Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. - laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų ir pagal BK 138 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 5 d. 2 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu T. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 str. 1 d. atleistas, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju (BK 38 str.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad tyčia nužudė E. S. , tai yra, laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 11 d., 24 val. iki 2006 m. lapkričio 12 d., 1 val. 30 min., prie (duomenys neskelbtini) namo, vėliau prie (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių priežasčių, tyčia smogė rankomis ir spyrė kojomis E. S. į krūtinę, galvą bei kitas kūno vietas ne mažiau kaip 24 kartus, tuo padarydamas odos nubrozdinimus karėje plaštakoje, kairiame šone, juosmenyje, sėdmenyse, kaktoje, nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas dešinėje plaštakoje, kariame žaste, dešinio peties srityje, kairėje alkūnėje, abiejų kelių girnelių projekcijoje, kairėje šlaunyje, kairiame šone, abiejų akių vokuose, kaktoje, nosies nugarėlėje, kairiame žande, dešiniame skruoste, muštines žaizdas dešiniame skruoste, dešinės akies apatiniame voke, kairio antakio srityje, kraujosruvas kaktos ir veido minkštuosiuose audiniuose, nosies kaulų, atvirą kairio skruostikaulio lanko lūžius ir daugybinius abipusius šonkaulių bei krūtinkaulio lūžius, pasieninės pleuros bei abiejų plaučių pažeidimus, kas komplikavosi kraujavimu į krūtinplėvės ertmę, kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmėse, poodine emfizema, kvėpavimo funkcijos sutrikimu, plaučių atelektaze, ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, šoku, dėl ko E. S. mirė.

Be to, D. D. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su T. K. , būdami apsvaigę nuo alkoholio, tyčia padarė nukentėjusiajam N. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus. Šioje dalyje teismo nuosprendis nėra skundžiamas.

Nuteistojo D. D. manymu, jis nepagrįstai ir neteisėtai pripažintas kaltu nužudęs E. S. , dėl to taip pat nepagrįstai patenkintas su tuo susijęs civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

D. D. pagrįstai nuteistas už tyčinį E. S. nužudymą, jo kaltę patvirtina byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti bei nuosprendyje aptarti įrodymai. Šios išvados pasitvirtino ir atlikus papildomą įrodymų tyrimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Tokiu būdu, T. K. patvirtino, jog 2007 m. lapkričio mėnesį, naktį iš 11 d. į 12 dieną, eidami su D. D. po to, kai kartu su M. M. ir M. S. gėrė alkoholinius gėrimus, (duomenys neskelbtini)gatvėje netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo pagyvenusio amžiaus vyrą, kuriam D. D. ėmė reikšti pretenzijas dėl lankymosi jo motinai priklausančiame name, pradėjo mušti – kakta trenkė į nosį, kelis kartus kumščiu smogė į pilvo – krūtinės sritį, spyrė koja, nuo smūgių nukentėjusysis suklupo. Po to D. D. nuėjo pažiūrėti ar yra kas name, o jis tuo tarpu sumuštam vyriškiui liepė pasitraukti, ką pastarasis ir darė, tačiau netrukus sugrįžęs D. D. , piktindamasis benamiais, nakvojančiais jo motinos name, pasivijo nukentėjusįjį ir smogė jam kumščiu į nugarą, dėl ko šis parkrito veidu į žemę. Po to D. D. nusivedė nukentėjusįjį iki A. R. namo, kurio kieme vėl mušė sutiktą vyriškį – stumdė, smogė kumščiu į petį. Einant nuo A. R. namų (link namo Nr. (duomenys neskelbtini), D. D. tęsė smurtą - rankos kumščiu sudavė vieną ar du kartus į veidą, kojos keliu keletą kartų smogė į pilvą, veidą, o nukentėjusiajam nuo šių smūgių parkritus, daug kartų spardė gulintį. Po to abu nuėjo, palikę nukentėjusįjį leisgyvį, pusiau sėdintį ant žemės, atsirėmusį į tvorą, kruvinu veidu. T. K. paaiškino, kad D. D. , su kuriuo santykiai buvo geri, prašė jį niekam nepasakoti apie tai kas atsitiko, bijodamas to ir nedarė, tačiau vėliau apsisprendė atskleisti tiesą, D. D. neapkalba.

T. K. paaiškinimas, kodėl jis pradžioje nesakė tiesos – suprantamas ir juo labiau motyvuotas, kad su nuteistuoju bendravo, taip pat – ir po nusikaltimo padarymo, telefonu paskambinęs D. D. jį perspėjo, kad niekam nė žodžio nesakytų. T. K. parodymai, patvirtinantys D. D. kaltę, nesusiję su tuo, kad taip jis siekia išvengti atsakomybės, nes jis prisipažino dalyvavęs N. V. sumušime, o tuo tarpu fizinio smurto pavartojime vėliau sutikto kito vyriškio atžvilgiu, dalyvavo tik D. D. , ką šis ir nurodė (nors ir mažindamas savo veiksmų apimtį). Kitų priežasčių, dėl kurių T. K. galėtų apkalbėti D. D. – nėra.

T. K. parodymų, patvirtinančių D. D. kaltę, patikimumą bei atitikimą tikrovei fakto, jog apeliantas mirtinai sumušė būtent E. S. , liudija kitais bylos įrodymais nustatytos įvykio aplinkybės.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolų (t. 1, b. l. 4-15, t. 4, b. l. 131-136) aišku, kad E. S. lavonas rastas 2006-11-12 prie namo (duomenys neskelbtini); nuo šio namo kampo iki lavono suradimo vietos matosi vilkimo pėdsakas. Toje pačioje (duomenys neskelbtini), kur pagal T. K. bei nuteistojo D. D. parodymus pastarasis naudojo fizinį smurtą sutikto nepažįstamo vyriškio atžvilgiu – nedidelis atstumas – 15, 50 metrų ir 20 metrų. Taigi, kaip pažymėta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nors nukentėjusiojo lavono atsiradimo aplinkybės prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nustatytos, tačiau iš duomenų, užfiksuotų įvykio vietos apžiūros protokoluose bei šios vietovės plano-schemos yra pagrindas teigti, jog nukentėjusysis, kuris buvo sužalotas toje pačioje vietovėje, po to galėjo būti nutemptas prie netoliese esančio namo, kurio gyventojų, kaip parodė liudytojas B. B. , įvykio naktį nebuvo namuose. Dėl to byloje nustatytų nusikaltimo padarymo vietos aplinkybių nepaneigia lavono suradimo faktas kitur, tačiau visiškai netoliese.

Tai, kad E. S. buvo sužalotas ne jo suradimo vietoje, o prie namo (duomenys neskelbtini), patvirtina kriminalistinių DNR tyrimų specialisto išvados (1 t., b. l. 83-89), kuriomis nustatyta (7 punktas), kad prie šio namo ant grindinio ir ant namo kolonos aptikti kraujo pėdsakai (įvykio vietos apžiūros protokolas – 1 t., b. l. 8, užduotis atlikti objektų tyrimą – t. 1, b. l. 70) priklauso nužudytajam E. S. . Pagal T. K. parodymus šioje vietoje nukentėjusysis buvo žalojamas ir paliktas stipriai sumuštas. D. D. parodymai apie įvykio vietą iš esmės taip pat atitinka. Šios įrodymais nustatytos aplinkybės liudija, kad (duomenys neskelbtini) buvo sumuštas ne kas nors kitas, o E. S. .

Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek N. V. , tiek vėliau sutiktą antrąjį vyriškį D. D. sumušė dėl to, kad jie – pašaliniai asmenys – lankosi jo motinai priklausančiame negyvename name (duomenys neskelbtini), pykdamas dėl jų padaromos žalos (išdaužtų langų ir pan.). Apie tai parodė ir pats apeliantas. 2006 m. lapkričio 11-12 d. naktį eidamas su T. K. pro minėtą namą užėjo į jį įsitikinti, ar nieko šiame name nėra, o prie jo sutikęs nepažįstamą vyriškį ėmė aiškintis, ar jis nenakvoja name (duomenys neskelbtini), po to dar nusivedė jį į kaimynystėje gyvenančio A. R. namo (duomenys neskelbtini) kiemą, kur pastarojo paklausė, ar atsivestas vyras negyvena jo motinos name. Kai A. R. į šį klausimą atsakė teigiamai – minėtą vyriškį ėmė mušti. T. K. ir D. D. parodymai apie motyvus, dėl kurių apeliantas naudojo fizinį smurtą – iš esmės tarpusavyje sutampa.

Nors liudytojas A. R. neigia, kad matė minėtą vyriškį ir kad D. D. teiravosi apie jį, tačiau minėto liudytojo parodymai atmestini kaip neatitinkantys tikrovės, paneigti tiek paties D. D. paaiškinimais, tiek T. K. parodymais. Tai, kad A. R. vengia sakyti tiesą, rodo sekančios aplinkybės. Pirmosios apklausos, vykusios ikiteisminio tyrimo metu 2006-11-16 d. (t. 1, b. l. 167-168), šis liudytojas tvirtino įvykio naktį nematęs ir negirdėjęs nei D. D. , nei T. K. , tik būdamas namuose išgirdęs pro šalį einančių žmonių triukšmavimą. Apklausiamas 2007-05-05 (t. 1, b. l. 169-170) parodė, kad į jo namo duris pabeldė D. D. , su kuriuo išėjęs į kiemą trumpai pabendravo – šis ieškojo Nerijaus (toks yra nukentėjusiojo V. vardas), buvo dar vienas jam nepažįstamas vyras – D. D. draugas, trečio asmens nebuvo. Be to, A. R. paaiškino, kad anksčiau davė kitokius parodymus, nes gerai pažįsta D. D. motiną ir nenorėjo kištis į pastarojo reikalus. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojas A. R. iš esmės parodė tą patį, vienok neneigė, jog galėjo būti ir trečias vyriškis, tačiau jo nematęs, nes buvo tamsu (t. 4, b. l. 66-67). Apklausiamas teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka liudytojas A. R. parodė, jog pažinojo nužudytąjį E. S. , kuris nakvodavo D. D. šeimai priklausančiame name (duomenys neskelbtini), pats jį matydavo prie šio namo. Taip pat paaiškino žinojęs, kad N. V. sumušė D. D. , su kuriuo jis pažįstamas nuo vaikystės, todėl pirmosios apklausos metu nenorėjo atskleisti ką nors žinantis apie įvykį, susijusį su D. D. . Taigi, paminėtos aplinkybės rodo, kad iš tiesų liudytojas A. R. stengiasi teigti nuteistajam naudingas aplinkybes, jo parodymai – nepatikimi ir jais remtis negalima toje dalyje, kur prieštarauja kitiems bylos įrodymams.

Tai, kad E. S. , kurį 2006 m. lapkričio 11-12 d. naktį prie namo (duomenys neskelbtini) sutiko D. D. ir T. K. , buvo apsigyvenęs minėtame name, patvirtino nukentėjusysis N. V. , papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Jis paaiškino, kad lankydavosi D. D. motinos name, todėl žinojo šią aplinkybę. Niekas daugiau čia negyveno, į šį namą ateidavo dar vienas asmuo, vardu J., kuris šiuo metu miręs ir kurį jis matė atėjus į (duomenys neskelbtini) esantį namą maždaug savaitę prieš įvykį. Be to, mieste buvo jį sutikęs ir kelių dienų laikotarpyje po įvykio, tuomet abu žinojo, kad užmuštas E. S. , taip pat vadinamajam J. buvo žinoma, kad sumušė ir jį (N. V. ). P. J. nebuvo sužalotas ir kaip nors nukentėjęs. Byloje aiškinantis, ar buvo kitų įvykio metu sužalotų asmenų, tokių duomenų taip pat negauta (t. 4, b. l. 53-54). Tuo tarpu iš T. K. parodymų aišku, kad sutiktą pagyvenusio amžiaus vyriškį D. D. intensyviai žalojo. Pažymėtina, kad mažiau sumuštam N. V. teko gydytis, jo sveikata sutrikdyta daugiau kaip dešimčiai dienų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms daroma išvada, kad D. D. smurtiniai veiksmai buvo nukreipti prieš konkretų asmenį, neteisėtai apsigyvenusį jo šeimai priklausančiame name, ir tas asmuo – E. S. .

T. K. parodymai apie D. D. smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atitinka objektyviais bylos įrodymais – teismo medicinos specialisto išvadomis nustatytų E. S. padarytų sužalojimų būdą, vietas bei laiką (t. 1, b. l. 24-30). Šiose išvadose konstatuota, kad veikiant kietais bukais daiktais (kuriais galėjo būti žalojusio asmens kojos ir rankos) smūgiuojant ne mažiau kaip 24 kartus į galvos, krūtinės sritis bei kitas kūno vietas, nukentėjusiajam padaryti įvairaus sunkumo laipsnio (t. y. nežymų, nesunkų bei sunkų sveikatos sutrikdymą atitinkantys) sužalojimai, tarp jų – mirtį sukėlusi krūtinės trauma: daugybiniai abipusiai šonkaulių ir krūtinkaulio lūžiai, pasieninės pleuros ir abiejų plaučių pažeidimai, kurie komplikavosi į krūtinplėvės ertmes, kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmėse, poodine enfizema, kvėpavimo funkcijos sutrikimu, plaučių atelektaze, ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, šoku. Tikėtinas mirties laikas yra 8-12 val. iki lavono apžiūros, vykusios 2006-11-12 15.20 val., įvykio vietoje, tai yra po sužalojimų mirtis galėjo ištikti laikotarpyje nuo 2006 m. lapkričio 11 d. 03.20 val. iki 12 d. 07.20 val.

Esant išdėstytiems įrodymams ir jų pagrindu nustatytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad nėra jokių prielaidų manyti, jog 2006 m. lapkričio 11-12 d. naktį D. D. sumušė kokį nors kitą asmenį, o ne E. S. Priešingai – neabejotinai patvirtinta, kad nuteistasis, supykęs dėl to, kad pastarasis neteisėtai apsigyveno jo šeimai priklausančiame name, jį sumušė, - suduodamas rankomis ir kojomis daugybę smūgių padarė E. S. mirtį sukėlusius sužalojimus.

Tai, kad ant nuteistojo D. D. bei nužudytojo E. S. drabužių ar avalynės nesurasta jų kontaktą liudijančių pėdsakų, nepaneigia apelianto kaltės. Juo labiau, kad byloje nėra tiksliai nustatyta, kokiais drabužiais vilkėjo ir kokią avalynę dėvėjo kaltininkas įvykio metu, o šie daiktai buvo paimti praėjus keletui dienų po nusikaltimo padarymo. Be to, kaip matyti iš specialistų išvadų (t. 1, b. l. 88-90), ant tirti pateiktų D. D. drabužių ir batų žmogaus kraujo nerasta. Taip pat pažymėtina, kad nerasta mikrodalelių nuo D. D. daiktų ne tik ant E. S. drabužių, bet ir ant N. V. drabužių (t. 1, b. l. 43), nors apelianto kaltė dėl pastarojo sumušimo neginčytinai nustatyta.

Nuteistojo D. D. veika dėl tyčinio E. S. nužudymo pagal BK 129 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai, nes beatodairiškai ir intensyviai žalodamas nukentėjusįjį į kūno sritis, kur yra gyvybiškai svarbūs organai (galvą, krūtinę) kaltininkas suprato, kad savo veiksmais, kurie buvo tyčiniai, kryptingi, kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė veikos pasekmes – gyvybės atėmimą ir sąmoningai leido šioms pasekmėms kilti. Kaltininko veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su E. S. mirtimi, todėl jeigu šių pasekmių atžvilgiu veikė ir neapibrėžta tyčia, už jas atsako.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad nuosprendis, kuriuo D. D. nuteistas pagal BK 129 str. 1 d. – teisėtas ir pagrįstas.

Dėl D. D. įvykdyto nusikaltimo, nužudytojo E. S. broliui – nukentėjusiajam Konstantinui F. Z. buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, dėl to šis pareiškė civilinį ieškinį jai atlyginti (1 t., b. l. 109-110). Vienok nukentėjusysis nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių turtinės žalos dydį, o teismas, priteisdamas šios žalos atlyginimą – 800 Lt, nuosprendyje nenurodė jokių argumentų, kuriais remiantis tai nustatė. Esant paminėtoms aplinkybėms, sutinkamai su BPK 115 str. 2 d., nesant galimybių apskaičiuoti turtinės žalos dydį, ieškovui pripažintina teisė į civilinio ieškinio patenkinimą šioje dalyje, ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, nuosprendis atitinkamai keistinas BPK 328 str. 4 p. pagrindu.

Priteisdamas 10.000 Lt neturtinės žalos atlyginimą teismas padarė teisingą išvadą. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimui. Neabejotina, kad brolio nužudymas nukentėjusiajam K. F. Z. sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir kita. Teismas atsižvelgė į E. S. ir K. F. Z. tarpusavio santykius, į tai, kad nužudytasis kartu su nukentėjusiuoju negyveno, todėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydį sumažino. Pirmosios instancijos teismo priteista 10.000 Lt neturtinė žala yra pagrįsta, neprieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijams, todėl šioje civilinio ieškinio išsprendimo dalyje nuosprendis nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti priteisimo iš D. D. nukentėjusiajam K. F. Z. ir pripažinti ieškovo teisę į civilinio ieškinio patenkinimą turtinei žalai atlyginti ir klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.