- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-02
- Bylos Nr.
- 1A-119-133-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-1-01039-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Romualdas Lincevičius (pirm.), Arūnas Paštuolis, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- A. G., G. K.
Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-119-133/2011
2012 m. vasario 2 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjoms advokatėms Rasai Kalkauskienei, Alvydai Medišauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011-10-28 nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 291 str. 1 d. ir paskirta 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 65 str., 66 str., į bausmę įskaitytas A. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011 m. kovo 22 d. iki 2011 m. kovo 23 d., vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutinė bausmė nustatyta 26 MGL (3 380 Lt) dydžio bauda.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas G. K., tačiau jo skundas grąžintas apylinkės teismo, ne nepasirašytas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d., iš G. K. ir A. G. paimti hidrokostiumai, saugomi Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Techninio skyriaus ūkio grupėje, konfiskuoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. ir A. G. nuteisti už tai, kad 2011 m. kovo 22 d., apie 3 val. 50 min., Kybartų užkardos veikimo teritorijoje, Lieponos upelio vandenyje, neteisėtai, nenustatytoje valstybės sienos kirtimui vietoje, neturėdami asmens dokumento, suteikiančio teisę pereiti valstybės sieną, bei, išvengdami patikrinimo pasienio kontrolės punkte, perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. G. savo apeliaciniu skundu prašo apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti.
Nuteistasis A. G. savo skunde nurodė, kad jis 2011 m. kovo 22 d., apie 3 val. nakties buvo įlipęs į Liepenos upelį, norėdamas išbandyti hidrokostiumą. Nuėjęs su G. K. prie upelio, įlipo į vandenį ir plaukiojo bei braidžiojo pasroviui ir prieš srovę, tačiau tik prie Lietuvos kranto. Prie Rusijos kranto nebuvo nubridę ir, kai juos pamatė pasieniečiai, jie buvo prie Lietuvos kranto. Valstybės sienos nekirto. Prie Lietuvos Respublikos kranto jie ir buvo sulaikyti. Kad jie nebuvo perėję sienos ir nebuvo Rusijos teritorijoje, įrodo ir baudžiamojoje byloje esančios Rusijos pareigūnų nuotraukos. Teismas neteisingai nurodė, kad jie slapstėsi prie Rusijos Federacijos pusėje esančio upelio kranto. Tai, kad jis nepažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės sienos, patvirtina ir byloje esantys protokolai bei nuotraukos (b. l. 13-18, t. 1).
Pagal LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, jog teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjas, prašiusias apeliacinius skundus tenkinti, prokurorę prašiusią apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad apeliaciniai skundai atmestini.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo A. G. nusikalstamą veiką, bei teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų nenustatyta.
Nuteistasis ginčija kaltę, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
Apylinkės teismas, pilnutinai ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nustatė, kad A. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir tinkamai nuosprendyje tai motyvavo. Nors kaltinamasis dėl šio nusikaltimo padarymo kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta bylos medžiaga.
Liudytojas N. V., dirbantis VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinėje, patvirtino, kad su kolegomis A. D., V. A. ir N. Ū. sulaikė abu kaltinamuosius Lieponos upelyje, kurio viduriu eina valstybės siena su Rusijos Federacija. Jis pirmas su naktinio matymo žiūronais pamatė kaltinamuosius, tupinčius upelyje prie Rusijos Federacijos kranto. Tada pašvietė į juos prožektoriumi ir juos pamatė kiti pareigūnai. Upelio plotis toje vietoje yra apie 1,5 m. - 2 m. pločio ir aukštesnis žmogus galėtų jį peržengti. Patvirtino, kad neįmanoma upelyje braidžioti nepažeidžiant valstybės sienos. Šiuos parodymus patvirtina ir liudytojai N. Ū., ir V. A., dirbantys VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinėje.
Liudytojai R. Ž. ir D. G., dirbantys VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinėje, patvirtino, kad jie dalyvavo susitikime su Rusijos Federacijos pasieniečiais, kurio metu užfiksavo sienos pažeidimą ir surašė susitikimo protokolą. Rusijos pareigūnai patvirtino, kad per termovizorinę įrangą matė kaip du asmenys pažeidė valstybės sieną, tačiau į Rusijos Federacijos krantą neišlipo. Šių liudytojų parodymai patvirtinami liudytojų N. V., A. D.,V. A., N. Ū. parodymais.
Liudytojas E. C., dirbantis VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinėje, patvirtino, kad jam, kaip budėtojui, Rusijos pasieniečiai pranešė apie du asmenis, kurie brido Lieponos upeliu. Šią informaciją jis perdavė savo kolegoms, o po to dar apie septynis kartus kalbėjo telefonu su Rusijos pasieniečiais, kurie termovizorinės įrangos pagalba matė pažeidėjus ir Lietuvos pasieniečius, ir nuolat informuodavo, kaip Lietuvos pasieniečiams juos rasti. Vienos iš pokalbių metu Rusijos pasieniečiai sakė, kad upelyje buvę asmenys pažeidė valstybės sieną.
Susitikimo prie valstybės sienos protokolai ir nuotraukos patvirtina, kad Rusijos Federacijos pusė nurodė, jog jų vaizdo stebėjimo sistema užfiksavo kaip du asmenys įlipo į Lieponos upelį ir judėdami vandeniu prie Rusijos Federacijos kranto buvo sulaikyti Lietuvos pasieniečių (t. 1 b. l. 13-18).
Be paminėtų įrodymų nuteistojo kaltė įrodyta ir rašytine bylos medžiaga, tai įvykio vietos apžiūros protokolas, fotonuotraukos, Rusijos federacijos pasieniečių pateikta medžiaga neplaninio susitikimo prie valstybės sienos metu. Rašytiniai bylos duomenys, tinkamai įvertinti teismo nuosprendyje ir papildo kitus byloje surinktus įrodymus.
Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, jog baudžiamoji byla ištirta netinkamai, neišsamiai ar šališkai, todėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Teisminio nagrinėjimo metu buvo pilnai ištirti visi byloje surinkti įrodymai ir tinkamai jie įvertinti ir jais neginčijamai nustatyta, jog nuteistasis A. G. įvykio metu savo veiksmais pažeidė išorinę Lietuvos Respublikos sieną ją kirto išvengdamas patikrinimo pasienio kontrolės punkte ir neturėdamas asmens dokumentų, suteikiančių teisę pereiti valstybės sieną, todėl pagal Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 punktų reikalavimus tai laikytina neteisėtu valstybės sienos perėjimu ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 291 str. 1 d. požymius, todėl jo veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai.
Bausmė A. G. paskirta tinkama ir ji padės įgyvendinti teisingumo principą bei leis pasiekti bausmės tikslus.
Įvertinus tai kas išdėstyta, Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.