Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustos, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. 2015 m. spalio 1 d., apie 20:37 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Širvintose, būdama neblaivi konfliktavo su sugyventiniu P. B., garsiai rėkavo, elgėsi neadekvačiai, triukšmą girdėjo mažametė jų duktė A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Taip pat nakties metu trukdė ilsėtis kaimynų mažamečiui vaikui, kuris nuo keliamo triukšmo pabudo. Tokiais veiksmais A. N. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir įvykdė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181 straipsnio 2 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje.

A. N. už pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, padarymą jau buvo bausta, todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 181 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

A. N. kaltė įrodyta jos rašytiniu prisipažinimu (b. l. 10), rašytiniais P. B. ir P. S. paaiškinimais (b. l. 8, 9), pareigūno Evaldo Juzėno tarnybiniu pranešimu (b.l. 2) ir kita byloje esančia medžiaga.

Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, veikoje yra šio administracinio teisės pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia“ turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Civilinio kodekso 3.155 straipsnio, apibrėžiančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį elgesį vaiko akivaizdoje tėvai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 str. (LVAT nutartys bylose Nr. N2-818/2005, Nr. N62-482/2011, Nr. N575-305/2012, Nr. N575-739/2012 ir kt.).

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad A. N., būdama neblaivi, namuose, esančiuose daugiabučiame name, nakties metu triukšmavo, garsiai rėkavo, neadekvačiai elgėsi mažametės dukros akivaizdoje. Dėl jos sukelto triukšmo nubudo kaimynų vaikas, dėl ko buvo sutrikdyta kaimynų viešoji rimtis. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad A. N. panaudojo motinos valdžią priešingai vaiko interesams ir sutrikdė kaimynų viešąją rimtį.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą A. N., teismas atsižvelgia į pažeidėjos asmenybę, į pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl už pažeidimo, numatytą ATPK 181 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiria jai 10 Eur baudą, o už pažeidimo, numatyto ATPK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymą – įspėjimą.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuostatomis, galutinė nuobauda skiriama sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286, 287 straipsniais, 33 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. N. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 2 dalyje paskirti jai 10 Eur baudą.

A. N. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio 1 dalyje ir ją įspėti.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. galutinę nuobaudą A. N. paskirti 10 Eur baudą.

Išaiškinti A. N., kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo nuorašo jam įteikimo dienos, o jį apskundus – per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie jo nepanaikinimą gavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 1001.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.