiškai, kadangi įrodymų visetas patvirtina, jog niekas kitas, o tik ji įvykio dieną konfliktavo su nukentėjusiąja, ir byloje nėra jokių duomenų, kad kas nors kitas be kaltinamojo galėjo padaryti nukentėjusiajai nustatytus sužalojimus. Be to, J. B. parodymų nenuoširdumą patvirtina jos pačios nenuoseklus įvykio aplinkybių nurodymas. Apklausiama teisme kaltinamoji teigė tik liepusi D. Z. išeiti iš jos kiemo, apie įrankius nieko neminėjo, o savo paaiškinime administracinės atsakomybės byloje ji nurodė, kad priėjusi prie D. Z., trenkė plaktuku į žemę ir liepė eiti nuo jos kiemo ( T.1., b.l. 26).
Motyvuojamoji dalis
Kolegija konstatuoja, jog teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visetą - kaltinamosios, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus bei rašytinę bylos medžiagą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog J. B. kaltė dėl jai inkriminuoto nusikaltimo pilnai įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., baudžiamoji byla išnagrinėta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, todėl nei keisti, nei tuo labiau naikinti teismo nuosprendį jos apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Dėl civilinio ieškinio.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, jas išanalizavo ir vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą.
Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal šio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.
Neginčytinai įrodyta, jog dėl nuteistosios J. B. nusikalstamos veikos pasekmių buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios D. Z. sveikata, dėl ko ji patyrė nepatogumų, diskomfortą, pablogėjo bendra savijauta, todėl ginčo dėl jos teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra. Apeliantė prašo priteisti jos prašomą 2000 litų sumą neturtinei žalai atlyginti argumentuodama tuo, jog tokia jos prašoma priteistina suma atitinka jai padarytą žalą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus. Tai daroma išsamiai aiškinantis bei vertinant individualias tiek su nukentėjusiojo, tiek su žalą padariusio asmens situacija susijusias faktines bylos aplinkybes ir dėl konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio sprendžiant pagal teismo reikšmingais pripažintų bei nukentėjusio asmens pagrįstų šios žalos įvertinimo pinigais kriterijų, visumą.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydžio klausimą, tinkamai ir objektyviai įvertino visas būtinas aplinkybes, atsižvelgė į nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, fizinį skausmą, taip pat į padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą. Teismas teisingai pažymėjo, jog padaryti sužalojimai bei jų pasekoje patirti dvasiniuai išgyvenimai liekamųjų pasekmių nukentėjusiosios sveikatai nesukėlė. Be to, kaip minėta anksčiau, reikia atsižvelgti ir į padarytos turtinės žalos dydį – ją nukentėjusioji įvertino 100 litų, į kalto asmens turtinę padėtį – J. B. nedirbanti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas pagrįstai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais nukentėjusiosios D. Z. prašomą priteisti sumą sumažo iki 1000 Lt.
Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti iki 1000 litų sumažintas pagrįstai, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų bei nenukrypstant nuo teismų praktikos. Nuosprendis ir šioje dalyje yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija
nutarė:
nuteistosios J. B. ir nukentėjusiosios D. Z. atstovės advokatės Rasos Kalkauskienės apeliacinius skundus atmesi.