Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei D. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo sutuoktiniui priteisimo, bei atsakovės D. Ž. priešieškinį ieškovui R. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išlaikymo sutuoktiniui priteisimo; trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Vilniaus energija“ ieškinį ieškovui R. Ž. ir atsakovei D. Ž. dėl įsiskolinimo už šilumos energiją, delspinigių priteisimo ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį ieškovui R. Ž. ir atsakovei D. Ž. dėl įsiskolinimo už šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą, delspinigių, procesinių palūkanų priteisimo, išvadą byloje duodanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys - D. G., UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Vilniaus vandenys“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas R. Ž. 2007-06-22 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jį patikslinęs, prašė: nutraukti jo ir atsakovės D. Ž. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti tokias pat sutuoktinių pavardes; nustatyti nepilnametės dukros S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove; padalinti santuokoje įgytą turtą – ieškovui priteisti ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), 43000 Lt vertės kompensaciją, taip pat 0,7 ha, 1,15 ha ir 0,15 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), lengvąjį automobilį Audi 80; atsakovei priteisti – natūra butą, esantį (duomenys neskelbtini), kilnojamąjį turtą - skalbyklę, mikrobangų krosnelę, kompiuterinę techniką, televizorių „Šilelis“, sekciją „Junior“, kompiuterį, spintų komplektą, kušetę ir kitus namų apyvokos ir buities reikmenis; priteisti iš atsakovės jam išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Atsakovė D. Ž. su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį ir, jį patikslinusi, prašė: nutraukti jos ir ieškovo santuoką dėl ieškovo kaltės; nustatyti nepilnametės S. Ž. gyvenamąją vietą su atsakove; santuokoje įgytą turtą padalinti priešieškinyje nurodytu būdu; susidariusias skolas UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Vilniaus vandenys“ priteisti iš jos ir ieškovo lygiomis dalimis; pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999-07-19 nutarimu nepilnametei dukrai S. Ž. priteisto išlaikymo dydį, padidinant jį iki 450 Lt per mėnesį iki dukros pilnametystės; priteisti iš ieškovo atsakovei išlaikymą po 400 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį; po santuokos nutraukimo palikti ikisantuokinę pavardę.

Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB “Vilniaus energija“ 2008-10-27 padavė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš D. Ž. ir R. Ž. solidariai 703,26 Lt skolos už šildymą ir karštą vandenį, 38,61 Lt delspinigių ir 71,80 Lt. bylinėjimosi išlaidų.

Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB “Vilniaus vandenys“ 2009-03-05 padavė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš D. Ž. ir R. Ž. solidariai 995,32 Lt už šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą, 67,73 Lt delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis - po 32 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui paliko pavardę Ž., atsakovei – J.; priteisė atsakovės asmeninėn nuosavybėn 60200 Lt vertės butą/patalpą kambarį su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 0,7000 ha sklypo, 1/2 dalį 1,1500 ha sklypo, 1/2 dalį 0,1500 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini); skalbimo mašiną, mikrobangų krosnelę, kompiuterinę techniką (spausdintuvą), kompiuterį ir kušetę; priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 14921 Lt piniginę kompensaciją už didesnę jai tenkančio turto dalį; nepilnametės S. Ž., gyvenamąją vietą nustatė su atsakove; pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999-07-19 nutarimu priteisto išlaikymo S. Ž. iš ieškovo dydį, padidinant jį iki 300 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos – 2010-01-28 iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedė atsakovei disponuoti vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš ieškovo R. Ž. 175,82 Lt įsiskolinimo už suteiktas paslaugas ir iš atsakovės D. J. (Ž.) 527,75 Lt įsiskolinimo už suteiktas paslaugas UAB „Vilniaus energija” naudai, pripažįstant įsiskolinimą kiekvieno iš jų asmenine finansine prievole. Likusioje dalyje trečiojo asmens ieškinį atmetė. Trečiojo asmens UAB „Vilniaus vandenys” ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš R. Ž. 42,91 Lt skolos, 16,93 Lt delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 59,84 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009-03-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš D. J. (Ž.) 952,42 Lt skolos, 50,80 Lt delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 1003,22 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009-03-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo UAB „Vilniaus vandenys” naudai, pripažįstant įsiskolinimą kiekvieno iš jų asmenine finansine prievole.

Teismas padarė išvadą, jog dėl santuokos nutraukimo yra kaltas ieškovas, kuris nepaneigė prezumpcijos dėl jo neištikimybės, dėl šeimos palikimo ir nesirūpinimo ja daugiau kaip vienerius metus bei dėl žiauraus elgesio su sutuoktine. Atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo teismas nenustatė. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo jam priteisimo, konstatavęs, jog atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutrauktina dėl paties ieškovo kaltės, jis neturi teisės į išlaikymą. Spręsdamas atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovo išlaikymą jai, teismas konstatavo, jog aplinkybių, numatytų CK 3.72 straipsnio 6 dalyje, nėra ir pripažino, jog išlaikymas sveikai ir darbingai atsakovei yra nebūtinas, be to ieškovas neturi galimybes jį teikti. Teismas, priteisdamas iš ieškovo išlaikymą šalių nepilnametei dukrai, atsižvelgė į išlaikymo prievolės proporcingą paskirstymą vaiko tėvams pagal jų turtinę padėtį, į vaiko motinos pareigą teikti materialų išlaikymą dukrai ir atsakovės reikalavimą tenkino iš dalies - iš ieškovo 1999-07-19 teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį dukrai padidino iki 300 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo šio sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės. Vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 1 dalimi, įvertinęs aplinkybę, jog dėl neišvengiamo ir spartaus kainų kritimo nekilnojamojo turto rinkoje per 2009 metus viso nekilnojamojo turto piniginė vertė gerokai sumažėjo, teismas konstatavo, jog teismui yra pagrindas savo iniciatyva nustatyti šalių dalintino nekilnojamojo turto vertę sprendimo priėmimo metu, ją mažinant 30 procentų nuo ekspertizės išvadose, kurių šalys neginčijo ir pripažino, nurodytos rinkos vertės. Teismas laikė, kad butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir jis turi būti dalinamas pagal šeimos įstatymų nuostatas. Atsižvelgęs į tai, kad ginčo butui įsigyti atsakovės panaudotos asmeninės lėšos procentine išraiška sudaro daugiau kaip 45 procentus, o bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų šalys panaudojo 55 procentus, ir į tai, jog su atsakove lieka gyventi nepilnametė dukra, taip pat su ja gyvena jau pilnametė dukra, kas lemia padidėjusius atsakovės finansinius poreikius, teismas padarė išvadą, jog, dalijant butą, yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir nustatyti, kad ieškovo dalis ginčo bute sudaro ¼ dalį, o atsakovės – ¾ dalis. Nustatęs, kad butas (duomenys neskelbtini), yra vieno kambario, jame nėra galimybės šalims turėti atskiras izoliuotas gyvenamąsias patalpas, nes jo gyvenamasis plotas sudaro vos 18,38 kv.m, santykiai tarp sutuoktinių yra konfliktiniai, taip pat įvertinęs atsakovės indėlį įsigyjant butą, atsižvelgęs į tai, kad su ja lieka gyventi nepilnametė dukra, kuriai turi būti užtikrinta teisė į būstą, bei į tai, kad ieškovas yra pasirengęs spręsti jo gyvenamosios vietos klausimą, teismas konstatavo, jog šis turtas yra nedalus ir butas natūra priteistinas atsakovei, o ieškovui – ¼ buto vertės piniginė kompensacija - 15050 Lt. Teismas, spręsdamas trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Vilniaus energija“ ieškinio pagrįstumo klausimą, konstatavo, kad atsakovai laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-09-30 buvo minėto buto bendraturčiai, todėl pagal CK 4.76 straipsnį, 6.6 straipsnio 3 dalį privalėjo mokėti už UAB „Vilniaus energija“ suteiktas paslaugas ir yra atsakingi ieškovui solidariai. Atsižvelgęs į tai, kad butas, kuriam susidarė įsiskolinimas, priteistinas asmeninėn atsakovės nuosavybėn, o ieškovui priteistina ¼ buto vertės dydžio piniginė kompensacija, teismas konstatavo, jog ir įsiskolinimas už šį butą tarp šalių dalintinas proporcingai. Vadovaudamasis 1995-01-26 įstatymo Nr.1-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ nuostatomis, teismas konstatavo, kad UAB „Vilniaus energija“ nėra valstybės ar savivaldybės įmonė, todėl neturi teisinio pagrindo reikalauti delspinigių šio įstatymo pagrindu. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad šalys, kaip bendraturčiai, atsakingi ir už UAB „Vilniaus vandenys“ skaitikliu apskaitytą patiektą vandenį, dėl ko UAB „Vilniaus vandenys“ pagrįstai nuo 2006-10-13 skaičiavo mokestį už tiektą vandenį ir nuotekų šalinimą pagal patvirtintas vidutines vandens suvartojimo normas vienam gyventojui ir už laikotarpį nuo 2006-03-01 iki 2009-01-31 paskaičiuotas 995,32 Lt įsiskolinimas. Laiku neapmokėjus skolos, šalims buvo paskaičiuoti delspinigiai. Atsižvelgęs į tai, kad butas, kuriam susidarė įsiskolinimas, asmenine nuosavybe priteistas atsakovei, o ieškovui priteista ¼ buto vertės dydžio piniginė kompensacija, tai įsiskolinimo dalis, susidariusi laikotarpiu nuo civilinės bylos iškėlimo 2007-06-28 iki 2009-01-31 už šį butą dalintina proporcingai tarp šalių, priteisiant 171,62 Lt įsiskolinimą. Spręsdamas dėl likusios įsiskolinimo dalies 823,70 Lt už laikotarpį nuo 2006-03-01 iki civilinės bylos iškėlimo 2007-06-28 ir įvertinęs aplinkybę, kad ieškovas ginčo bute negyveno nuo 2002 metų ir nors atsakovė taip pat šiame bute negyveno ir nesinaudojo UAB „Vilniaus vandenys“ teikiamomis paslaugomis, tačiau ji buvo sudariusi sutartį su UAB „Vilniaus vandenys“, kuria įsipareigojo mokėti už teikiamas paslaugas ir ji šį butą nuomojo, teismas konstatavo, jog būtent atsakovei tenka pareiga padengti minėtą įsiskolinimą. Teismas, spręsdamas šalių bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, konstatavo, kad ieškovo pateikta internetinio banko išrašo atspausdinta kopija apie turėtas 3500 Lt išlaidas teisinei pagalbai, neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, o jokių kitų įrodymų apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas ieškovas nepateikė, todėl laikė, kad byloje nėra įrodymų apie ieškovo turėtas teisinės pagalbos išlaidas.

Apeliaciniu skundu ieškovas R. Ž. prašo panaikinti: sprendimo dalį, kuria nuspręsta šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės ir priimti naują sprendimą – šalių santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės; sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo buvusiam sutuoktiniui priteisimo ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui išlaikymą iš atsakovės periodinėmis išmokomis po 300 Lt per mėnesį; sprendimo dalį kurią buvo padalintas šalių santuokoje įgytas turtas ir priimti naują sprendimą – ieškovui priteisti ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės kompensaciją - 30100 Lt, 0,7 ha, 1,15 ha, 0,15 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir lengvąjį automobilį AUDI 80, atsakovei priteisti natūra butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir kilnojamąjį turtą - skalbyklę, mikrobangų krosnelę, kompiuterinę techniką, televizorių „Šilelis“, sekciją „Junior“, kompiuterį, spintų komplektą, kušetę ir kitus namų apyvokos ir buities reikmenis; sprendimo dalį, kuria priteistos iš ieškovo atsakovės naudai 2257,84 Lt bylinėjimosi išlaidų ir priimti naują sprendimą – priešieškinio reikalavimą dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti; sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 72 Lt bylinėjimosi išlaidų ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 200 Lt žyminio mokesčio, 3500 Lt išlaidų už teisines paslaugas ir 1400 Lt ekspertizės išlaidų.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais motyvais: teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino įrodymus, tendencingai vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 185 straipsnyje. Teismas ignoravo byloje nustatytus faktus, jog dėl atsakovės kaltės šalių bendras gyvenimas tapo neįmanomu. Teismo išvados paremtos išimtinai atsakovės priešieškinio teiginiais bei atsakovės liudytojų paaiškinimais, neatsižvelgta į tai, jog atsakovė moraliai ieškovo nerėmė, buvo nepagarbi, nelojali, sąmoningai kenkė ieškovui, neatsižvelgdama į tai, jog ieškovas buvo patyręs sunkią traumą ir išgyveno nepataisomus padarinius sveikatai. Byloje nėra įrodymų dėl ieškovo žiauraus elgesio atsakovės atžvilgiu. Aiškindamas sutuoktinių teises ir pareigas vienas kitam bei šeimai, santuokos teisines pasekmes, teismas nesivadovavo CK 3.26 – 3.30, 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.10 straipsniais. Teismas neatsižvelgė į buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimus reglamentuojančias teisės normas, teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-06, 2004-10-27 ir 2007-02-07 nutartys). Teismas netinkamai ir neteisingai padalino bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą, pažeidė ieškovo nuosavybės teisės, kadangi ieškovas, būdamas neįgalus, netenka ne tik bet kokios teisės į gyvenamąjį plotą, bet ir jam tenkanti itin maža kompensacija neatitinka šalių lygiateisiškumo, proporcingumo, protingumo ir teisingumo principų bei CK 3.116-3.123, 3.127 straipsnių reikalavimų. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nesivadovavo teisės normomis, reglamentuojančiomis asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą, socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką, netaikė Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 8-11 straipsnių, tuo atimdamas ieškovui suteiktą teisę į naudojimąsi socialiniu būstu. Teismas sprendime nepasisakė dėl argumentų, susijusių su teisės į socialinį būstą praradimu po santuokos nutraukimo, kadangi santuokos metu šalims su vaikais neribotam laikotarpiui buvo suteiktas socialinis būstas su lengvata. Sumažinus santuokoje užgyvento turto vertę iki 30 procentų, ieškovui išmokėta kompensacija neužtikrina galimybės įsigyti minimalius reikalavimus atitinkantį gyvenamąjį plotą, o tai yra nesuderinama su sutuoktinių lygybės, teisingumo reikalavimais. Taip pat nebuvo pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, dalijant konkretų nekilnojamojo turto objektą. Teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CK 3 str. 1 d., 1.5 str. 4 d.). Teismas padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, jog byloje nėra įrodymų apie ieškovo turėtas teisinės pagalbos išlaidas, kadangi į bylą buvo pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys ieškovo turėtas šias atstovavimo išlaidas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė D. Ž. prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai nustatė, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, kadangi jis paliko šeimą, daugiau kaip metus ja nesirūpino, nusišalino nuo vaikų auklėjimo ir priežiūros, buvo atsakovei neištikimas, naudojo prieš ją smurtą. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai, pačios atsakovės paaiškinimai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai. Ieškovas yra iš dalies darbingas ir gali pats save išlaikyti bei turi turto, kurį tinkamai naudojant, galima gauti pajamų, o teismui nustačius, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, išlaikymas jam nepriklauso (CK 3.72 str. 4 d.). Atsižvelgęs į atsakovės indėlį, įsigyjant butą, ir į tai, kad su atsakove lieka gyventi nepilnametė dukra, teismas pagrįstai nusprendė, jog yra pagrindas, dalijant santuokoje įgytą turtą, nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad į bylą pateikta internetinio banko išrašo atspausdinta kopija neatitinka įstatymo keliamos formos reikalavimų, kitų įrodymų apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas ieškovas nepateikė.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „Vilniaus vandenys“ prašo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad trečiojo asmens reikalavimus teismas tenkino iš dalies ir ieškovas šioje dalyje teismo sprendimo neginčija, todėl UAB „Vilniaus vandenys“ nėra ginčijamų teisinių santykių subjektu ir neturi suinteresuotumo dėl ginčo objekto.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „Vilniaus energija“ nurodo, kad apeliaciniame skunde nekeliami priteistų sumų už butui tiektą šilumos energiją pagrįstumo, šalių atsakomybės pobūdžio klausimai, todėl prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, prašė atkreipti dėmesį, jog ieškovas po santuokos nutraukimo liko be gyvenamojo ploto; atsakovė ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti. Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir ištirti nauji įrodymai: duomenys apie R. Ž. sveikatos būklę ir darbingumo lygį (b.l. 6-14, t.2), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011-01-07 išrašas, UAB „Vilniaus energijos“ 2011-01-18 pažyma, Vilniaus teritorinės darbo biržos 2011-01-21 pažyma, 2011-01-04 sąskaita apmokėti Nr.2189773-1 ir mokėjimo patvirtinimas, UAB „Verkių ūkio“ apyvartos žiniaraštis per laikotarpį 2008 m. sausio mėn.- 2010 m. gruodžio mėn., vandens suvartojimas ir įmokos laikotarpiu 2006-02-01 – 2010-12-31, prašymas ir elektroninis susirašinėjimas dėl turto vertinimo, metalo laužo 2011-01-05 pirkimo-pardavimo sutartis, UAB „Torlina“ eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo 2011-01-05 pažymėjimas, VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo Ukmergės grupės 2011-01-05 pažyma apie transporto priemonės išregistravimą, duomenys apie R. Ž. išregistravimą iš socialinio būsto (duomenys neskelbtini)- išrašas iš 2010-06-02 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo grupės dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo asmenims savivaldybei nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose posėdžio protokolo, D. Ž. 2009-10-20 prašymas, 2002-02-26 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, 2009-10-21 ir 2010-05-10 buto patikrinimo aktai, liudytojos A. K. parodymai.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo R. Ž. apeliacinio skundo ribose: apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia dalyse dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės, dėl išlaikymo jam nepriteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, ištyrusi naujus įrodymus ir išklausiusi atvykusių į teismo posėdį asmenų kalbų, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas iš dalies patenkinti ieškovo apeliacinį skundą.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo R. Ž. kaltės. Apeliantas su tokia išvada nesutinka ir teigia, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino įrodymus, tendencingai vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ignoravo byloje nustatytus faktus, teismo išvadas parėmė išimtinai atsakovės priešieškinio teiginiais bei atsakovės liudytojų paaiškinimais, aiškindamas sutuoktinių teises ir pareigas vienas kitam bei šeimai, santuokos teisines pasekmes, nesivadovavo CK 3.26 – 3.30, 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.10 straipsniais. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta ir pažymi, kad vienas iš CK nustatytų santuokos pasibaigimo pagrindų yra jos nutraukimas faktiškai iširus santuokai dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.49 str. 2 d., 3.60 str. 1 d.). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl šeimos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas šeimos teisinius santykius reglamentuojančioje CK III knygoje ,,Šeimos teisė“ (CK 3.60 str. 2 d.). Tokią bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti įrodinėtinas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinio kaltės klausimą. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino pakankamai, atsižvelgė į byloje nustatytą jų visumą, nepažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių.

Ieškovas, nesutikdamas su teismo išvada, kad šalių santuoka iširo tik dėl jo (ieškovo) kaltės, nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė moraliai ieškovo nerėmė, buvo nepagarbi, nelojali, sąmoningai kenkė ieškovui, neatsižvelgdama į tai, jog ieškovas buvo patyręs sunkią traumą ir išgyveno nepataisomus padarinius sveikatai. Be to byloje nėra įrodymų dėl ieškovo žiauraus elgesio atsakovės atžvilgiu. Be to apelianto nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis paliko šeimą ir ja visiškai nesirūpino, o atsakovės kaltinimai dėl neištikimybės nepasitvirtino. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes ieškovas, nors apeliaciniame skunde ir tvirtina, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, tačiau atsakovės kaltės (kad ji nesirūpino ieškovu, nebuvo jam lojali, elgėsi su juo netinkamai ar pan.) neįrodė (CPK 178 str.). Apelianto teiginys, kad jo neištikimybės faktas negali būti paremtas subjektyviais pačios atsakovės paaiškinimais ir jos seserų, apklaustų liudytojais, parodymais, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi šalių santuoka nėra nutraukta dėl neištikimybės. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismo byloje apklausta liudytoja A. K., kuri nėra atsakovės giminaitė ar suinteresuota bylos baigtimi, taip pat parodė, jog ieškovas buvo atsakovei neištikimas. Ieškovas nepateikė įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės (CPK 178 str.). Tuo tarpu byloje surinktais pakankamais įrodymais nustatyta ir apeliantas to nepaneigė, jog pats ieškovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, t.y. paliko šeimą, nepakankamai rūpinosi sutuoktine ir vaikais, nebandė išsaugoti šeimos, kas buvo pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismui nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės (CK 3.60 str. 3 d.).

Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių taisyklių nepažeidė. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nešališkai, visapusiškai ir objektyviai pagal savo vidinį įsitikinimą teismo posėdyje išnagrinėjo ir įvertino visas bylos aplinkybes, nė vieno įrodymo atžvilgiu teismas nebuvo iš anksto vienaip ar kitaip nusiteikęs. Dėl to teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo, konstatuojant ieškovo kaltę, yra priimtas esant įrodymų pakankamumui, išnagrinėjus jų visetą ir yra pagrįstas.

Nutraukęs šalių santuoką dėl ieškovo kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo atžvilgiu netaikė CK 3.72 straipsnio nuostatų dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo, kadangi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 str. 4 d.). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto skundo argumentus dėl išlaikymo kitam sutuoktiniui priteisimo.

Įstatymuose nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, be kitų privalomai spręstinų klausimų, turi išspręsti ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Nagrinėjamoje byloje sutuoktiniai Ž. bendru susitarimu turto nepasidalijo, todėl šiuo klausimu sprendimą priėmė šalių santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimus reglamentuoja CK trečiosios knygos III dalies VIII skyriaus normos (CK 3.116-3.129 str.). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą reglamentuojančių teisės normų nuostatas, susijusias su dalytino turto dalių (proporcijų), vertės nustatymu ir kompensacijos priteisimu. Teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais sutinka iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas šalių santuokoje įgytą butą (duomenys neskelbtini) padalijo, nukrypdamas nuo lygių dalių principo, t.y. ieškovui skyrė ¼, atsakovei ¾ dalis ginčo buto. Priimdamas tokį sprendimą teismas atsižvelgė į tai, jog butui įsigyti buvo panaudota daugiau kaip 45 procentai atsakovės asmeninių lėšų (vienkartinių išmokų) ir 55 procentai šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusių lėšų. Be to teismas atsižvelgė ir į tai, jog su atsakove liko gyventi šalių nepilnametė dukra S., taip pat su ja gyvena jau pilnametė dukra V., kas lemia padidėjusius atsakovės finansinius poreikius. Ieškovas apeliaciniame skunde su tokiu santuokinio turto paskirstymu nesutinka ir nurodo, jog nebuvo pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantui.

CK 3.117 straipsnyje yra įtvirtintas sutuoktinių bendro turto dalių lygybės principas. CK 3.123 straipsnio 1 dalis leidžia nukrypti nuo šio principo įstatyme numatytais atvejais: atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes. CK 3.123 straipsnyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes, sudarančias pakankamą pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Tačiau nukrypstant nuo šio principo svarbu vadovautis tokiomis aplinkybėmis, kad toks nukrypimas būtų pagrįstas ne tik įstatymu, bet ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.). Teisėjų kolegija pritaria apeliantui, kad nagrinėjamu atveju byloje konstatuotos faktinės aplinkybės (butui įsigyti buvo panaudota daugiau kaip 45 procentai atsakovės vienkartinių išmokų ir 55 procentai grynųjų pinigų, su atsakove lieka gyventi šalių nepilnametė dukra, taip pat su ja gyvena pilnametė dukra ir pan.) ir pateikti įrodymai nesudarė teismui pakankamo pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (nei pati atsakovė, nei šalių nepilnametė ir pilnametė dukterys negyvena ginčo bute – gyvena socialiniame būste (duomenys neskelbtini), ginčo butas įgytas šalių santuokoje ir atsakovė neprašė šio santuokoje įgyto turto pripažinti asmeniniu ir pan.). Todėl teismo sprendimas šioje dalyje, kurioje nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto dalių lygybės principo, negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu, dėl to keistinas (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 330 str.).

Ieškovas taip pat nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl santuokoje įgyto turto įvertinimo ir kompensacijos priteisimo už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį, prašo padidinti jam priteistinos kompensacijos dydį arba priteisti natūra jam ginčo butą, motyvuodamas tuo, kad jis neturi gyvenamojo būsto, o, teismui nepagrįstai sumažinus santuokoje užgyvento turto vertes 30 procentų, jam išmokėtina kompensacija ne tik neužtikrina galimybės įgyti nuosavybėn minimalius reikalavimus atitinkantį gyvenamąjį plotą, bet ir nesuderinama su sutuoktinių lygybės, teisingumo reikalavimais. Apeliantas taip pat prašo šalių santuokoje įgytus žemės sklypus priteisti jam, o visus kilnojamuosius daiktus, išskyrus automobilį, palikti atsakovei. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria apeliantui ir teismo sprendimą dalyje dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo pakeičia dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir materialinės teisės normų taikymo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Nagrinėjamu atveju, dalinant tarp šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, atsižvelgtina į CK 3.117 straipsnyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto dalių lygybės principą, kadangi, kaip jau buvo minėta, nėra pagrindo taikyti CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo bei priteisti vienam iš sutuoktinių didesnę turto dalį. Šioje byloje dalijamas turtas, kurį šalys įsigijo iki bylos iškėlimo dienos. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Tai reiškia, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, nes, tik įsiteisėjus teismo sprendimui, pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šalių dalijamo turto vertę, nepagrįstai ją sumažino, neatsižvelgdamas į tai, jog byloje vienodai turėtų būti ginamos abiejų šalių teisės bei teisėti interesai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių dalintiną turtą sudaro: nekilnojamasis turtas - butas/patalpa kambarys su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis 61-1, 61-2, 61-3 (500/1000 iš 7,98 kv.m.), esantis (duomenys neskelbtini); 0,7000 ha, 1,1500 ha ir 0,1500 ha dydžio žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), ir kilnojamasis turtas - automobilis Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini), baldai, buitinė, kompiuterinė ir vaizdo technika. Dėl kilnojamojo turto, išskyrus automobilį, vertės tarp šalių ginčo nėra, todėl jis dalintinas pirmosios instancijos teismo konstatuotomis kainomis: skalbyklė WD 10180 ir mikrobangų krosnelė KOR 6305A bendra vertė yra 1447 Lt (b.l. 36, t.1), kompiuterinė technika - 498 Lt (b.l. 37, t.1), televizorius „Šilelis 1440 T“ - 399 Lt (b.l. 38, t.1), sekcija „Junior“ - 875 Lt (b.l. 35, t.1), kompiuteris - 2250 Lt (b.l. 32, t.1), spintų komplektas 1440 Lt (b.l. 39-40, t.1), kušetė - 690 Lt (b.l. 33-34, t.1). Kadangi jokių objektyvių rašytinių įrodymų apie dalintino automobilio Audi 80 vertę šalys nepateikė, atvirkščiai, apeliantas pateikė duomenis, jog minimas automobilis po teismo sprendimo priėmimo buvo pripažintas netinkamu naudotis ir perduotas į metalo laužą (metalo laužo 2011-01-05 pirkimo-pardavimo sutartis, UAB „Torlina“ eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo 2011-01-05 pažymėjimas, VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo Ukmergės grupės 2011-01-05 pažyma apie transporto priemonės išregistravimą), automobilio Audi 80 rinkos vertė šalių santuokos pabaigoje laikytina 2300 Lt, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas.

Nekilnojamojo turto vertei nustatyti pirmosios instancijos teismas skyrė atitinkamą ekspertizę (b.l. 25-26, t.2), kuri nustatė, jog 2008 m. lapkričio 14 dienai (duomenys neskelbtini). esančio 0,7000 ha sklypo rinkos vertė yra 2800 Lt, 1,1500 ha sklypo – 2600 Lt, 0,1500 ha žemės sklypo – 2700 Lt, buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2008 m. lapkričio 17 dienai - 86000 Lt (Nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės aktas t.2). Tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į kainų pokyčius rinkoje, pripažino, kad sprendimo priėmimo dienai nekilnojamojo turto kainos atitinkamu laikotarpiu krito apie 30 procentų, todėl tokiu dydžiu savo iniciatyva sumažino šalių dalintino nekilnojamojo turto vertę nuo ekspertizės išvadose nurodytos rinkos vertės. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu teismo vertinimu nesutinka, kadangi dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad, dalijant turtą, būtų nustatyta tikroji jo vertė. Nagrinėjamu atveju yra svarbu, kad dalijamo turto vertė būtų nustatyta pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Ši nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme, gali būti siejama su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo iškėlimu. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog konkrečiu atveju dalintinas tarp šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas pagal objektyvias ekspertų nustatytas vertes. Tokiu būdu buto (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 86000 Lt, (duomenys neskelbtini) esančio 0,7000 ha žemės sklypo rinkos vertė - 2800 Lt, 1,1500 ha žemės sklypo – 2600 Lt, 0,1500 ha žemės sklypo – 2700 Lt.

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog teismų praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis turto padalijimo būdas labiausiai apsaugo savininko teises bei atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-139/2008; 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-14/2008; 2004-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1008/2004, ir kt.). Vadovaujantis šiomis nuostatomis ir dalintinas šalims priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas lygiomis dalimis.

Butas (duomenys neskelbtini) yra vieno kambario, jame nėra galimybės šalims turėti atskiras izoliuotas gyvenamąsias patalpas, nes buto gyvenamasis plotas sudaro tik 18,38 kv.m, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei priešiškus (konfliktiškus) šalių tarpusavio santykius, pagrįstai ir teisingai ginčo butą pripažino nedaliu. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirti natūra ginčo butą atsakovei, kadangi taip nėra atsižvelgta į atsakovo teises ir teisėtus interesus. Kaip tvirtina bylos duomenys, šalims su vaikais santuokos metu neribotam laikotarpiui buvo suteiktas socialinis būstas (duomenys neskelbtini) (2002-02-26 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis). Šiame bute gyvena atsakovė ir šalių nepilnametė dukra. Tuo tarpu ieškovas yra netekęs bet kokių teisių į šį butą ir po santuokos nutraukimo lieka be jokio gyvenamojo ploto (išrašas iš 2010-06-02 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo grupės dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo asmenims savivaldybei nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose posėdžio protokolo, D. Ž. 2009-10-20 prašymas, 2009-10-21 ir 2010-05-10 buto patikrinimo aktai). Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, jog šalių nepilnametė dukra ginčo bute negyvena – jis yra nuomojamas pašaliniams asmenims, tačiau tiek atsakovė, tiek ir šalių nepilnametė dukra yra aprūpintos gyvenamuoju plotu (socialiniu būstu), ginčo butas (duomenys neskelbtini) 86000 Lt vertės natūra skirtinas ieškovui, o atsakovei priteistina atitinkamo dydžio kompensacija. Kitas nekilnojamasis turtas - 0,7000 ha, 1,1500 ha ir 0,1500 ha žemės sklypai, viso 8100 Lt vertės, dalintinas tarp šalių lygiomis dalimis, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog nėra ypatingai vertingas, o padalijus tarp šalių idealiosiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam, jį būtų sunku valdyti dėl priešiškų šalių santykių ir realizuoti, nes tam būtų reikalingas bendraturčių sutarimas, natūra priteistinas atsakovei, kadangi jai natūra neskiriamas kitas nekilnojamasis turtas.

Automobilis Audi 80, kurio vertė 2300 Lt., priskirtinas asmeninėn ieškovo nuosavybėn, atsižvelgiant į tai, kad juo ieškovas visą laiką naudojosi, o po teismo sprendimo ir jį realizavo. Kiti nekilnojamieji daiktai – skalbyklė WD 10180 ir mikrobangų krosnelė KOR 6305A bendros 1447 Lt vertės, kompiuterinė technika 498 Lt vertės, televizorius „Šilelis 1440 T“ 399 Lt vertės, sekcija „Junior“ 875 Lt vertės, kompiuteris 2250 Lt vertės, spintų komplektas 1440 Lt vertės, kušetė - 690 Lt vertės priteistini atsakovei, kuri jais ir naudojasi, be to su atsakove lieka gyventi nepilnametė dukra, o kai kurie iš šių daiktų yra labiau reikalingi vaiko poreikių tenkinimui.

Tokiu būdu padalijus šalių santuokoje įgytą turtą ieškovo asmeninėn nuosavybėn tektų turto už 88300 Lt, atsakovės – už 15699 Lt, todėl iš ieškovo priteistina atsakovei 36300 Lt kompensacija už didesnę jam tenkančio turto dalį (CK 3.127 str. 3 d.). Aukščiau nurodytu būdu šalių santuokoje įgyto turto padalijimas nagrinėjamu atveju yra ne tik teisingas, bet ir tikslingas, atitinka civilinės teisės siekiams tarp šalių užtikrinti aiškius ir stabilius teisinius santykius bei CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Ieškovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymu, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino advokatės Ievos Balčiūnaitės internetinės bankininkystės išrašą pagal 1999-10-28 Mokėjimų įstatymo nuostatas. Apeliantas, nesutikdamas su tokiu teismo vertinimu, prie apeliacinio skundo naujų įrodymų, pagrindžiančių ieškovo turėtas teisinės pagalbos išlaidas pirmosios instancijos teisme, nepateikė (CPK 178 str.). Tuo tarpu pateiktas 2010-12-22 pinigų priėmimo kvitas (duomenys neskelbtini) neginčijamai įrodo, jog apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 1000 Lt advokato pagalbos išlaidų, todėl, iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, dalis šių išlaidų – 700 Lt sumoje ieškovui priteistina iš atsakovės, padidinant teismo sprendimu priteistą 72 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą iki 772 Lt.

Pirmosios instancijos teismas trečiųjų asmenų UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Vilniaus vandenys“ savarankiškus reikalavimus tenkino iš dalies, priteisdamas jų reikalaujamas įsiskolinimo sumas iš šalių, atsižvelgdamas į tai, jog teismo sprendime yra nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto dalių lygybės principo, o būtent: ieškovui skirta ¼, atsakovei ¾ dalys ginčo buto. Tokiu būdu ir trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus teismas patenkino iš ieškovo ¼ dalyje, iš atsakovės – ¾ dalių apimtyje. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog trečiųjų asmenų UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Vilniaus vandenys“ savarankiški reikalavimai pagrįstai tenkinti iš dalies abiejų šalių atžvilgiu, konstatuoja, jog, remiantis sutuoktinių bendro turto dalių lygybės principu, pagal kurį ir dalijamas šalių santuokoje įgytas turtas, ir trečiųjų asmenų reikalavimai tenkintini lygiomis dalimis iš abiejų šalių, o būtent: UAB „Vilniaus energija“ naudai priteistina iš kiekvieno po 351,64 Lt įsiskolinimo už suteiktas paslaugas, po 29,90 Lt žyminio mokesčio ir po 4,18 Lt už išrašus, pripažįstant įsiskolinimą kiekvieno iš jų asmenine finansine prievole; UAB „Vilniaus vandenys“ naudai priteistina iš kiekvieno po 497,66 Lt skolos, 33,86 Lt delspinigių, 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 531,52 Lt sumą iš kiekvieno nuo bylos iškėlimo teisme (2009-03-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir po 32 Lt žyminio mokesčio, pripažįstant įsiskolinimą kiekvieno iš jų asmenine finansine prievole.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija iš dalies tenkina ieškovo apeliacinį skundą ir atitinkamai pakeičia teismo sprendimą dalyje dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir materialinės teisės normų pritaikymo (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 330 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą pakeisti:

panaikinti sprendimo dalį dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo, kurioje R. Ž. asmeninėn nuosavybėn priteista ½ dalis 0,7000 ha, 1,1500 ha ir 0,1500 ha žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), automobilis Audi 80, televizorius „Šilelis 1440 T“, sekcija „Junior“ ir spintų komplektas; kurioje D. J. (Ž.) asmeninėn nuosavybėn priteista butas (duomenys neskelbtini), ½ dalis 0,7000 ha, 1,1500 ha ir 0,1500 ha žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), skalbyklė ir mikrobangų krosnelė, kompiuterinė technika, kompiuteris, kušetė; kurioje iš D. J. (Ž.) priteista 14921 Lt kompensacija R. Ž., ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

priteisti R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninėn nuosavybėn 86000 (aštuoniasdešimt šešių tūkstančių) Lt vertės butą/patalpą - kambarį su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis 61-1, 61-2, 61-3 (500/1000 iš 7,98 kv.m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 2300 (dviejų tūkstančių trijų šimtų) Lt vertės automobilį Audi 80 valst.Nr. (duomenys neskelbtini); viso turto už 88300 (aštuoniasdešimt aštuonis tūkstančius tris šimtus) Lt;

priteisti D. J. (Žvirblienės), a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninėn nuosavybėn 0,7000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,1500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1500 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), bendra žemės sklypų vertė 8100 (aštuoni tūkstančiai vienas šimtas) Lt, esančius (duomenys neskelbtini); kilnojamuosius daiktus - skalbyklę WD 10180 ir mikrobangų krosnelę KOR 6305A bendros 1447 Lt vertės, kompiuterinę techniką 498 Lt vertės, televizorių „Šilelis 1440 T“ 399 Lt vertės, sekciją „Junior“ 875 Lt vertės, kompiuterį 2250 Lt vertės, spintų komplektą 1440 Lt vertės, kušetę - 690 Lt vertės, viso turto už 15699 (penkiolika tūkstančių šešis šimtus devyniasdešimt devynis) Lt;

priteisti iš R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį - 36300 (trisdešimt šešis tūkstančius tris šimtus) litų 50 centų D. J. (Ž.), a.k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteistą iš D. J. (Ž.), a.k. (duomenys neskelbtini), R. Ž. naudai 72 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 772 (septynių šimtų septyniasdešimt dviejų) Lt.

Pakeisti sprendimo dalį, kurioje trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ ieškinys tenkintas iš dalies, ir ją išdėstyti taip: priteisti iš R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), ir iš D. J. (Ž.), a.k. (duomenys neskelbtini), UAB „Vilniaus energija“ naudai iš kiekvieno po 351,64 Lt (tris šimtus penkiasdešimt vieną litą 64 centus) įsiskolinimo už suteiktas paslaugas, po 29,90 Lt (dvidešimt devynis litus 90 centų) žyminio mokesčio ir po 4,18 Lt (keturis litus 18 centų) už išrašus, pripažįstant įsiskolinimą kiekvieno iš jų asmenine finansine prievole.

Pakeisti sprendimo dalį, kurioje trečiojo asmens UAB „Vilniaus vandenys” ieškinys tenkintas iš dalies, ir ją išdėstyti taip: priteisti iš R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), ir iš D. J. (Ž.), a.k. (duomenys neskelbtini), UAB „Vilniaus vandenys“ naudai iš kiekvieno po 497,66 Lt (keturis šimtus devyniasdešimt septynis litus 66 centus) skolos, 33,86 Lt (trisdešimt tris litus 86 centus) delspinigių, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 531,52 Lt sumą iš kiekvieno nuo bylos iškėlimo teisme (2009-03-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir po 32 (trisdešimt du) Lt žyminio mokesčio, pripažįstant įsiskolinimą kiekvieno iš jų asmenine finansine prievole.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.