Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2019-02-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-246-903/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-02-08
Bylos Nr.
1-246-903/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03334-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Kaltinamasis
Ž. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-246-903/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03334-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Ušinskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

Ž. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Skuodo r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui:

jis 2019-01-23, apie 22.15 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagriebė podukrai G. N. (gimusiai (duomenys neskelbtini)) už plaukų ir tempė ją link žemės, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis Ž. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis su sugyventine J. R. gyvena apie 10 metų. Šiuo metu gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Taip pat turi su J. R. du mažamečius vaikus. Gyvena su jais ir sugyventinės J. R. dukra G. N.. Jis priklausomybės ligų centre nesigydė, psichiatrijos ligų centre nesigydė, yra psichiškai sveikas. Jis podukrą G. N. augina nuo pat mažumės. Prieš 4 metus prasidėjo nesutarimai su podukra, kuri jo nekenčia ir nenori, kad gyventų kartu su jais. Su sugyventine J. R. vyksta taip pat kartais nesutarimai, kai išgeria alkoholio, arba kai grįžta išgėręs. Jis bandė kažką pasakyti, o J. R. pradeda šaukti ir rėkti, normaliai nekalba, todėl įvyksta tarp jų žodiniai konfliktai. 2019-01-23, apie 22.00 val., grįžo iš darbo išgėręs alkoholio. Kas įvyko bute neprisimena ir tiksliai nurodyti negali. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie pranešė, jog turi vykti su jais į policijos komisariatą. Šio pranešimo metu, apie įtarimą sužinojo, kad yra įtariamas, jog sukėlė savo podukrai G. N. fizinį skausmą, nes pagriebė jai už plaukų ir juos tempė link žemės. Jis šio momento neprisimena, tačiau neneigia, jog taip galėjo būti. Jam labai gėda, kad taip pasielgė, nors neprisimena, dėl išgerto alkoholio kiekio. Jis podukros atsiprašys (70-73 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Ž. P. kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Iš liudytojos J. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji su sugyventiniu Ž. P. gyvena apie 10 metų. Kartu turi du bendrus mažamečius vaikus, ji turi dar savo dukrą G. N., gimusią (duomenys neskelbtini). Gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Prieš 5 mėnesius su Ž. P. pradėjo kalbėti apie skyrybas, kad kartu nebegali gyventi, nes nesutaria dėl alkoholio, kurį jis vartoja dažnai. Jis jau turėjo išeiti gyventi atskirai, tačiau buto dar nebuvo radęs ir prašė laikinai pagyventi. Ji leido, kol susiras, tačiau iki pat šiol gyveno. Konfliktai žodiniai vyksta dažnai, kviečia policiją, nes jis triukšmauja, gąsdina vaikus, kai grįžta išgėręs į namus. Su dukra G. N. buvo geri šilti santykiai, tačiau prieš 4 metus įvyko tarp jų nesutarimas, kurio metu Ž. P. pasakė, jog jis jai ne tėvas ir jo gali taip nebevadinti. Nuo tos dienos dukra pradėjo vadinti Ž. 2019-01-23, apie 21.21 val., grįžo į namus išgėręs Ž. P., kuris užėjo į kambarį. Paklausė, kas valgyti, ji atsakė, kad yra sriubos puode. Jam tas nepatiko, nuėjo į virtuvę. Po kiek laiko grįžo į kambarį ir prasidėjo keiksmažodžiai jos atžvilgiu, kad ji vaikų neprižiūri. Ji sėdėjo prie stalo, dukra G. N. sėdėjo ant lovos, ruošė pamokas ir buvo užsidėjusi ausinukus. Užkliuvo jam G. N., pradėjo aiškinti rėkdamas, kad jam ji nedavė ryte raktų ir pagriebė jai už plaukų. Ji, tai pamačiusi, prišoko ir griebė jo ranką, kad jis ją paleistų. Jis laikė pagriebęs dukrai už plaukų ir spustelėjo galvą žemyn. Pagriebusi jam už rankos, plėšė pirštus, kad paleistų. Paleidęs jis nuėjo į virtuvę. Po kelių minučių grįžo vėl į kambarį. Tuo metu ji sėdėjo prie stalo, o dukra G. N. buvo atsitūpusi prie stalo ir kažką ieškojo stalčiuje. Jis priėjęs vėl pradėjo ją kolioti keiksmažodžiais, spjovė į ją, į kompiuterį ir jį uždarė. Dukra G. N. pasakė ,,mama, ar galėsi plaukus išplauti”, nes ir jai kliuvo nuo spjaudymosi į galvą ir tada Ž. P. čiupo dukrai už plaukų, užkliuvo už kažko, neišsilaikė ant kojų nukrito atbulas ant žemės, dukra taip pat pasviro, nes buvo tuo metu atsitūpusi. Nukritęs ant žemės, paleido dukros plaukus. Nors plaukų neišrovė, tačiau jai skaudėjo, tyliai verkė. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai išsivedė iš buto sugyventinį (21-24 b. l.).

Iš nukentėjusiosios G. N. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. 2019-01-23 buvo namie ir darė namų darbus, buvo užsidėjusi ausinukus, gulėjo ant pilvo. Tuo metu iš kambario į kambarį ėjo jos patėvis Ž. P. išgėręs ir pykosi su mama. Jis atsisėdo ant lovos ir kažką pasakė dėl raktų. Ji tuo metu jau sėdėjo ant lovos. Jis atsistojo ir, priėjęs prie jos, jai čiupo už plaukų ir norėjo lenkti prie lovos krašto. Jai tuo metu skaudėjo. Mama, tai pamačiusi, buvo priėjusi ir jį atstūmė ir tada jis paleido plaukus. Ji bandė nekreipti dėmesio, vėl užsidėjo ausinukus. Po to ėjo prie stalčiaus ir vėl jis tada sakė kažką vėl dėl raktų. Ji paklausė mamos, ar gali ji pažiūrėti jos darbus. Ji tuo metu jau buvo atsitūpusi, patėvis vėl griebė jai už plaukų ir tada ji atsistojo ir bandė jį atstumti, griebė jam su nagais ranką. Mama vėl jį atstūmė. Jai skaudėjo. Mama iškvietė policijos pareigūnus. Po šio įvykio po kelių dienų jis paklausė „kaip jai sekasi?“, pirmą kartą jis tikrai pasidomėjo kaip jai sekasi (38-41 b. l.).

Iš 2019-01-23 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo su priedais matyti, kad pareiškėja J. R. pranešė, jog namuose Ž. P. prieš jos dukrą G. N. panaudojo smurtą (1-5 b. l.).

Iš 2019-01-24 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas CD diskas, kuriame užfiksuoti J. R. ir G. N. paaiškinimai įvykio vietoje apie Ž. P. smurtą prieš G. N. (11-14 b. l.).

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2019-01-24 pristatyto asmens kortelės išrašo matyti, jog Ž. P. 2019-01-23, 22.32 val., nustatytas 2,72 promilių girtumas (58-59 b. l.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo Ž. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis Ž. P. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą prieš savo šeimos narį – nepilnametę podukrą G. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nors anksčiau neteistas, tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūros 2017-07-31 nutarimu BK 38 straipsnyje numatytais pagrindais būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdymą nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kita vertus, jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to labai gailisi, jo pavartotas smurtas nebuvo itin intensyvus ir pavojingas bei nesukėlė sunkių ir ilgalaikių pasekmių, dirba. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam Ž. P. gali būti skiriama už laisvės atėmimą švelnesnė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės rūšis - laisvės apribojimas, nustatant didesnį nei sankcijos vidurkis jo dydį, įpareigojant per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio, taip pat jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina trečdaliu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. P. nustatyti galutinę vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, Ž. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dešimties mėnesių dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-01-23 22.30 val. iki 2019-01-25 14.00 val. (2 dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Ž. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti Ž. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju, išnagrinėjęs bylą teismas ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Gintaras Stonkus